Eugenija Gečienė, Ilvija Pikturnaitė

1. Mokslo taikomųjų tyrimų įtaka formuojant kokybės sistemą Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje Eugenija Gečienė, Ilvija Pikturnaitė

2. Objektas – kokybės sistemos formavimas bei mokslo taikomieji tyrimai Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje. Straipsnio tikslas – analizuoti mokslo taikomųjų tyrimų įtaką formuojant kokybės sistemą KVTK. Uždaviniai: • Pagrįsti studijų kokybės sistemos formavimo aukštosiose mokyklose svarbą. • Išnagrinėti kokybės sistemų formavimo patirtį Lietuvos kolegijose bei mokslo taikomųjų tyrimų įtaką formuojant kokybės sistemą. • Apžvelgti kokybės sistemos formavimą bei jos ypatumus KVTK. • Įvertinti mokslo taikomųjų tyrimų įtaką formuojant kokybės sistemą KVTK. Metodai: mokslą ir studijas reglamentuojančių dokumentų, mokslinių publikacijų, kolegijos veiklos dokumentų analizė, sintezė.

3. Studijų kokybės sistemos formavimo aukštosiose mokyklose svarba ES ir Lietuvoje, kuriant žiniomis grįstą ekonomiką, ypatingas dėmesys yra skiriamas švietimo sistemų kaitai bei aukštojo mokslo kokybės užtikrinimui. Europos aukštojo mokslo erdvėje siekiama sukurti bei įgyvendinti vieningus aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir įrodymo principus. Parengti ir priimti dokumentai: • Rekomendacija dėl Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę; • Išorinio kokybės vertinimo agentūros pavyzdinės veiklos principai; • Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės; • Dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę“. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės apima išorinį ir vidinį aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimą.

4. LR aukštojo mokslo sistemos kokybės užtikrinimo principus reglamentuoja aukštąjį mokslą reguliuojantys įstatymai, teisės aktai bei kiti dokumentai. Daugelyje jų akcentuojama, kad švietimo kokybės užtikrinimas asmeniui laikomas viena pagrindinių švietimo sistemos ypatybių, o pirminė atsakomybė už studijų kokybės užtikrinimą tenka konkrečiai mokslo institucijai. Valstybė nustato daugelį formaliųjų švietimo aspektų. Lietuvos aukštojo mokslo įstatymas išskiria aukštojo mokslo vidinio (institucinio) ir išorinio kokybės užtikrinimo aspektus. Vidiniam (institucijos) kokybės užtikrinimo lygmeniui tenka vidinių reikalavimų nustatymas ir įsivertinimas. Kokybės užtikrinimas sietinas su atskaitomybe visuomenei, vartotojų saugumu, nacionaline kvalifikacijų sistema ir darbo rinkos poreikių tenkinimu, racionaliu valstybės biudžeto išteklių naudojimu, aukštojo mokslo institucijų tinklo optimizavimu.

5. Kolegijų ypatumas – moksloir studijų vienovė užtikrinama per tamprų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomojo pobūdžio tyrimuose bei mokslo ir technologijų plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje. Įstatymuose išskirta kolegijos vidinė kokybės užtikrinimu besirūpinanti struktūra – akademinė taryba, nustatanti kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuojanti studijų kokybę, pagal studijų kokybės vertinimo centro patvirtintus metodinius patarimus. Studijų kokybės vertinimo centras yra patvirtinęs metodinius patarimus, kaip atlikti studijų programų ir kolegijų veiklos vidinį vertinimą. Siekdama efektyviai funkcionuoti bei vykdyti pokyčius, mokslo organizacija privalo nuolat analizuoti įvairius savo veiklos parametrus. Taigi kokybės sistemų formavimo ir palaikymo aktualumas yra akivaizdus.

6. Kokybės sistemų formavimo patirtis Lietuvos kolegijose bei mokslo taikomųjų tyrimų įtaką formuojant kokybės sistemą Siekiant aukštojo mokslo kokybės, būtina institucijose diegti kokybės valdymo sistemas, kurios užtikrintų nuolatinį kokybės matavimą, palaikymą, tobulinimą. Sisteminį požiūrį į kokybės valdymą formuoja Visuotinės kokybės vadybos teorija, sudaryta iš veiklos gerinimo principų bei priemonių. Pagrindinė kokybės vadybos įgyvendinimo konkrečioje organizacijoje sąlyga yra tinkama organizacijos kultūra. Kokybės kultūra siejama su akademinio personalo elgsena, vertybėmis bei nuostatomis siekti institucijos veiklos kokybės.

7. Kokybės sistemų formavimo praktikos kolegijose analizės metu nustatyta, kad Kauno kolegijoje funkcionuoja vidinė kokybės užtikrinimo sistema, integruojanti VKV principus bei ISO 9001 kokybės vadybos sistemą. O Lietuvos jūreivystės kolegijoje įdiegtas ISO 9001:2000 standartas. Kokybės sistemos struktūra, principai bei priemonės turi būti adaptuotos, atsižvelgiant į konkrečios institucijos esamą situaciją, turimą realų įdirbį šioje srityje bei suderinti su institucijos galimybėmis ir turimais darbo, laiko, žmogiškaisiais bei kitais ištekliais. Formuojant kokybės sistemą reikšmingas institucijos grįžtamasis ryšys su vartotojais, dėstytojų, darbo rinkos poreikių bei lūkesčių aiškinimasis. Taigi išryškėja tyrimų ir mokslo taikomųjų tyrimų svarba formuojant vidinę kokybės sistema: kokybės sistema turi būti paremta tyrimų metu surinkta ir įvertinta informacija.

8. Kokybės sistemos formavimas Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija įsteigta 2002 metais rugpjūčio 30 d. Vidinė kokybės užtikrinimo sistema Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje pradėta kurti 2002-2003 m.m.: • sudarytos vidinės struktūros, • išskirtos pagrindinės kokybės vertinimo kryptys, • numatyta struktūra, procedūros ir periodiškumas, • parengti ir nuolat papildomi kokybę reglamentuojantys dokumentai.

9. KVTK pagrindinis kokybės politikos tikslas yra studentų, darbdavių, dėstytojų ir administracijos pasitenkinimas. Pasirinktas racionalus kokybės vadybos modelis, jungiantis Visuotinės kokybės vadybos ir palyginamumo principus bei kokybės kultūrą. Formuojant kokybės kultūrą, kokybės aspektai periodiškai aptariami bei analizuojami bendruomenės susirinkimuose. 2007 m. gegužės mėn., po institucinio vertinimo ekspertų išvados, KVTK suteiktas leidimas teikti profesinio bakalauro laipsnį. O 2007 m. gruodžio mėn. kartu su ekspertais atliktas KVTK vadybos įvertinimas pagal EFQM tobulumo modelio principus.

11. Mokslo taikomųjų tyrimų įtaka formuojant kokybės sistemą KVTK Pagrindinės MTT veiklos kryptys yra suderintos su kolegijoje realizuojamomis studijų programomis ir atitinka regiono ir verslo šakų aplinką. Pagal šias kryptis atlikti tyrimai: • Klaipėdos miesto mikrorajonų erdvinio planavimo bei želdynų būklės tyrimas; • vėjo elektrinės energetinio ir ekonominio efektyvumo priklausomybė nuo bokšto aukščio; • istoriniai tiltai Klaipėdos apskrities kraštovaizdyje ir jų integravimas į turizmo plėtrą; • mechatronikos diegimas automatikos dalykų dėstyme; absolventų integracija į darbo rinką; • verslo vadybos profesinio rengimo standarto vertinimas; • Klaipėdos senamiesčio regeneravimo studija. Vykdomi bendri tyrimai su KU, KTU, Klaipėdos apskritimi, Klaipėdos miesto bei Kretingos rajono savivaldybėmis.

12. Analizuojant studentų poreikius studijų metu, jų pasitenkinimą studijų organizavimu, vykdomi: • pirmakursių adaptacijos, • dėstomos medžiagos turinio, • dėstymo metodikos įvairumo, • dėstymo kokybės; • vienkartiniai tiksliniai tyrimai. Stebint Kolegijos absolventų karjeros pokyčius formuojama: • absolventų karjeros kelio stebėjimo sistema, • grįžtamojo ryšio tinklas, • absolventų duomenų bazė.

13. Vertinant vykdomų studijų programų ir specialistų poreikį, prognozuojant naujas studijų programas periodiškai atliekami: • kiekybiniai ir kokybiniai darbo rinkos, • darbdavių bei socialinių partnerių nuomonės tyrimai. Atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, darbdavių interesus, parengtos studijų programų šakos: • Investicijų valdymas; • Viešbučių administravimas; • Tarptautinės prekybos valdymas; • Pardavimų valdymas; • Kompiuterizuoti gamybos procesai; • Mechatronika; • Technologinių įrenginių remontas. Vadovaujantis MTT rezultatais parengta bei SKVC patvirtinta nauja studijų programa Programavimas kompiuteriams, rengiama nauja studijų programa Sporto ir pramogų vadyba.

14. Vykdyti Kolegijos dėstytojų bei administracijos nuomonės tyrimai: • Kolegijos vidinės veiklos kokybės užtikrinimo sistemos aiškumas (2005 m.); • Kolegijos kokybės politikos aiškumas kolegijos bendruomenei ir pasitenkinimo lygis (2006 m.); • Valdymo kokybės VF tyrimai (2006 ir 2007 m.); • Dėstytojų adaptacijos programa ir tyrimai (nuo 2007 m.).

15. Dėstytojų atliekamų tyrimų, recenzuojamuose periodiniuose leidiniuose publikuojamų straipsnių skaičius kiekvienais metais didėja, aktyviai organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos. Tai sudaro galimybę skleisti „gerąją patirtį“ ir keistis informacija, plėtoti bendradarbiavimo tinklą, tobulinti veiklos bei studijų kokybę.

16. Dėkoju už dėmesį!