AKTYVIOSIOS SOCIALINĖS POLITIKOS ĮTAKA SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI

1. AKTYVIOSIOS SOCIALINĖS POLITIKOS ĮTAKA SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI Tatjana Bilevičienė, Eglė Bilevičiūtė Mykolo Romerio universitetas

2. ES užimtumo politika orientuota į socialiai pažeidžiamiausių grupių (pvz., ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų) problemų sprendimą ir užimtumo tarnybų paslaugų kokybės prieinamumo didinimą bei glaudesnio bendradarbiavimo su darbdaviais ir socialiniais partneriais plėtrą.

3. Bedarbistės dinamika

4. Per paskutinius 10-15 metų pastebimas didėjantis dėmesys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms kaip užimtumo politikos instrumentui bei perėjimas nuo pasyvių prie aktyvių priemonių. • Aktyvios darbo rinkos politikos priemones sudaro: bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas; remiamasis įdarbinimas: įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, darbo rotacija, viešieji darbai; parama darbo vietoms steigti: darbo vietų steigimo subsidijavimas, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas, savarankiško užimtumo rėmimas; bedarbių teritorinio judumo rėmimas. ADRP priemonių įgyvendinimą yra vienos iš efektyviausių investicijų darbo rinkos politikoje.

5. Įdarbinimo veiksnių dinamika

6. Vienas iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių yra smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Smulkios ir vidutinės įmonės turi didelę įtaką ekonomikos plėtrai, jos yra pagrindinis naujų darbo vietų kūrėjas, užimtumą skatinantis veiksnys.

7. Smulkių ir vidutinių įmonių ir socialinių įmonių skaičiaus dinamika

8. Bendroji verslo aplinka Ekonominė aplinka Politinė aplinka Teisinė aplinka Socialinė aplinka ir t.t. Operatyvioji verslo aplinka Tiekėjai Konkurentai Darbo rinka Finansinės institucijos Verslo subjektas Verslo aplinkos veiksniai (Šaltinis: Worthington, Britton, 2006)

9. Darbuotojų pasiskirstymo pagal įmonės dydį dinamikos analizė rodo, kad nuo 2006 m. didėjo bendras privataus sektoriaus SVV darbuotojų skaičius ir mažėjo tokių įmonių valstybės sektoriaus darbuotojų skaičius. • Privačiame sektoriuje ypač augo darbuotojų skaičius įmonėse, turinčiose dirba iki 9 darbuotojų. Valstybės sektoriuje mažėjo darbuotojų skaičius mažose įmonėse, turinčiose iki 49 darbuotojų. Galima teigti, kad SVV plėtros sąlygų ir palankios aplinkos užtikrinimas skatina verslumą.

10. Darbuotojų pasiskirstymo pagal įmonės didį valstybės ir privačiame sektoriuje dinamika

11. Profesinio mokymo ir veiklos pagal verslo liudijimą dinamika. Asmenų, pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją dinamika

12. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo tikslas – suteikti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetenciją, jei tai reikalinga įsidarbinant. • Nagrinėjant Statistikos departamento duomenis, galima pastebėti, kad asmenų, pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, skaičiaus dinamika sutampa su profesinio mokymo dinamika. • Tai yra, kad tikslinis darbuotojų ruošimas yra svarbus ir naudingas. Verslo kūrimas - tai dar viena galimybė įsidarbinti. Tačiau, profesinis mokymas neturi įtakos veiklos pagal verslo liudijimą dinamikai, neskatina verslumo.

13. Profesinio mokymo, darbo įgūdžių rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant dinamika

14. Įdarbinimo subsidijuojant tikslas – padėti darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims, registruotiems darbo biržoje, įsitvirtinti darbo rinkoje arba laikinai įsidarbinti, o asmenims, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. • Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo tikslas – suteikti galimybes darbo ieškantiems asmenims trūkstamus darbo įgūdžius įgyti tiesiogiai darbo vietoje. Galima teigti, kad profesinis mokymas glaudžiai susijęs su darbo įgūdžių rėmimu ir įdarbinimu subsidijuojant, nes jų dinamika analogiška. • Visi šie veiksniai labai svarbūs SVV plėtrai, nes būtent mažai įmonei svarbu, kad darbuotojas būtų paruoštas pagal darbdavio užsakytą programą, ir kad jo įdarbinimas būtų paremtas.

15. Paramos darbo vietoms steigti ir socialinių įmonių skaičiaus dinamika

16. Išvados • ES socialinė politika orientuota į Europos socialinio modelio tobulinimą. Socialinės rizikos asmenims socialinės išmokos dažnai būna vienintelės įmanomos socialinės apsaugos priemonės, tačiau aktyvi socialinė politika turi padėti tiems, kas nori dirbti. Europos užimtumo strategijos gairės numato siekti visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo bei socialinės sanglaudos. Aktyvioji darbo rinkos politika gali užtikrinti bedarbių ir neįgaliųjų galimybę dalyvauti darbo rinkoje. • Sukurti reikiamas produktyvaus užimtumo galimybes ir užtikrinti nuolatinius pragyvenimo šaltinius yra viena svarbiausių ir sunkiausių kiekvienos visuomenės užduočių. ES užimtumo politika orientuota į Europos socialinio modelio tobulinimą. Lietuvoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės suprantamos kaip šalies teisės aktų nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo vietų ir parengtų kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą. • Smulkiu ir vidutiniu įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš pagrindiniu darbo vietų kūrimo šaltiniu. Smulkus verslas lanksčiau prisitaiko prie staigių ūkio plėtros sąlygų pokyčių, juo užsiimantys asmenys mažiau priklauso nuo nepalankios situacijos darbo rinkoje, todėl SVV palankioms sąlygoms sudaryti reikia skirti ypatingą dėmesį. Tyrimai rodo, kad socialinė aplinka ir darbo rinka – svarbus SVV aplinkos veiksniai.

17. Išvados • ADRP Statistikos departamento duomenų analizė rodo, kad asmenų, pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, skaičiaus dinamika sutampa su profesinio mokymo dinamika ir tikslinis darbuotojų ruošimas yra svarbus ir naudingas. Tačiau, profesinis mokymas neturi įtakos veiklos pagal verslo liudijimą dinamikai, neskatina verslumo. • Profesinis mokymas glaudžiai susijęs su darbo įgūdžių rėmimu ir įdarbinimu subsidijuojant, jų dinamika analogiška. Visi šie veiksniai labai svarbūs SVV plėtrai, nes būtent mažai įmonei svarbu, kad darbuotojas būtų paruoštas pagal darbdavio užsakytą programą, ir kad jo įdarbinimas būtų paremtas. • Lietuvoje parama darbo vietoms steigti nuo 2006 m. nuolat mažėjo. Tačiau tuo pat metu nuolat augo socialinių įmonių skaičius, nes socialinės įmonės plačiai realizuoja savarankiško užimtumo rėmimą ir skirtingas mokesčių lengvatas. Socialinių įmonių skaičius nuo 2006 m. keičiasi analogiškai visų smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kitimui. • Apibendrinant atliktos analizės rezultatus, galima teigti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonių realizavimas palankiai veikia SVV plėtra.

18. Rekomendacijos • 1. Lietuvoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės suprantamos kaip šalies teisės aktų nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo vietų ir parengtų kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą. • Smulkus verslas lanksčiau prisitaiko prie staigių ūkio plėtros sąlygų pokyčių, todėl SVV palankioms sąlygoms sudaryti reikia skirti ypatingą dėmesį. Tyrimai rodo, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonių realizavimas palankiai veikia SVV plėtra. • Smulkios ir vidutinės įmonės turi ribuotos investicijų galimybės. Investicijos į ADRP priemonių įgyvendinimą yra vienos iš efektyviausių darbo rinkos investicijų, ypač efektyvus yra įdarbinimas subsidijuojant, todėl smulkios ir vidutinės įmonės turi palaikyti ryšį su Darbo birža ir numatyti darbo vietas, skirtas tokiam įdarbinimui.

19. Rekomendacijos • 2. ADRP Statistikos departamento duomenų analizė rodo, kad asmenų, pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, skaičiaus dinamika sutampa su profesinio mokymo dinamika ir tikslinis darbuotojų ruošimas yra svarbus ir naudingas. Tačiau, profesinis mokymas neturi įtakos veiklos pagal verslo liudijimą dinamikai, neskatina verslumo. • Reikalingi papildomi mokymai – verslumo ugdymas. Ypač tai aktualu taikant ADRP priemonę savarankiško užimtumo rėmimas, skirtą neįgaliesiems ir buvusiems bedarbiams, steigiantiems darbo vietas. Šios priemonės ekonominis efektyvumas sudaro 27,7 proc. kitaip šių žmonių konkurencinės galimybės darbo rinkoje yra gana menkos.

20. Rekomendacijos • 3. Profesinis mokymas glaudžiai susijęs su darbo įgūdžių rėmimu ir įdarbinimu subsidijuojant, jų dinamika analogiška. Visi šie veiksniai labai svarbūs SVV plėtrai, nes būtent mažai įmonei svarbu, kad darbuotojas būtų paruoštas pagal darbdavio užsakytą programą, ir kad jo įdarbinimas būtų paremtas. • Tikslinga ruošti darbuotojus pagal smulkių ir vidutinių įmonių administracijos užsakymą, iš anksto suderinus mokymo programas su įmonių poreikiais.