ĮVADAS

1. ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJASVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETASBIOMEDICINOS MOKSLŲ KATEDRABurnos higienos studijų programaNuolatinės studijosNadežda DizanovaPACIENTŲ BURNOS PRIEŽIŪROS LYGINAMOJI ANALIZĖ Darbo vadovė: Justina RūkštelėŠiauliai, 2013

2. ĮVADAS Temos aktualumas: Viena svarbiausių sveikos burnos sąlygų yra nuolatinė jos priežiūra. Lietuvoje gerą burnos higieną turinčių asmenų procentas svyruoja nuo 15-30 proc. (Širvinskienė ir kt., 2009). Dėl blogos burnos higienos, pavėluotos odontologinės pagalbos susidaro sąlygos vystytis burnos patologijai. Įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje buvo atlikti epidemiologiniai tyrimai, kurie parodė didelį apydančio ligų paplitimą, kuris su amžiumi augo ir gali išaugti iki 100 proc. (Rožnova, Tamošiūnaitė 2005). Sergamumą efektyviai galima mažinti taikant profilaktiką, burnos sveikatos išsaugojimas – itin svarbus odontologinės priežiūros uždavinys (Lietuvos Respublikos seimo nutarimas 1997-2010). Ilgai trunkantys, brangūs ir sudėtingi gydymo metodai (ortodontinis gydymas, protezavimas, restauravimas, implantacija ir kt.) tampa neveiksmingi ir bereikšmiai, jeigu asmuo nesilaiko tinkamos burnos higienos. Šiandieninė situacija tokia, jog dar daugelis jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių nesupranta, kad reguliarus profilaktinis apsilankymas pas burnos higienos specialistus užkirstų kelią dantų, dantenų skausmui ir didelėm išlaidom dantų gydymui, o vėliau protezavimui ar implantavimui senatvėje. Tai ilgas procesas reikalaujantis abipusio bendradarbiavimo, supratimo ir noro tarp paciento ir medicinos darbuotojų.

3. Tikslas: Įvertinti burnos priežiūros žinias ir jų pritaikymą skirtingame amžiaus tarpsnyje. • Uždaviniai: Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie asmeninę ir profesionalią burnos higieną. Įvertinti pacientų žinias apie burnos priežiūrą pagal amžių. Nustatyti pacientų burnos priežiūros higieninius įgūdžius ir dažniausiai naudojamas priemones. • Objektas: Pacientų burnos priežiūra. • Tyrimo metodika ir organizavimas: Mokslinės literatūros analizė Kiekybinis tyrimas: apklausa raštu (anketavimas) Duomenų statistinė ir aprašomoji analizė • Tyrimo instrumentas – Autorės sudaryta anketa.

4. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS • Vienas iš tyrimo iškeltų uždavinių buvo įvertinti pacientų žinias apie burnos priežiūrą pagal amžių. Analizuojant tiriamųjų apklausos rezultatus nustatyta, kad beveik visi (96 proc.) 20-25 metų amžiaus pacientų žino, kad dantis reikia valyti reguliariai 2 kartus dienoje. Vieną kartą dienoje reikia valyti – nurodė (2 proc.), tiek pat (2 proc.) pacientų nurodė, kad valyti reikėtų trys kartus per dieną, o 50-55 metų amžiaus pacientai vienareikšmiškai nurodė, kad valyti dantis reikia 2 kartus. Tyrimo duomenys pateikiami 1 paveiksle. 1 pav. Pacientų žinios apie dantų išsivalymo dažnumą.

5. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS • Analizuojant pacientų žinias apie dantų šepetėlius buvo paklausta, kokį dantų šepetėlį nauduoti yra geriau. Rezultatai parodė, kad didžioji dalis pacientų (88 proc.) 50-55 metų ir (68 proc.) 20-25 metų žino, kad minkštą šepetėlį naudoti yra geriau. Mažesnė dalis nurodė, kad tinka labai minkštas ar vidutinio kietumo šepetėlis. Tyrimo duomenys pateikiami 2 paveiksle. • 2 pav. Pacientų žinios, kokį dantų šepetėlį naudoti yra geriau.

6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS • Tyrimo metu buvo nustatyta, kokia pacientų nuomonė, apie tai, kokia dantų pastą tinką, norint apsaugoti dantis nuo ėduonies. Nustatyta, kad (100 proc.) apklaustųjų tiek 20-25 metų, tiek 50-55 metų pacientų atsakė, kad jų nuomonė geriausia dantų pastą norint apsaugoti dantis nuo ėduonies yra su fluoru. Duomenys leidžia teigti, jog pacientų žinios yra geros. Tyrimo duomenys pateikiami 3 paveiksle. • 3 pav. Pacientų žinios, kokia dantų pastą geriau apsaugo dantis nuo ėduonies.

7. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS • Kitas iškeltas uždavinys buvo nustatyti pacientų burnos priežiūros higieninius įgūdžius ir dažniausiai naudojamas priemones. Kaip matyti 4 paveiksle, dauguma pacientų (60 proc.) 20-25 metų ir (58 proc.) 50-55 metų valo dantis 1 kartą per dieną. Maždaug pusė apklaustųjų valo reguliariai 2 kartus per dieną, kaip rekomenduoja odontologai ir burnos higienistai. Nevalančių dantų nebuvo. Tyrimo duomenys pateikiami 4 paveiksle. 4 pav. Kaip dažnai pacientai valo dantis.

8. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS • Norint turėti gerą burnos sveikatą vien dantų šepetėlio ir pastos nepakanka. Pacientų buvo klausiamą kokias papildomas burnos priežiūros priemones naudoja. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis (76 proc.) 20-25 metų pacientų naudoja dantų siūlą, (38 proc.) burnos skalavimo skystį, visai nedaug (6 proc.) naudoja vieno danties šepetėlį ir (4 proc.) dantų krapštukus. Beveik pusė (42 proc.) 50-55 metų amžiaus pacientai naudoja dantų siūlą, burnos skalavimo skystį naudoja (32 proc.), dantų krapštukus naudoja ketvirtadalis apklaustųjų ir mažuma (4 proc.) teigia, kad naudoja vieno danties šepetėlį. Jokių papildomų priemonių nenaudoja (4 proc.) 20-25 metų ir (24 proc.) 50-55 metų. 5 pav. Pacientų papildomų priemonių naudojimas

9. IŠVADOS • Norint turėti gerą burnos sveikatą,bei užkirsti kelią dantų ir dantenų ligoms, būtina atlikti profesionalią ir individualią burnos higieną. Geros žinios ir puikūs praktiniai įgūdžiai pagerintų pacientų burnos sveikatą, ypač vyresniame amžiuje. Didelį vaidmenį čia gali atlikti burnos higienistai, teikdami profilaktines paslaugas. • Daugumos pacientų žinios apie burnos priežiūrą yra geros. Beveik visi pacientai (96 proc.) 20-25 metų ir visi (100 proc.) 50-55 metų žino, kad valyti burną reikia 2 kartus per dieną. Didžioji dalis žino kad, reikia naudoti minkštą dantų šepetėlį. Visų(100 proc.) 20-25 metų ir 50-55 metų pacientų žinios apie naudojamą dantų pastą yra puikios, norint apsaugoti dantis nuo ėduonies reikia naudoti dantų pastą, kurios sudėtyje būtų fluoro. • Daugumos pacientų įgūdžiai yra blogi: reguliariai 2 kartus per dieną dantis valo mažiau negu pusė apklaustųjų (40-42 proc.). Papildomos burnos higienos priemonės pacientų tarpe nėra populiarios. Burnos skalavimo skystį tarp jauno ir vyresnio amžiaus žmonių naudoja maždaug tiek pat (32-38 proc.), dantų siūlą naudoja daugiau jaunas žmogus (76 proc.), vyresnio amžiaus tik (42 proc.). Kitas papildomas priemones naudoja nežymiai. Visai nenaudoja papildomų priemonių ketvirtadalis vyresnio amžiaus pacientų, ir (4 proc.) jaunų žmonių.