Download
1 / 25
650 likes | 1.62k Vues
Marsas. Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė ) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės (tarp Žemės ir Jupiterio) ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta.
E N D
Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės (tarp Žemės ir Jupiterio) ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta.
Iš Žemės matomas plika akimi kaip ryški rausvos spalvos žvaigždė. Dėl rausvo atspalvio žvelgiant iš Žemės kartais vadinama „raudonąja planeta“.
Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso (graikų Arėjo atitikmuo). Atitinkamai pavadinti ir Marso palydovai Fobas ir Deimas, kurie graikų mitologijoje yra Arėjo sūnūs, lydintys jį mūšyje.
Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greičiu. Nuotolis nuo Saulės kinta nuo 207 iki 249 milijonų km. Saulę jis apskrieja per 1,9 metų (687 Žemės paras). Vidutinis atstumas nuo Marso iki Saulės yra 228 mln. Km.
Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-103 °C), dieną pakyla iki 290 K (+17 °C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75 °C, žiemą – apie -125 °C.
TrumpifaktaiapieMarsą • Paros trukmė Marse 24val 37 min; • Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai; • Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje;
Marso paviršius Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas apie 10000000 km.
Dabar yra sudaryti detalūs Marso „žemėlapiai“ – marsolapiai. Visas planetos paviršius padalytas į 30 geometriškai taisyklingų rajonų, turinčių pavadinimus. Jų pavadinimai buvo suteikti dar tais laikais, kai planeta buvo tik stebima teleskopais iš Žemės. Didžiausi krateriai (kurių skersmuo siekia 100 km ir daugiau) pavadinti mokslininkų, tyrusių Marsą, vardais, o mažesnieji – įvairių Žemės miestų pavadinimais. Su Lietuva susiję Gusevo (XIX a. Vilniaus astronomo) ir Alytaus krateriai, bei Hiperborėjų (baltų genčių pavadinimas senovės Graikijoje) sritis ties Marso šiaurės ašigaliu.
Įžymiausias Marso paviršiaus darinys – Marso sfinksas, apšviestas Saulės, primenantis žmogaus veido formą.
Palydovai Marsas turi 2 gamtinius palydovus – Fobą ir Deimą. 1877 m. juos atrado amerikiečių astronomas AsaphHall.
Palydovai netaisyklingos formos: didžiausias Fobo skersmuo 28 km, o Deimo – 16 km. Abiejų palydovų paviršiuje matoma daugybė smūginių kraterių. Manoma, jog palydovai yra kiti astronominiai kūnai (pvz., asteroidai), patekę į Marso gravitacijos lauką ir pradėję skrieti aplink planetą.
Kosminiai tyrimai Marso tyrimai ypač paspartėjo 1965 m., kai pro jį praskriejo JAV kosminė stotis „Mariner 4“, perdavusi į Žemę iš arti darytas planetos nuotraukas. Po to Marsą tyrė dar 3 „Mariner“ programos kosminės stotys („Mariner 6“ ir „Mariner 7“ (1969), „Mariner 9“ (1971)) ir 7 sovietinės stotys „Mars“ („Mars 1“, „Mars 2“ ir „Mars 3“ (1971), „Mars 4“, „Mars 5“, „Mars 6“ ir „Mars 7“ (1979).
1971 m. kosminė stotis „Mariner 9“ tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. • 1976 m. JAV kosminės stotys „Viking“ ir „Viking 2“ minkštai nusileido Marse. • 1988 m. SSRS kosminė stotis „Phobos 2“ atliko Marso palydovų Fobo ir Deimo tyrimus.
Nuo 1997 metų Marsas tyrinėjamas JAV kosminės stoties „Mars GlobalSurveyor“ pagalba. • 1997 m. liepos 4 d. ant Marso paviršiaus šiauriniame pusrutulyje nusileido „Mars Pathfinder“ (JAV) kosminis zondas, tyrinėjęs planetos sąlygas bei uolų sudėtį. • 2001 m. „2001 Mars Odyssey“ (JAV) kosminė stotis tyrinėjo vandens egzistavimą Marse bei planetos vulkaninį aktyvumą. 2002 m. ji gama spindulių ir neutronų spektrometrų pagalba aptiko didelius vandenilio kiekius.
2003 m. Europos kosminės agentūros kosminis aparatas „Mars Express“ kartu su zondu „Beagle 2“ patvirtino ledo ir anglies dioksido egzistavimą planetos pietų ašigalyje. • Nuo 2004 m. kosminiai zondai „Spirit“ ir „Opportunity“ (JAV) tiria Marso paviršiaus uolienas ir dirvožemį.
Įdomus faktai Astronomas Davidas Martinesas naudojosi „Google Mars“ programa, kai pastebėjo keistą ilgą, baltą struktūrą. Mokslininkas netgi nustatė neįprasto objekto koordinates (49'19.73"N 29 33'06.53"W), kad jį galėtų pamatysi visi norintys.
D. Martinesas keistojo darinio vaizdo įrašą patalpino tinklalapyje „Youtube“ – ten jį jau peržiūrėjo daugiau nei 43 mln. smalsuolių. Paties parengtame vaizdo reportaže astronomas pasakoja apie atradimą, kurį pavadino „Bio-StationAlpha“. Labai neįprasta, kad statinys toks didelis, jis beveik 210 metrų ilgio ir 45 metrų pločio. Mokslininkas teigia, kad statinys savo forma primena cilindrą arba yra sudarytas iš mažesnių cilindrų.
„Tai galėtų būti jėgainė ar specialus apsauginis rezervuaras, gal netgi garažas – tikiuosi, kad tai ne ginklas“, - pasakoja astronomas. http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=a1jbZATaNkE
Nauja teorija skelbia, kad Marsas ne visada buvo raudonas, informuoja „LiveScience“. Ilgai manyta, kad raudona spalva Marse atsirado todėl, kad prieš milijardus metų planetoje tekėjo vanduo, o jame esanti geležis nudažė uolas. Visgi 2004 m. į planetą nuleisti robotai geologai „Spirit“ ir „Opportunity“ aptiko tam tikrų mineralų pėdsakų, kuriuos vanduo būtų ištirpdęs. Taigi peršasi išvada, kad Marsu niekada netekėjo vanduo.
C. Venteris pernai apstulbino mokslo bendruomenę pareikšdamas, kad jam pavyko sukurti pirmąjį pasaulyje sintetinį organizmą. Dabar jo komanda kuria dirbtines ląsteles, kurios augtų vartodamos anglies dvideginį. Jo manymu, tai gali paskatinti žmones įsikurti Raudonojoje planetoje.
