STUDENTŲ AUTONOMIŠKUMAS STUDIJŲ PROCESE

1. STUDENTŲ AUTONOMIŠKUMAS STUDIJŲ PROCESE Algimantas BagdonasIrena JankauskienėKauno kolegija This project has been funded with support from the European Commission. This communication reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.

2. Tyrimo tikslas – ištirti studentų autonomiškumo raiškos bruožus. Tyrimo uždaviniai: • Apibrėžti ir pagrįsti studentų autonomiškumą kaip aktualų socio/edukacinį reiškinį. • Išanalizuoti studentų autonomiškumo bruožus nagrinėjantį tyrimą.

3. Šiuolaikinės edukacinės nuostatos orientuotos į tai, kad mokymasis remtųsi besimokančiojo gebėjimais, vertybėmis, individualiais bruožais. Ugdymo procese dėstytojai padeda studentams išreikšti savo požiūrį, suvokti klaidingas nuostatas ir jas keisti naujomis, skatinančiomis asmenybės augimą. Būtina tyrinėti visuminį mokymąsi, kylantį iš fundamentalių dvasingo žmogaus poreikių, jo vidinio Aš paskatų.

4. Remiantis mokymosi paradigma • Besimokantysis yra aktyvus ugdymo subjektas, bendravimu ir veikla, ugdytojui padedant, išreiškiantis save. • Pedagogo padedamas, ugdytinis suvokia savo paties vystymąsi, mokosi jį realizuoti, priimti sprendimus ir veikia kaip autonomiška, nuo atsitiktinių aplinkybių nepriklausoma individualybė.

5. Autonomija – savarankiškumas, teisė pačiam tvarkytis, apsispręsti. Nepriklausymas nuo išorinių etinių normų, tik nuo savo sąžinės (dorovinė autonomija). Tarptautinių žodžių žodynas Asmenybės autonomiškumas - nepriklausymas nuo aplinkybių, gebėjimas savarankiškai spręsti, remtis savo jausmais, protu, gyvenimo tikslu ir idealais. Autonomiška pripažįstama tik prosociali asmenybė, individui, priklausomam nuo veiksnių, kuriuos visuomenė laiko socialiai nepriimtinais, nepriskiriamas autonomiškumo požymis. Psichologijos žodynas

6. Autonomija • Studentas vysto gebėjimą planuoti, kontroliuoti (sekti) ir vertinti savo mokymąsi. • Studentas mokosi būti atsakingu už savo veiklą bei mokymąsi.

7. Vystant autonomiją • Studentai yra aktyvūs mokymo/si procese, jie patys kelia sau tikslus ir uždavinius, aktyviai jame dalyvauja. • Studentai apmąsto, analizuoja (refleksija) savo mokymąsi (vertina savo žinias ir gebėjimus, žino vertinimo kriterijus, planuoja užduočių atlikimą, užsirašo sau pastabas, priminimus, jausmus).

8. Autonomiška asmenybė pasižymi laisvu, racionaliu, kritiniu mąstymu. • Autonomiškas individas geba analizuoti ir vertinti informaciją, siekia informaciją rinkti, suprasti. • Svarbu taip organizuoti ugdymo procesą, kad besimokantieji, remdamiesi įvairiais šaltinais, ieškotų sprendimų analizės būdu. Paul (1993), Gray (1992), McLaughlin (1997)

9. Vienas iš svarbiausių yra vertybių klausimas ugdyme ( McLaughlin, 1997 ). • Jeigu asmuo jau ankstyvoje vaikystėje pradeda formuoti save kaip individą, turintį savo vertybių sistemą, atsparų nepalankioms įtakoms, tokiam besimokančiajam bus lengviau kovoti su iš išorės ateinančiomis grėsmėmis: stresu, baime, agresija. (Helmke, 1983)

10. Pedagogas turėtų sau kelti klausimą: kokią asmenybę siekiu išugdyti – žinančią daug medžiagos, bet bijančią klausti, abejoti, vertinti ar turinčią savo požiūrį, savo vertybes, pilietinę poziciją?

11. Pokyčius ribojantys veiksniai Suvokimo blokas • Stereotipinis mąstymas (matome tai, ką tikimės pamatyti) • Nesugebėjimas identifikuoti problemą • Per siauras požiūris į problemą • Negebėjimas į problemą pažvelgti iš skirtingų pozcijų (asmeninės-priešininko-neutralios) • Negebėjimas išskirti esminę informaciją • Negebėjimas panaudoti visus informacijos šaltinius

12. Pokyčius ribojantys veiksniai Emocinis blokas • Baimė rizikuoti • Neapibrėžtumų vengimas • Noras kritikuoti, bet negebėjimas kurti • Noras vertinti ir baimė būti vertinamu

13. Pokyčius ribojantys veiksniai Aplinkos blokas • Paramos stoka • Kritikos nepriėmimas

14. Pokyčius ribojantys veiksniai Pažinimo blokas • Netinkama komunikacija • Teisingos informacijos stoka

15. Tyrimo rezultatų analizė ir interpretacija • 2009 m. atliktas besimokančiųjų autonomiškumo raiškos fenomeno tyrimas: tyrime dalyvavo 250 Kauno kolegijos Verslo vadybos ir Technologijų fakulteto studentų. • Respondentams buvo pateikta 18 uždarų bei vienas atviras klausimas.

28. Pastangos

29. Šeima Vyriausybė Aplinka

30. Išvados • Didesnė pusė respondentų galvoja esantys autonomiški iš dalies. • Respondentai prioritetinėmis laiko šias vertybes: • šeima 26%, • išsilavinimas 21%, • draugai 20%, • meilė 18%, • sveikata 15%.

31. Išvados • Respondentai mano, jog studijos yra jų dalykinės kompetencijos ugdymo pagrindas ir pamatas būsimai profesijai. • 42% respondentų ne visada turi savo nuomonę, gali ją pareikšti, pasiduoda bendrai nuomonei, nėra tvirti savo sprendimuose, darbuose, elgesyje.

32. Išvados • Dauguma studentų daro nedidelę įtaką savo studijoms ir studijų procesui. Studentai gana kritiškai įvertino savo pastangas dalykinei kompetencijai kurti. • Mokymo institucijai - Kauno kolegijai - labiau rūpi sudaryti sąlygas specialisto parengimui, nei pačiam specialistui.

33. Išvados • Beveik pusei respondentų viena svarbiausių problemų, trukdančių sėkmingai studijuoti, ugdyti savo dalykinę kompetenciją, yra nesugebėjimas racionaliai tvarkyti savo laiką. • Mažesnė pusė studentų deda pastangas savo tikslams pasiekti, siekia padėti pamatus savo profesijai, ateities karjerai. • Visi respondentai supranta, jog tikslui pasiekti reikalingos pastangos.

34. Kritinis mąstymas • Gebėjimas spręsti problemas, skirti pateiktus faktus ir nuomones, nustatyti informacijos šaltinio patikimumą, tikslumą; • nustatyti požiūrių, sprendimų objektyvumą ar šališkumą; • skirti svarbiausias ir antraeiles pažiūras, matyti neaiškius dviprasmiškus argumentus; • idėjas nagrinėti remiantis keliais požiūriais, svarstyti naujas idėjas (Stulpinas, 1993; Šiugždinienė, 1997)

35. Refleksija • Mąstymas apie savo suvokimą, supratimą, mąstymą. • Reflektuodamas asmuo kritiškai analizuoja, įsisamonina ir įprasmina savo mąstymo turinį, formas ir prielaidas, savo dvasinio pasaulio sandarą.

36. Refleksija • Elementarioji - savo žinių ir poelgių ribų ir reikšmės apmąstymas. • Mokslinė – žinių, tyrimų rezultatų kritika remiantis tos mokslo srities metodais. • Filosofinė – būties, kultūros, mąstymo esmės galimų sąsajų apmąstymas ir įprasminimas. Refleksija leidžia ne tik pažinti, bet ir patobulinti savo veiklą ir santykius su aplinka. (Jovaiša, 2007)