Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo grėsmės ir perspektyvos

1. Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo grėsmės ir perspektyvos

2. MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO KOMENTARAI LR Vyriausybės siūlymai Seimui MSĮ (2009-01-07) PROJEKTO AUTORĖ viceministrė N.Putinaitė Komentarus pateikė LAMPSS pirmininkė A. Lapinskienė

3. Nauji pasiūlymai Seimo MSĮ projektui remiasi: • LR Vyriausybės programa (patvirtinta 2008-12-09), kurioje numatoma atlikti esminius mokslo ir studijų reformos darbus: – nuo 2009–2010 studijų metų pirmojo kurso studentų finansavimą pradėti studijų krepšelioprincipu; – sukurti valstybės remiamų paskolų sistemą, kuri pradės veikti ne vėliau kaip nuo 2009 m. liepos mėn.; – finansuoti mokslo tyrimus pereinant prie ilgalaikio konkursais pagrįsto finansavimo; – įgyvendinti priemones, skatinančias aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą ir telkimąsi; – aukštųjų mokyklų autonomija apims teisę disponuoti įsigytu ir valstybės patikėtu turtu; –aukštosioms mokykloms suteikti įstatyme įtvirtintą specialų, autonomiškumą užtikrinantį teisinį statusą. • Lietuvos parlamentinių politinių partijų 2007-06-14 susitarimu dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų (nevykdomas, studentų krepšelis siūlomas ir nevalstybinėms AM). • Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto (2008-03-18) nuostatomis(valdys tik taryba, sudaryta iš ŠMM siūlomų atstovų). • LR Konstitucinio Teismo 2008-03-20 nutarimu (nevykdomas:studentų krepšelis skiriamasir nevalstybinėms AM, nesilaikoma autonomijos principų).

4. MSĮ projekte numatytos naujovės (1): valdymas • Keičiamas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas: • pagrindinis aukštosios mokyklos savivaldos organas – taryba(kurią sudaro ŠMM); • taryba tvirtina AM misiją ir viziją, rektoriaus teikiamus AM struktūrinių pertvarkymų planus, studijų kainas, nustato AM lėšų (iš jų ir lėšų, skirtų vadovų bei kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto naudojimo bei disponavimo juo tvarką, svarsto svarbiausius su tuo susijusius klausimus, renka, skiria ir atleidžia iš pareigų rektorių, užtikrina AM atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais (valdžia taryboms, atsakomybė rektoriams). • Keičiama reikalavimų dėstytojams ir tyrėjams valdymo, nustatymo tvarka: • atsisakoma habilituoto daktaro laipsnio ir paliekamas vienas – mokslų daktaro laipsnis; • su du kartus iš eilės konkursą užimti pareigas laimėjusiu asmeniu sudaroma NETERMINUOTA darbo sutartis (panaikinama 95 str.8p.).

5. MSĮ projekte numatytos naujovės (2): finansavimas 3. Keičiamas mokslo ir studijų institucijų finansavimas: • išlieka bazinis finansavimas mokslo (meno) veiklai mokslo ir studijų institucijoms (skiriamas pagal MOKSLO (meno) veiklos rezultatus (pagal mokslo rezultatus santykiu 30:70 – 2009m.); • siekiant didinti konkurencingumą, stiprinamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas. Lėšas administruoja Lietuvos mokslo taryba ir kitos Vyriausybės bei ministerijų įgaliotos institucijos.

6. Svarbiausi nauji siūlymai, kylantys iš LR Vyriausybės programos • Keičiamas valstybinių aukštųjų mokyklų juridinis statusas iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą (pasekmės: dalininkas ir savininkas yra įgaliotoji institucija, pagal VšĮ 4str. 6p., 6str.5,6, 7p.). • Valstybinėms aukštosioms mokykloms suteikiama teisė laisviau disponuoti turtu (turtą valdo ministerijos paskirti tarybos nariai, iš vienuolikos – šeši; didelė tikimybė kilti naujai privatizavimo bangai). • Valstybės lėšas studijoms numatoma skirti pagal „studijų krepšelio“ principą (lėšos skiriamos ir privačioms AM, dėl to sumažėja bendras finansavimas). • Plėtojama studijų prieinamumo (stipendijų ir paskolų) sistema (galės mokytis tie, kuriems prieinamos paskolos su dideliais procentais. Studijos tampa prieinamos ne visiems).

7. 1. Valstybinių aukštųjų mokyklų teisinė forma Siekiant valstybinėms aukštosioms mokykloms garantuoti autonomiją ir numatyti didesnę atskaitomybę visuomenei, suteikti galimybę efektyviai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu: • siūloma pertvarkyti valstybines AM iš biudžetinių įstaigų į specialaus statuso viešąsias įstaigas (VšĮ – dalininkas valstybė, t. y. ŠMM, taigi nelieka jokios autonomijos, viską tvarko ministerijos suformuota taryba, kuri galės lengviau privatizuoti turtą); • atsižvelgiant į valstybinių AM specialaus statuso nulemtus skirtumus lyginant su įprasto statuso VšĮ (negalios bendras valdymas – statutas tvirtinamas Seime, išlieka bazinis finansavimas mokymui valstybės lėšomis).

8. 2. „Studijų krepšelio“ principas • Pagrindinis I pakopos ir vientisųjų studijų finansavimo būdas remiasi „studijų krepšelio“ principu: • Vyriausybė nustato finansavimo proporcijas tarp šešių studijų sričių (humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų); • valstybės finansavimas, skirtas atitinkamai studijų sričiai, AM atitenka pagal gabiausių stojančiųjų pasirinkimą (ir valstybinėms, ir nevalstybinėms AM) (nevalstybinės taip pat finansuojamos, nepaisant partijų susitarimo, studentas „krepšeliu“ naudojasi 4 metus, apie kokią kokybę kalbame?); • AM nusistato studijų kainą; valstybė už valstybės finansuojamus studentus moka „norminę“ studijų kainą, apimančią atlyginimus dėstytojams, studijoms reikalingas prekes ir paslaugas bei studentų skatinimą (kas užmoka už elektrą, šildymą ir kitas būtinas mokslui išlaidas?); • norminė kaina gali skirtis nuo aukštosios mokyklos nustatytos kainos; valstybės nefinansuojami studentai moka aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą (turės sumokėti ir tą išlaidų dalį, kurios valstybės subsidijuojami studentai neatsineš su krepšeliu). • II ir III pakopų studijų finansavimas siejamas su AM mokslinės (meninės) veiklos lygiu ir „studijų krepšelių“ skaičiumi(jei neturite mokslinės produkcijos santykiu30:70, tai nebus ir jokio finansavimo, uždaromos programos. O žmonės?) • Kiti studijų finansavimo būdai: • atsižvelgiant į būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, studijos gali būti finansuojamos konkurso tvarka tiksliniu būdu (didelės korupcijos, lobizmo ir t. t. galimybės); • daliai geriausiai baigusiųjų studijas AM valstybės finansuojamose studijų vietose kompensuojama sumokėta studijų kaina (šūkiai studentų nuraminimui; nėra jokio finansavimo, jokio mechanizmo).

9. 3. Studijų prieinamumas • Studentams bus sudarytos realios galimybės gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas: • studijų kainai sumokėti; gyvenimo išlaidoms; dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. • Paskolų gavimo ir grąžinimo sąlygos: • paskolos teikiamos lengvatinėmis sąlygomis (nėra žinoma kokiomis, ar jos išliks dešimt metų?); • numatomi palankūs paskolų grąžinimo terminai (kokie? Ar sutarta su bankais teikti labdarą?); • numatomos palengvintos paskolų garantavimo sąlygos ir dalies palūkanų kompensavimo tvarka (ar turi valstybė tam išteklių?); • teikiant paskolas bus atsižvelgiama į socialinio teisingumo ir akademinių pasiekimų prioritetus. • Siekiant pertvarkyti paramos studentui teikimo tvarką Valstybinis mokslo ir studijų fondas pertvarkomas į Valstybinį studijų fondą. • I ir II pakopų studentai gali gauti socialines stipendijas (socialiniam studijų prieinamumui užtikrinti) ir skatinamąsias stipendijas (už gerus studijų rezultatus) (ar valstybė turi tam išteklių?)

10. Įstatymo įgyvendinimas • Įstatymo įsigaliojimas: - įstatymas įsigalioja jį priėmus, numatant pereinamąsias nuostatas (kur jos? Visi darbuotojai atleidžiami, nes mažėja darbo vietų, ar AM pasiruošusios mokėti išeitines kompensacijas?); - valstybinės aukštosios mokyklos bus pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (NEPAMIRŠKIME_– VISI ESAME ATLEIDŽIAMI. Bus uždaryta apie dešimt universitetų, aštuonios kolegijos, – kiek žmonių papildys darbo biržą?); - išplėstas teises disponuoti, valdyti ir naudotis turtu valstybinė aukštoji mokykla įgyja persitvarkiusi į viešąją įstaigą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sudariusi naujus valdymo organus (tą teisę įgyja tarybos); - studijų finansavimas pagal „studijų krepšelio“ principą netaikomas pradėjusiems studijuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo (kiek sumažės finansavimas, kiek sumažės studentų, kiek sumažės mokslo prieinamumas?). • Priimti sprendimai: - kitų metų biudžete atskirtos lėšos kitų metų pirmakursiams finansuoti pagal „studijų krepšelio“ principą; - nuo liepos 1 d. numatoma pradėti diegti valstybės remiamų paskolų sistemą. 2008-12-24 sudaryta darbo grupė paskolų sistemos modeliui parengti. • Būtina sąlyga numatomoms pertvarkoms: MSĮ turi būti priimtas iki 2009 m. kovo 1 d., poįstatyminiai teisės aktai – iki balandžio 1 d. (Kas atsako už revoliucijos pasekmes?) MŪSŲ NEREIKIA. MES PER DIDELĖ NAŠTA MOKESČIŲ MOKĖTOJAMS. O GAL TAI TIK MINISTERIJOS NUOMONĖ? Paklauskime.

11. Teigiamos pusės • Įstatymu sutvarkomas studijų programų skaičius (dabar 63 studijų kryptyse yra 1294 programos). • Intelektinių, materialinių ir finansinių išteklių koncentravimas (sumažinant aukštųjų mokyklų ir studijuojančiųjų skaičių). • Numatomas valstybės užsakymas AM dėl specialistų rengimo. • Sudaromos sąlygos paskirti vadovus profesionalus, turinčius supratimą apie aukštojo mokslo kokybės vadybą. • Teoriškai pripažįstama, kad aukštasis mokslas yra kelias į asmeninę ir socialinę sėkmę.

12. Neigiamos pusės • Vyriausybės pateiktas MSĮ yra parengtas neturint aiškios AM vystymosi strategijos. • Siūloma įvesti anarchiškas rinkos sąlygas AM ir tikimasi, kad konkurencija pati savaime sutvarkys sistemą, neįvertinamos akademinės konkurencijos ypatybės (pasidalijimas žinojimu). • Aukštasis mokslas tampa neprieinamas didžiajai visuomenės daliai. • Sunaikinamas mokslinis potencialas ir uždaromos aukštosios mokyklos (kolegijų liks 8, universitetų 5–7). • Biudžetinis finansavimas smulkinamas ir konkuruos valstybinėse ir nevalstybinėse AM. • REVOLIUCIJA AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOJE, neatsakant už mokslo, socialines ir kitas pasekmes. • Revoliucija pasieks KIEKVIENĄ Lietuvos pilietį, KIEKVIENĄ AM darbuotoją.

13. Silpnosios pusės • Nėra bendros, nuoseklios ir veiksmingos aukštojo mokslo politikos. • Aukštojo mokslo sistemos pertvarka nesprendžia esminių visuomenei svarbių problemų: mokslo sistema yra atskirta nuo inovacijų sistemos, neduoda investicijų verslui, nebus parengiami specialistai, atitinkantys rinkos poreikius. • Įstatymai nenumato bendros valstybinės strategijos studijų, mokslo ir inovacijų klausimais. • Mažinami ir taip menki žmogiškieji ištekliai, kurie iš esmės lemia aukštojo mokslo ir tyrimų kokybę. • Nėra daugiamečių sutarčių mokslo finansavimui. • Neapibrėžta AM padalinių vadovų skyrimo eiti pareigas tvarka, nėra minimalių kvalifikacinių reikalavimų personalui.

14. Grėsmės • Sunaikinamas jau sukurtas mokslinis potencialas. • Darbuotojai atleidžiami neturint jokių kompensavimo mechanizmų. Visi esame atleidžiami, nes tampame VšĮ, sumažėja AM, dukart sumažėja darbuotojų. • Dėstytojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis, negauna net išeitinių kompensacijų. • Mokslas didžiajai daliai visuomenės tampa nepasiekiamas. • Moksle ir mokymosi procese sudaromos didelės galimybės korupcijai, lobizmui, turto privatizavimui ir t. t.

15. Galimybės • Sėdėti ir laukti, kol kiti priims sprendimus už mus (stručio taktika). • Kovoti už AM išlikimą, stiprinti savo pozicijas, burtis į organizacijas, jose dirbti ir dalyvauti. • Jausti atsakomybę už savo ir savo vaikų ateitį, už valstybės išlikimą ir išgyvenimą. • DALYVAUTI PROFESINIŲ SĄJUNGŲ AR KITOKIOJE VEIKLOJE. Net Berlyno siena sugriuvo kiekvienam piliečiui išėmus po vieną plytą.