Ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai.- O mylimas pavasari, Manęs jau neberasi- - Sulaikęs juodbėrį staiga, Į že

1. Ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai.- O mylimas pavasari, Manęs jau neberasi- - Sulaikęs juodbėrį staiga, Į žemę pažiūrėsi: Ir žemė taps žiedais marga... Aš diemedžiu žydėsiu- -

2. Salomėja Nėris 1904 - 1945

3. Biografija • Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė)gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. • Mokėsi Alvito pradžios mokykloje. • Nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. • 1919m. persikėlė į Vilkaviškio "Žiburio" gimnazijos ketvirtą klasę. • Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje.

4. Baigė Kauno universitetą ir dirbo mokytoja Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. • 1936m. pabaigoje ištekėjo ir gyveno Paryžiuje iki 1937m. • 1938m. buvo išleistas geriausias S.Nėries poezijos rinkinys Diemedžiu žydėsiu, už kurį poetei paskirta Valstybinė literatūros premija.

5. Šeima “Tėvai, matydami mano gabumus kai kurioj srity, dideliam mano džiaugsmui, žadėjo leisti toliau mokytis gimnazijon..” (Iš dienoraščio)

6. Namas, kuriame gyveno Salomėja Bačinskaitė, lankydama Vilkaviškio gimnaziją.

7. Marijampolės gimnazija, kurioje 1918 – 1919m. mokėsi Salomėja Bačinskaitė

8. “Eisiu nelaimingų širdžių gydyti...” 1924m. Salomėja Nėris pradeda studijas Lietuvos universiteto Teologijos – filosofijos fakultete; pagrindinė specialybė – lietuvių literatūros istorija.

9. “Tai gal mirtis iš melo išvaduos?” 1928 m. Salomėja Nėris baigė universitetą ir buvo paskirta į Lazdijų “Žiburio” gimnaziją. Tik nuo 1930 m. jai pripažintas aukštesniosios mokyklos mokytojos vardas.

10. Salomėja – Lazdijų gimnazijos mokytoja

11. Salomėjos šeima Salomėja Bučienė, vyras – Bernardas Bučas ir sūnus Saulius. (~1939 m.)

12. Salomėjos šeima po daugelio metų Ant senelio Sauliaus kelių sėdi anūkė – Salomėja Bučaitė. Antras iš kairės – B. Bučas

13. Skausmingieji 1940 – 1945 m. P. Cvirka, A. Venclova, L. Gira, S. Nėris ir K.Korsakas Kremliuje, nuvykę Lietuvai parvežti Stalino saulės

14. Salomėja Nėris ir Liudas Gira Maskvoje II pasaulinio karo metais

15. 1944m. poetė grįžo į Kauną, bet sunkiai susirgo ir mirė Maskvos ligoninėje 1945m. liepos 7d. Palaidota Kaune, Kultūros muziejaus sodelyje, perlaidota Petrašiūnų kapinėse.

16. Kūrybos bruožai • Pagrindinis eilėraščių orientyras – liaudies dainos lyrizmas. • Eilėraščiuose dominuoja romanso poetika, džiaugsmingai išsakomos jaunystės svajonės ir lūkesčiai. • Visai S. Nėries kūrybai būdingas romantinis maksimalizmas, vėliau įgyjantis dramatizmo atspalvį. • Lyriniam subjektui yra svarbus ryšys su gimtąja žeme.

17. Dialogo poezija • Prisiima raudotojos poziciją; • Raudai būdingas kreipimasis į prarandamą objektą; • Dialogas yra ir kontakto ieškojimas su savo namais ir sava kultūra; • Eilėse dažnai kalbinama saulė, lakštingala, juodas varnas; prašoma pagalbos, globos.

18. Salomėja - romantikė • S. Nėris save aiškiai ir sąmoningai laikė romantizmo atstove. (Citata iš E.Vilčinskaitės laiško poetei: “Pagaliau tu manai, kad esi “romantizmo atstovė”)

19. Salomėjos Nėries lyrikos savitumas • Eilėraštis beveik visada prasideda nuo gamtos vaizdo ar detalės; • Poetinis vyksmas beveik visada vyksta gamtoje arba jos fone: atrodo, kad gamta galima išreikšti viską; • Eilėraščiuose dėsningas kontrastas; • Mėgstami deminutyvai; • Ryškus žmogaus ir gamtos ryšys.

20. Eilėraščių rinkiniai “Anksti rytą” 1927m. “Pėdos smėly” 1931m. “Per lūžtantį ledą” 1935m. “Diemedžiu žydėsiu” 1938m. “Prie didelio kelio” 1945m.

21. “Anksti rytą” (1927) • Šio rinkinio dominantė – džiaugsminga emocija. • Džiaugiamasi jaunyste ir atsivėrusiu pasauliu. • Gyvenimo ir meilės dovana priimama džiaugsmingai ir patikliai. • Lyrinį subjektą traukia nežinomi toliai, vilioja laisvė, skrydis, meilė. • Vienas gražiausių šio rinkinio eilėraščių – “Jaunystė”.

22. “Pėdos smėly” (1931) • Rinkinyje vyrauja meilės išgyvenimai. • Eilėraščių poetinė emocija labai stipri, labai atvira. • Jausmai išsakomi karštai, tiesiai. • Nėries lyrinis subjektas neturi ironiško santykio su savo išpažintimi. • Eilėse veikia romanso personažai (elgeta, demonas). • Šio rinkinio eilėse vyrauja rudeniška nuotaika. Tokia poezija kalba apie praradimą, liūdesį.

23. “Per lūžtantį ledą” (1935) • Kalbama iš nuskriaustųjų ir pažemintųjų pozicijos, šiurkštoku žodžiu. • Daugėja realistinių detalių, rudeniškojo liūdesio. • Greta randame priešingą laikyseną – ryžto motyvus. • Lakūnų Dariaus ir Girėno skrydis įkvepia poetę. • Skrydžio, sakalų vaizdiniai, jūros nugalėjimas, perėjimas į “kitą krantą” tampa simboliniais šio rinkinio vaizdais.

24. “Diemedžiu žydėsiu” (1938) • Tai svarbiausias poetės rinkinys. • Čia daug iš socialinio jautrumo kilusių eilių, didmiesčio ir jo kultūros paveikslų. • Eilėraščio vaizdas be smulkmenų, skaidrus: atrinktos tik kelios detalės, į jas nukreipiama visa minties energija. • Nėries eilėraštis artimas liaudies dainai. • Rinkinyje itin stiprus motinystės patyrimas, moteriškas žvilgsnis į pasaulį.

25. “Prie didelio kelio” (1945) • Tai karo metų eilėraščių rinkinys. • Jame poetė itin išryškina skaudų savo klaidų apmąstymą, tėvynės, kalbos, artimųjų ilgesį. • Be poetės valios rinkinys buvo ideologiškai angažuotas ir pavadintas “Lakštingala negali nečiulbėti”. • Abiejuose namų ilgesio emocija pinasi su privalomo optimizmo ir privalomų temų eilėraščiais. • “Prie didelio kelio” išleistas tik 1994 metais.

26. Brangieji! Kam išsekot raudomis? Aš juk lieku visuomet su jumis – Jums atminimo žiedu pražydėsiu, Mane jūs jausite darbe, kovoj, Ir pergalės aš vėliavoj šlamėsiu...