Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra

1. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė 2010-05-12

2. Audito tikslas: įvertinti Ekonomikos skatinimo plano (ESP) įtaką smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtrai ir numatytų įgyvendinimo priemonių rezultatus. Audituotas laikotarpis – 2008-2009 m. Audito subjektai: Ūkio ministerija, UAB INVEGA

3. ESP plano dalys: • verslo finansavimo galimybių išplėtimas; • pastatų energetinio efektyvumo didinimas; • spartesnis ES struktūrinės paramos panaudojimas; • verslo aplinkos gerinimas („Saulėtekis“); • eksporto ir investicijų skatinimas.

4. Audito metu vertinta: • SVV subjektų vaidmenį rengiant Ekonomikos skatinimo planą; • Verslo aplinkos gerinimui sudarytos darbo grupės Biurokratinės naštos verslui mažinti veiklą; • Verslo finansavimo galimybių išplėtimą;

5. Išvados dėl ESP rengimo • SVV subjektai ESP vertina kaip reikalingą priemonę, tačiau jame nenumatytos priemonės, skatinančios kurtis naujiems mokesčių mokėtojams; • daugelis ESP numatytų priemonių yra deklaratyvios, nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar apskaičiuoti jų vykdymo rezultatą; • Pasirinktas vienas iš plano prioritetų – išsaugoti esamas darbo – vietas nebuvo tinkamiausias ; • ESP prioritetą – išplėsti verslo finansavimo galimybes – galima vertinti teigiamai.

6. Išvados dėl verslo aplinkos gerinimo • Lietuvos tikslas iki 2011 m. pabaigos nacionalinę administracinę naštą verslui sumažinti 30 proc. yra 5 proc. didesnis, o jo įgyvendinimo terminas vienais metais trumpesnis, nei reikalauja ES teisės aktai; • Jeigu per 2010 m. nebus atliktas nacionalinės administracinės naštos verslui vertinimas, šis tikslas numatytu laiku gali būti nepasiektas; • Mažinant administracinę (biurokratinę) naštą verslui įgyvendinta 22 proc. Biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupės pateiktų siūlymų, todėl verslo aplinka keičiasi lėčiau, nei norėtų verslo subjektai.

7. Išvados dėl verslo finansavimo galimybių išplėtimo

8. Iš ESP verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt 2009 m. ūkio ministro įsakymais paskirstyta 1,2 mlrd. Lt, o rinką faktiškai pasiekė 155 mln. Lt.; • Šios priemonės praėjusiais metais patenkino tik labai nedidelę kreditų poreikio dalį ir negalėjo atstoti bankų skolinimo sumažėjimo, kuris 2009 m. sudarė apie 4,99 mlrd. Lt., todėl šių priemonių sukurta nauda negalėjo iš esmės pakeisti bendros ekonominės padėties Lietuvoje.

9. Ūkio ministerijos vykdomos priemonės iš esmės buvo svarbios ir reikalingos, tačiau esant ekonominei krizei jos yra nepakankamai veiksmingos dėl palyginti nedidelių kredito sumų ir per ilgai trunkančio jų įgyvendinimo; • Finansiniai tarpininkai (bankai), vykdydami ESP priemones, nesudarė palankių sąlygų gauti paskolas įmonėms, veikiančioms iki 12 mėn.; • Ūkio ministerija viešai skelbia ESP rezultatus, tačiau skelbiama informacija yra nepakankama, kad parodytų, kiek priemonių įgyvendinimui numatytų ir skirtų lėšų faktiškai pasiekė verslo subjektus.

10. Nors 53 proc. SVV subjektų, pasinaudojusių priemonėmis MK1, MK2, tenkino nustatytos bankų sąlygos ir dokumentų tvarkymo laikotarpis, šis procentas valstybės remiamiems kreditams turėtų būti gerokai didesnis; • Nepasiektas ESP numatytas tikslas, kad lėšos per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą nuo 2009 m. balandžio–gegužės mėn. pasiektų rinką ir pagerintų finansavimo prieinamumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (2009-12-31 duomenimis, 725 mln. Lt laikomi Liuksemburge, Europos investicijų banke).

11. ESP įtaka 2009 m. darbo vietų išsaugojimui buvo minimali, nes plane numatytos priemonės nepajėgė sustabdyti spartaus nedarbo augimo Lietuvoje; • Ūkio ministerija nenustatė vertinimo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kiek ir kokią įtaką darbo vietų išsaugojimui turės ESP, o kiek darbo vietų bus išsaugota verslo pastangomis.

12. Rekomendacijos Ūkio ministerijai Tęsiant 2009 m. pradėto vykdyti ESP priemones ir siekiant 2010 m. numatyto Vyriausybės prioritetuose strateginio tikslo – realiai skatinti ūkio atsigavimą ir padėti pamatus ilgalaikiam augimui: • numatyti konkrečias verslumo ir ekonominio skatinimo priemones ir nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas numatytų priemonių vykdymas; • parengti stebėsenos ir kontrolės sistemą, užtikrinančią priemonių vykdymo rezultatų pagrįstumą ir viešumą.

13. Siekiant pateikti visuomenei realius ESP įgyvendinimo rezultatus, atskirai pagal plano dalis ir pagal konkretų laikotarpį nurodyti šiuos apskaičiuotus duomenis: • kiek priemonei įgyvendinti skirta lėšų; • kiek lėšų patvirtinta ūkio ministro įsakymais; • kiek faktiškai panaudota lėšų.

14. Klausimai ?