Derybos d ėl 2014-2020 m. ES daugiametės finansinės programos ES sanglaudos politika

1. Derybos dėl 2014-2020 m.ES daugiametės finansinės programosES sanglaudos politika LR Užsienio reikalų ministerija Europos reikalų departamentas

2. Kaip galėtų atrodyti 2014-2020 m. ES biudžetas

3. Sudėtingas derybų kontekstas • Antieuropietiškos nuotaikos, pesimistiniai ES ekonomikos raidos scenarijai prioritetą teikiant „Eurozonos“ gelbėjimui • Sudėtinga tarpinstitucinė sprendimo priėmimo schema [Europos Komisija, Taryba, Europos Parlamentas, Nacionaliniai parlamentai], reikalaujantivienbalsio ES TarybossprendimosuEuroposParlamentopritarimu • Skirtingi požiūriai ir sunkiai suderinami Valstybių narių interesai • Nacionaliniai rinkimai (pvz. Parlamento rinkimai Vokietijoje 2013 m. III ketv.)

4. Pagrindiniai derybų aspektai • Politinį sutarimą dėl Daugiametės finansinės programos būtina pasiekti iki 2012 m. pabaigos – kodėl? • Biudžeto apimtis: • Valstybės narės – Neto mokėtojos [DE, FR, NL, UK, SE, AT] siekia bent 10 proc., t.y. 100 mlrd. eurų mažinti EK pasiūlyto ES biudžeto [t.y. 1025 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų] apimtis; Tokiam principui nepritaria Neto gavėjai, taip pat ir Europos Parlamentas, teigdami, kad pirma turi būti sutarta dėl tinkamo konkrečių politikų finansavimo. • Didžiausios grėsmės mažinant ES biudžetą: • Nors teigiama, kad mažinimai turi būti proporcingi visose išlaidų kategorijose, ES biudžetą didžiausia apimtimi siūloma mažinti sanglaudos asignavimų sąskaita [preliminariai sanglaudos politikos asignavimams pasiūlyta 376 mlrd. eurų], tokiam siūlymui priešinasi ES „sanglaudos draugų“ grupės šalys, tokiam mažinimui nepritaria ir Europos Parlamentas; • Biudžeto paskirstymas: • Net ir nemažinant ES biudžeto apimties bus itin sudėtinga sutarti dėl konkrečių politikų [ypač sanglaudos ir BŽŪP] finansavimo apimčių ir asignavimų paskirstymo tarp Valstybių narių. • Kiti aspektai: • Europos Parlamentas ketina nepritarti susitarimui dėl ES biudžeto, jeigu Valstybės narės nesusitars dėl Bendrijos nuosavų išteklių reformos [ypač finansinių sandorių mokesčio, kuriam kategoriškai nepritaria JK ir kitos VN]

5. Lietuvos derybiniai prioritetai • Sanglaudos politika; • Bendroji žemės ūkio politika; • Ignalinos AE uždarymo finansavimas; • Tinkamas tarpvalstybinių energetikos ir transporto projektų finansavimas; • ES paramos sąlygos [pvz. bendrojo finansavimo lygis ir kt. sąlygos]

6. ES Sanglaudos politika (1) • Svarbus vaidmuo įgyvendinant ES2020 strategiją • 2 tikslai: - investicijos į ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą - Europos teritorinis bendradarbiavimas • Pagrindinis dėmesys mažiau išsivysčiusiems regionams • Svarbu struktūrinės paramos lygio ribojimas (derybų objektas) • Programavimas paremtas Bendruoju strateginiu dokumentu (apims ERDF, ESF, Sanglaudos Fondą, EŽŪKPF ir EJŽF)

7. ES Sanglaudos politika (2) • Didesnis dėmesys Europos regioninio bendradarbiavimo tikslui (bus remiamos bendradarbiavimo tarp kaimyninių valstybių programos, tarpvalstybinio bendradarbiavimo bei tarpregioninio bendradarbiavimo programos) • Įgyvendinimo sąlygų nustatymas ir tematinė koncentracija, siekiant Sanglaudos politikos efektyvumo • Numatomas biudžetas: 376 mlrd. eurų

8. Sanglaudos politikos biudžetas

9. Geografinė paramos apimtis • Regionų kategorijos: • Mažiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui<75% ESvidurkio) • Pereinamojo laikotarpio (tarpiniai)regionai (BVP vienam gyventojuitarp 75% ir 90% ESvidurkio) • Labiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui > 90% ESvidurkio) • Safety net: Regionai, kurių BVP vienam gyventojui 2007-2013 <75% 25 ES VN BVP vidurkio, bet >75% 27 ES VN BVP vidurkio, gaus du trečdalius 2007-2013 gautos paramos.

10. Tematinė koncentracija • mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas; • informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas; • MVĮ, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP) bei žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo didinimas; • perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; • prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas; • aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas; • tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas; • užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas; • socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu; • investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą; • institucinių pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.

11. Mažiau išsivystę regionai 50 proc. Pereinamojo laikotarpio regionai 60 proc. Labiau išsivystę regionai 80 proc. • Skirta 4 tematiniams tikslams: • Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimui; • MVĮ konkurencingumo stiprinimui; • Perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos; • Informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas Iš jų 20 proc. – perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos Iš jų 10 proc. – perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ERPF tematinė koncentracija Mažiausiai 5 proc. nacionaliniu lygiu – tvariai miestų plėtrai

12. Daugiausiai 4 pasirinktiems investavimo prioritetams (ESF regl. 3 str. 1 dalis) • Ne mažiau kaip 25 proc. šiems tematiniams tikslams: • Užimtumo didinimas ir parama darbo jėgos judumui; • Investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą; • Kova su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimas. 20 proc. – kovos su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimo tematiniam tikslui nacionaliniu lygmeniu ESF tematinė koncentracija Mažiau išsivystę regionai 60 proc. Pereinamojo laikotarpio regionai 70 proc. Labiau išsivystę regionai 80 proc.

13. Kitos naujovės • Galimybė įgyvendinti keletą fondų (ERPF, ESF, SaF) apimančias (angl. multi-fund) veiksmų programas • Didelės apimties projektai: > 50 mln. EUR • Bendri veiksmų planai (angl. joint action plans) • Teritorinės plėtros iniciatyva • Įgyvendina mažos bendruomenės, kurios apima vietos valdžią, NVO, ekonominius ir socialinius partnerius. • Gali būti bendrai finansuojama iš ERPF, ESF, EŽŪFKP ir EJŽF. • Miestų plėtros forumas • Skatina bendradarbiavimą tarp miestų ir dalinimąsi urbanistinės politikos patirtimi • Miestų sąrašas (300, iš vienos valstybės narės – ne daugiau 20 miestų)

14. Bendras strateginis dokumentas (BSD) • Rengiamas nacionaliniu lygiu bendradarbiaujant su partneriais; • Taikoma visai BSD fondų paramai valstybėje narėje; • Pateikiama EK per 3 mėnesius nuo BSD priėmimo. Kartu su ja pateikiamos ir veiksmų programos; • Sutariama dėl pasirinktų tematinių tikslų, integruotos teritorinio vystymosi strategijos, ex ante sąlygų, ex ante vertinimo, veiksmų programų turinio. • BSD nustato: • bendrą investavimo strategiją visiems BSD fondams; • kiekvieno BSD fondo remtinus pagrindinius veiksmus pagal kiekvieną tematinį tikslą; • bendradarbiavimo veiklos prioritetines sritis. Partnerystės sutartis Veiksmų programa /-os Bendras strateginis dokumentas

15. Pasirengimas Lietuvoje • Rengiama Nacionalinė pažangos programa (NPP) • Jos pagrindu bus rengiama veiksmų programa ES struktūrinei paramai gauti • Viešas NPP aptarimas vyko 2012 m. liepos mėn. • Artimiausiu metu bus teikiama LRV

16. Nacionalinė pažangos programa

17. Sumani visuomenė

18. Sumani ekonomika

19. Sumanus valdymas

20. Teritorinis bendradarbiavimas • Didinama parama nuo 9 mlrd. EUR (2007-2013) iki 11,7 mlrd. EUR (2014-2020 m.) • 3 kategorijos 73 %cross-borderbendradarbiavimui (8,6 mlrd. EUR) 21 % tarpvalstybiniam bendradarbiavimui(2,4 mlrd. EUR) 6 % tarpregioniniam bendradarbiavimui (0,7 mlrd. EUR) Iš jų 50 mln. EUR skiriamaatokiausių regionų bendradarbiavimui. ERPF parama atokiausių regionų bendradarbiavimui negali būti mažesnė nei 150% 2007-2013 lygio. • Maksimali bendra finansavimo norma - 75 %

21. Kitos ES programos • Horizontas 2020 • COSME • Socialinių pokyčių ir inovacijų programa • Sveikata augimui • Programa vartotojams • Kūrybinga Europa • Erasmus visiems • Life programa ir kt.