Mokslo ir studijų reformos koncepcijos alternatyvos

1. Mokslo ir studijų reformos koncepcijos alternatyvos Arimantas Raškinis

2. Aukštojo mokslo problemų priežastys • Dėl valstybinio finansavimo stygiaus aukštosios mokyklos buvo priverstos veikti pagal laisvosios rinkos taisykles • ŠMM administracinių gebėjimų stoka • Neįvyko vidinio universitetų perėjimo nuo “mokslo ir studijų darbuotojų kolektyvų” prie organiškų universitetinių bendruomenių

3. Aukštojo mokslo problemų priežastys • Dėl valstybinio finansavimo stygiaus aukštosios mokyklos buvo priverstos veikti pagal laisvosios rinkos taisykles: • Pristeigta jų specifikai nebūdingų, bet populiarių padalinių; • Pristeigta dubliuotų, bet patrauklių pavadinimų programų; • Išpūstas tų programų studentų skaičius; • Krito studijų kokybė, nes studentas vertinamas, kaip klientas.

4. Aukštojo mokslo problemų priežastys • ŠMM administracinių gebėjimų stoka • Neparengta valstybinių studijų užsakymo metodika; • Neefektyviai ir subjektyviai veikiantis studijų kokybės vertinimo centras; • Neparengti universitetų veiklos, finansavimo ir kontrolės reguliavimo teisiniai aktai ir nesukurta efektyvi universitetų kontrolės sistema; • Nesugebėta atsispirti universitetų lobizmui ir personalinei įtakai; • Neįvyko vidinio universitetų perėjimo nuo “mokslo ir studijų darbuotojų kolektyvų” prie organiškų universitetinių bendruomenių

5. Kas yra gerai parengta reforma? • Reformos tikslai ir kriterijai (matavimo rodikliai) • Reformos kriterijų pagrindu aiškiai suformuluoti: • dabartinė situacija (nepatenkinama, todėl reikia reformos) • Konkretūs reformos tikslai • Reformos priemonės • parodant kaip jų dėka iš dabartinės situacijos bus pasiekta tikslo situacija (reformos tikslai)

6. Kas yra gerai parengta reforma (pavyzdys) Tegul reformos kriterijai yra: • Mokslininkų ISI straipsnių kiekis per metus • Studijas užsienyje pasirinkusių abiturientų kiekis • Vidutinis kvalifikacinio bakalauro egzamino balas Dabar Reformos tikslai 100 ISI straipsnių permetus 15% renkasi studijas užsienyje 75.2 yra vidutinis bakalauro egzamino balas 250 ISI straipsnių permetus 5% renkasi studijas užsienyje 104.8 yra vidutinis bakalauro egzamino balas Priemonės?

7. Tradicinė (Europos kilmės) universiteto samprata • Universitetas - tai vieningas tyrimų ir studijų centras, akademinė studentų ir dėstytojų bendruomenė. • Universitetą išlaiko visuomenė, o universiteto paskirtis tarnauti visuomenei.

8. Bendruomenė - universiteto kokybės pagrindas • Į bendruomenę jungiamasi dėl tiesos pažinimo bendros motyvacijos, o ne dėl pelno gavimo; • Šiuolaikinė mokslo pažanga – būtinai kolektyvinis proto veikimas, idėjų, o ne kapitalo konkurencija; • Laisva akademinė bendruomenė – natūrali idėjų raida. • Nesubūrus talentingų, pažinimo idėjai atsidavusių akademinių bendruomenių, neįmanoma aukštojo mokslo kokybė!

9. Universitetas tarnauja visuomenei: • Kuriant, kaupiant, platinant naujas žinias ir užtikrinant optimalią visuomenės „gyvų žinių“ infrastruktūrą; • Ugdant strateginį tautai intelekto potencialą, užtikrinantį kultūrinio ir tautinio tapatumo išsaugojimą; • Ugdydamas visuomenei harmoningas asmenybes, derinančias profesines žinias ir įgūdžius su dvasine inteligencija ir pilietinės visuomenės poreikiais; • Vykdydamas valstybėje tolygios regionų kultūros plėtros funkcijas, mažinanti socialinę atskirtį.

10. Universiteto santykis su visuomene ir valstybe Santykį nusako subsidiarumo principas: Vykdydami savo paskirtį asmuo arba bendruomenė pirmiausiai su visu atsakingumu tvarkosi patys, o ten, kur jie nebepajėgia, arba kur išeinama už jų kompetencijos ribų, jiems padeda aukščiau esančios administracinės struktūros ar bendruomenės.

11. Universiteto santykis su visuomene ir valstybe • Iš subsidiarumo, kuris garantuoja bendruomenės veikimo autonomiškumą kyla ir akademinės laisvės principas, tos laisvės ribų ir atsakomybių supratimas; • Remiantis subsidiarumo principu yra nustatoma valstybės įgaliojimai ir atsakomybė prieš universitetą ir universiteto įsipareigojimai valstybei ir visuomenei.

12. Demokratinis ir autoritarinis universitetų valdymas • Įstatymo viršenybė – įstatymai nustato valstybės ir bendruomenės kompetencijas ir atsakomybes, įstatymų vykdymo priežiūros mechanizmus ir atsakomybę už nevykdymą; garantuoja viešumą; • Tiesioginis valdymas per patikėtinius – vadas skiria įgaliotinius ir duoda jiems nurodymus, o tie asmeniškai priima sprendimus ir atsiskaito tik prieš vadą; visuomenė ir neinformuota ir negali turėti įtakos.

13. Komunistinė universiteto samprata • Universitetas tai valstybinė įstaiga, valdoma pagal valstybinių biudžetinių įmonių teisines normas, su ministerijų skiriamais rektoriais; • Dėstytojai – valstybės tarnautojai, samdomi tam tikroms valstybės nustatytoms funkcijoms vykdyti; • Universitetų paskirtis – ugdyti aktyvų “komunizmo statytoją”. Universitetų politinį ideologinį veidą prižiūrėjo specialiai skiriami partorgai.

14. Liberalų universiteto samprata • Valstybinis universitetas - tai aukštųjų studijų paslaugas teikianti valstybinė įmonė; • Privatus universitetas – mokymo paslaugas teikianti, pelno siekianti privati įmonė; • Universitetas veikia remdamasiskomercijos ir laisvosios rinkos principais (ekonomiškumas, reklama, konkurencija, silpnesniųjų bankrotas); • Universiteto tikslas - parengti specialistus geriausiai prisitaikiusius dirbti vartotojiškos visuomenės konkurencijos sąlygomis.

15. Galimi alternatyvūs aukštojo mokslo reformos tikslai • Gerinti studijų kokybę • Efektyviai panaudoti valstybės lėšas • finansuoti tik pasirengusius studijoms • optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą bei jų programas • Užtikrinti valstybės intelekto potencialą ilgalaikėje perspektyvoje

16. Reformos tikslų siekimo gairės (apribojimai) • Valstybės atsakomybė už šalies intelekto potencialo ir jo struktūros formavimą; • Demokratinė universitetų priežiūra ir kontrolė, remiantis įstatymo viršenybės principu; • Studijų prieinamumas nepriklausomai nuo turtinės ar socialinės padėties; • Tolygus regioninis vystymasis; • Finansavimo kiekio pakankamumas;

17. Pasiūlymų reformai pavyzdžiai Gerinti studijų kokybę • Nustatyti minimalų abituriento pasiruošimą, kuris būtinas, norint nemokamai studijuoti aukštojoje mokykloje; • Įvesti baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą visų bakalauro programų studentams.

18. Minimalaus abituriento pasiruošimo reikalavimas: ilustracija Nemokamai studijuojančiųjų kiekis Studentųkiekis Dabar 0 1000 2000 3000 4000 Nemokamai studijuojančiųjų kiekis Valstybinio abitūros egzamino įvertinimai Siūloma 40 50 60 70 80 90 100

19. Minimalaus abituriento pasiruošimo reikalavimas: pasekmės (1) • Nustatomas pasiruošusiųjų skaičius atskirose studijų kryptyse; • Valstybės finansuojamų vietų skaičius visiems universitetams visose studijų programose mažinamas proporcingai; • Universitetų finansavimas nesikeičia; • Net jei į universitetus priimama tik 50% dabartinio studentų skaičiaus, studento finansavimas padidinamas 47% -> 100%; • Valstybės finansai naudojami efektyviai – tik pasiruošusiems studentams išmokslinti;

20. Minimalaus abituriento pasiruošimo reikalavimas: pasekmės (2) • Pakyla studijų kokybė, į universitetus ir kolegijas ateina mažiau, bet geriau pasiruošusių abiturientų; • kokybė žema, nes dėstytojai išnaudoja 70% ar tik 50% savo kvalifikacijos, taikydamiesi prie studentų grupės žinių vidurkio • Pagerėja dėstytojų ir studentų darbo sąlygos dvigubai sumažėjusiuose srautuose; • Pakyla aukštojo mokslo prestižas mokyklose: “automatiškai studentu netapsi”. • Išsprendžiama „demografinės duobės“ problema, (45-50 tūkst -> 35 tūkst. abiturientų) • nepasiruošę abiturientai gali mokėti už studijas.

21. Baigiamojo bakalauro kvalifikacinio egzamino reikalavimas: pasekmės (1) • Nebelieka galimybės “diplomų pardavinėjimui”; • Atsiranda universitetinių studijų kokybės kriterijus; • Valstybė įgauna svertus reikalauti studijų kokybės ir gauti grįžtamąjį ryšį; • Studentams ir darbdaviams įmanoma palyginti aukštųjų mokyklų studijų kokybę atskirose programose;

22. Baigiamojo bakalauro kvalifikacinio egzamino reikalavimas: pasekmės (2) • Universitetai konkuruoja studijų kokybės, o ne marketingo srityje; • Nelieka motyvacijos akademiniam nesąžiningumui; • Studentai atsakingiau derina studijas ir darbą; • Galima palyginti studijų kokybę Lietuvoje ir užsienyje • Pakyla studijų Lietuvoje prestižas, lyginant su užsieninėmis • Lietuvos aukštasis mokslas tampa patrauklesnis užsienio studentams, nes yra žinomas jų kokybės standartas.

23. Aukštųjų mokyklų tinklo ir programų optimizacija • Studijų finansavimo apimtį lemia ne universitetų kiekis, bet finansuojamų studentų kiekis • Tolygi regioninė plėtra reikalauja išlaikyti 4 universitetinius regionus • Tinklo ir programų optimizaciją vykdyti regiono viduje • Aiškiau apibrėžti universitetų specializaciją • Vykdant optimizaciją stengtis išlaikyti specializaciją apibrėžiančia programas • ŠMM prognozuoja kitų metų studentų skaičių, valstybinio užsakymo struktūrą , informuoja un-tus apie galimus finansavimo pasikeitimus studijų programoms • Un-tai derybomis/tarpusavio sutarimu persiskitrsto programomis, vykdo bendras studijas ar jungia institucijas

24. Finansavimo principai Finansavimo per valstybinį užsakymą kriterijai: • Studijų aplinkai – pastatams, laboratorijoms, bibliotekoms skirti tiek lėšų, kad Lietuvos studentai turėtų tokias pat studijų sąlygas, kaip vidutiniškai Europoje; • Dėstytojų paskaitų krūviai turi būti paskaičiuoti taip, jog užtikrintų realias galimybes kelti kvalifikaciją ir dirbti mokslinį darbą; • Dėstytojų atlyginimo lygis turi būti suderintas su vidutiniu Lietuvos pragyvenimo lygiu, tačiau dėstytojų vieta santykinėje biudžetinių tarnautojų atlyginimų skalėje turi būti pakoreguota pagal Europoje nusistovėjusį santykį.

25. Valstybės tarnautojų atlyginimų skalė Max. atlyg prezidentas Europa Mokslo ir studijų darbuotojai 0,35 vieta Lietuva 0,5 vieta Min. atlyg valytojas

26. MSI įstatymo kritika (1) • Subjektyvūs abiturientų lūkesčiai apsprendžia valstybės raidą ir ilgalaikį intelekto potencialą • Studentas, vertinamas kaip klientas, nesuinteresuoja kelti studijų kokybės reikalavimų • Neefektyviai naudojamos valstybės lėšos investuojant jas į studijų marketingą, o ne studijų kokybę • Universitetų kiekis mažinamas “stichiškai” ir neoptimaliai, be socialinių garantijų likviduojamų un-tų darbuotojams

27. MSI įstatymo kritika (2) • Universitetų, kaip regioninės kultūros židinių anihiliacija • Į pirmą kursą VF vietose priimtų studentų kiekis Vilniaus ir Kauno universitetuose: (Kaunas neteko apie 2100 st.* 6000 Lt = 12,6 mil. Lt)

28. Valstybės finansuojamų studentų dalis

29. Išvados (1) • Alternatyvūs siūlymai leidžia pasiekti reformos tikslus paprastesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis, kurios nesukelia socialinės įtampos ir negatyvaus poveikio valstybės raidai. • Siūloma “AM reforma” yra nepriimtina nes • Siūlo gydymą “laisvąja rinka”, kai tuo tarpu AM problemos kyla iš de facto laisvosios rinkos veikimo universitetuose • siūomos priemonės neleidžia pamatuoti ir įvertinti ar bus pasiekti tikslai • turi aiškiai prognozuojamą negatyvų šalutinį poveikį (anti-regionalizmas, anti-demokratizmas, valstybės reguliavimo išsižadėjimas intelekto potencialui formuoti)

30. Išvados (2) • Švietimo mokslo ministerijos siūloma „reforma“ yra yra niekaip nepamatuotas ir nepagrįstas, neatsakingas socialinis eksperimentas su grėsmingomis pasekmėmis. Šis eksperimentas paliečia ne tik akademinę bendruomenę, bet per būsimus studentus ir kiekvieną Lietuvos šeimą. Lietuvos jaunimui sumažės aukštojo mokslo prieinamumas, jis bus stumiamas emigruoti į užsienį, o sunaikinto intelektualinio potencialo atkūrimui prireiks ne vieno dešimtmečio

31. Mokslo ir studijų įstatymo pataisų kryptys – universitetų užgrobimas • Studijų krepšelio įvedimas – valstybinio universitetų valdymo per finansavimą pakeitimas valdymu visuomenės lūkesčiais. (Žinojimo sričių ir universitetų bankrotai). • Perėjimas nuo “konstitucinės autonomijos” prie “direkyvinio” valdymo modelio – MINISTRAS + (TARYBOS – REKTORIAUS kompleksas). (Jokios atskaitomybės prieš visuomenę). • Galimybė parinki akademinį personalą pagal lojalumą rektoriui – tarybai. • Valstybinių universitetų reorganizavimas į privačius ar likvidavimas.