Gitana Notrimait ė , Nacionalinis egzaminų centras

1. 2011 M. LIETUVIŲ KALBOS (GIMTOSIOS) PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO REZULTATŲ ANALIZĖS ATASKAITA Gitana Notrimaitė, Nacionalinis egzaminų centras

2. Ataskaitos paskirtis – išnagrinėti 2011 m. lietuvių kalbos (gimtosios) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus ir pateikti išvadas bei rekomendacijas ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos mokymo pagrindinėje mokykloje gerinimo, padėti tobulinti pasiekimų patikrinimo užduočių sudarymą ir vertinimą.

3. Analizėje nagrinėjamos šios temos: • 2011 m. PUPP mokinių pasiekimai; • teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo testo ir jo atskirų užduočių parametrai ir kokybė; • rašymo užduoties parametrai; • mokinių darbų vertinimo kokybė ir tobulinimo galimybės;

4. 2010–2011 lietuvių mokomąja kalba 10 ir II gimnazijos klasėse mokėsi 37984 mokiniai. • PUPP pasirinko laikyti 27438 mokiniai ( t.y. apie 72%). • Lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP laikė 24957 mokiniai ( t.y. apie 91 % laikiusiųjų PUPP). • Dažniausiai rašomi pažymiai – 6, 7 ir 8. PUPP neišlaikė 2,2% visų laikiusiųjų, iš jų 3,4% vaikinų ir 0,8% merginų. Per 8% mokinių gavo minimalų teigiamą įvertinimą.

8. Teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo dalies taškų vidurkių statistinė analizė rodo: • ši dalis daugumai mokinių buvo lengvesnė nei vidutinė; • nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir gimnazijų mokinių surinktų taškų vidurkių; • yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp merginų ir vaikinų surinktų taškų vidurkių: merginų taškų vidurkis tradiciškai daug didesnis už vaikinų taškų vidurkį; • yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių surinktų taškų vidurkių.

9. Rašymo dalies taškų vidurkių statistinė analizėrodo: • yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp merginų ir vaikinų surinktų taškų vidurkių: merginų taškų vidurkis tradiciškai daug didesnis už vaikinų taškų vidurkį; • yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir gimnazijų mokinių surinktų taškų vidurkių; • nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių surinktų taškų vidurkių.

10. Skirtumai tarp mokyklų (ir klasių) Lietuvoje kelia grėsmę lygių mokymosi galimybių užtikrinimui

12. 2011 m. mokinių surinktų lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP dalies raštu taškų sumos reikšmių dažnių stulpelinėdiagrama

13. Teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo dalies užduočių sunkumas ir skiriamoji geba

14. Testo teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo dalies užduočių praleidimo procentinis dažnis ir užduočių sunkumas

15. Rašymo dalies analizė pagal pasirinktus žanrus ir vertinimo kriterijus

17. Turinio vertinimas

18. Teksto struktūros ir vientisumo vertinimas

19. Kalbinės raiškos vertinimas

20. Kalbos normų laikymosi vertinimas

21. Mokinių darbų vertinimo kokybė

22. Mokinių darbų procentinių pasiskirstymų pagal tai, ar po ekspertų atlikto vertinimo pasikeitė pasiekimų patikrinimo teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo dalies įvertinimas taškais, palyginimas.

23. Rašymo dalis

24. Mokinių darbų procentinių pasiskirstymų pagal tai, ar po ekspertų atlikto vertinimo pasikeitė pasiekimų patikrinimo rašymo dalies įvertinimas taškais, palyginimas

25. Bendrosios išvados • Abi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalys raštu daugumai mokinių buvo lengvesnės nei vidutinės, tačiau ar ši tendencija išliktų, jei PUPP būtų privalomas visiems mokiniams, prognozuoti sunku. • Pastebėti dideli PUPP rezultatų skirtumai tarp vaikinų ir merginų ir tarp skirtingų mokyklų mokinių. Jie ateityje gali tapti rimta kliūtimi lygių mokymosi galimybių užtikrinimui šalyje. • Pastebėtos tendencijos aukštinti arba žeminti įvertinimus priklausomai nuo mokyklos tipo, taip pat nevienodai vertinti vaikinus ir merginas.

26. Išryškėjo nemažos mokytojų pasirengimo vertinti mokinių darbus spragos. Vertintojai ne visada buvo susipažinę su vertinimo instrukcijomis. Daugiausia problemų kėlė rašymo turinio vertinimas, tačiau neatitikimų būta ir vertinant stuktūrą, raišką, netgi kalbos normų laikymąsi. • Nustatyta, kad ne visais požiūriais tobulos buvo užduočių formuluotės ir vertinimo instrukcijos. Vertinimo instrukcijose buvo vertinimo kriterijų formulavimo trūkumų. • Pastebėta silpnybių vertinimo procedūrose. Jose nepakankamai aiškus trečiojo vertintojo vaidmuo ir funkcijos. Nepakankamai apgalvota vertinimo kokybės užtikrinimo priemonių sistema. • Kol bus dabartinė Lietuvių kalbos PUPP trijų dalų struktūra su atskira kalbėjimo dalimi, kurios įvertinimas sudaro dalį bendro PUPP įvertinimo, visiškai įvertinti galutinių PUPP įvertinimų pažymiais patikimumo bus neįmanoma, todėl šioje analizėje pateiktos išvados yra tik dalinės.

27. Rekomendacijos • Suplanuoti ir vykdyti nacionalinio lygmens priemones, kurios leistų pagerinti berniukų lietuvių kalbos mokymosi rezultatus ir įveikti mokinių iš mažiau palankios socialinės aplinkos mokymosi pasiekimų trūkumus, ieškoti būdų užtikrinti vienodą lietuvių kalbos mokymo kokybę visose šalies mokyklose. • Pradėti organizuoti reguliarius pasiekimų patikrinimo darbų vertintojų mokymus. Ypatingą dėmesį atkreipti į mokytojų mokymą teisingai suprati ir taikyti nurodymus, pateiktus vertinimo instrukcijose. Skaitant jas reikia sugebėti rasti ir teisingai interpretuoti svarbiausius nurodymus, žinoti vertinimo tradicijas, todėl mažiau patyrusiems mokytojams reikėtų pasipraktikuoti padedant šios srities žinovams. • Tobulinti PUPP užduočių formuluotes ir vertinimo instrukcijas, ypatingą dėmesį skiriant formuluočių aiškumui. Visų vertinimo kriterijų žemiausių taškų aprašai turėtų būti itin atidžiai peržiūrėti.

28. Rengiant teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo dalies vertinimo instrukciją išryškinti reikšminius žodžius, numatyti ir aiškiai apibrėžti vertinimą, kai klausimą sudaro dvi dalys, pabrėžti galimybę mokytojams ją papildyti. • Atkreipti ypatingą dėmesį į kalbos normų laikymosi sritį ugdymo procese. • Peržiūrėti ir patikslinti vertinimo procedūras. Išryškinti trečiojo vertintojo, šiuo atveju vertinimo komisijos pirmininko, funkciją rūpintis darbų vertinimo kokybe. • Sukurti efektyvią darbų vertinimo mokyklose patikros sistemą, skaitinančią vertintojus tobulėti.

29. „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“, projekto kodas Nr. VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-002 • Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vykdymo modelio ir užduoties sukūrimas. • Vieno lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino bandomasis tyrimas. • Mokymai.