VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠAS

1. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠAS Rita Baltaduonienė Viešoji įstaiga Kauno šv. Mato vidurinė mokykla 2011 m. sausis

2. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK- 1387

3. I. BENDROSIOS NUOSTATOS

4. 1. Vidurinio ugdymo programos aprašas (toliau – Aprašas) apibrėžia šio dokumento įgyvendinimo tikslą, uždavinius, vidurinio ugdymo programos sandarą ir jos vykdymo principus.

5. 3. Vidurinio ugdymo programos pagrindas yra ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius ir gebėjimus, sudarant jiems galimybes planuoti profesinę karjerą, pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus ir skirtingus jų kursus.

6. 5. Vidurinio ugdymo programos vykdymo ypatumus vidurinių mokyklų tipui priskiriamose mokyklose (vidurinėse, gimnazijose, menų gimnazijose, konservatorijose, suaugusiųjų, specialiosiose) bei profesinėse mokyklose nustato Bendrieji ugdymo planai, tvirtinami švietimo ir mokslo ministro.

7. II. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠO TIKSLAS IR KAITOS UŽDAVINIAI

8. 6. Aprašo tikslas – nustatyti, kaip keisis vidurinio ugdymo programos sandara ir jos įgyvendinimo principai. 7. Kaitos uždaviniai: 7.1. labiau individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą gerinti vidurinio ugdymo kokybę; 7.2. sudaryti galimybękiekvienam mokiniui rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą; 7.3. priartinant akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudarytiplatesnesgalimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose.

9. III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS SANDARA

10. 8. Vidurinio ugdymo programoje mokomųjų dalykų turinys pateikiamas kursais ir moduliais. Sudaromos galimybės pagal Apraše pateiktus principus mokiniams rinktis skirtingo sudėtingumo ir paskirties dalykų kursus bei modulius.

11. 9. Dalyko programos kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo uždaviniams įgyvendinti. Galimi du skirtingi to paties dalyko kursai – bendrasis ir išplėstinis: 9.1. bendrasis kursas perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį mokinių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus tenkinti praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir praktinį taikymą, veiklos kompetenciją, vertybines nuostatas;

12. 9. Dalyko programos kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo uždaviniams įgyvendinti. Galimi du skirtingi to paties dalyko kursai – bendrasis ir išplėstinis: 9.2. išplėstiniskursas savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokiniams savarankiško mokymosi gebėjimams ugdyti, mokymuisi operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis.

13. 10. Dalykų kursus ir jų apimtį reglamentuoja Aprašo priedas (toliau – Aprašo priedas) – Vidurinio ugdymo programos dalykų ir jų kursų lentelė. 11. Mokykla gali parengti ir siūlyti mokiniams papildomus Aprašo priedo lentelėje nurodytų dalykų pasirenkamuosius modulius ir pasirenkamųjų dalykų (nesančių priedo lentelėje) programas. 12. Vidurinio ugdymo programos mokiniai mokomi pagal jų individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais ir moduliais.

14. 13. Besimokančio pagal Vidurinio ugdymo programą mokinio mokymosi turinį sudaro: 13.1. bendrojo lavinimo branduolys (toliau – branduolys), kurio apimtis bendrojo lavinimo mokykloje sudaro apie 60 proc. viso pamokų laiko; 13.2. mokinio pasirinktas mokymosi turinys (papildomi branduolio dalykai, dalykų išplėstiniai kursai, dalykų moduliai, pasirenkamieji dalykai).

15. 14. Bendrojo lavinimo branduolys (39 savaitinės pamokos per dvejus metus) yra privalomasir bendras visiems mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Branduolio paskirtis – suteikti vidurinio išsilavinimo pagrindus.

16. 15. Branduolį sudaro šių dalykų kursai: 15.1. dorinio ugdymo (tikybos arba etikos); 15.2. lietuvių kalbos (gimtosios); 15.4. užsienio kalbos; 15.5. matematikos; 15.6. socialinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (istorijos, geografijos) arba integruotas socialinių mokslų kursas; 15.7. gamtamokslinio ugdymo mokinio pasirinkto vieno dalyko (biologijos, fizikos, chemijos) arba integruotas gamtos mokslų kursas; 15.8. mokinio pasirinkto vieno meninio ugdymo (dailės, muzikos, dramos, choreografijos, šiuolaikinių komunikatyvinių menų), arba technologinio ugdymo, arba integruotas menų ir technologijų kursas; 15.9. kūno kultūros (bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos).

17. 16. Technologinio ugdymo ir integruotų menų ir technologijų kursų paskirtis – padėti mokiniui įgyti praktinės veiklos gebėjimų ir patirties, geriau susipažinti su viena ar keletu darbo veiklos sričių, pačiam įvertinti savo darbo veiklos polinkius ir galimybes, ugdyti kūrybiškumą, kultūrinę kompetenciją ir vizualinę kultūrą.

18. 18. Mokinys, pasirinkęs menų arba integruotą menų ir technologijų dalyko programą, dalį savaitinių pamokų gali skirti meninei raiškai. 19. Mokiniui, pasirinkusiam ir baigusiam technologijų dalyko programos išplėstinį kursą, technologijų programos moduliai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įskaitomi mokyklose, vykdančiose profesinio mokymo programas. 20. Baigus vidurinio ugdymo programą, išlaikius lietuvių kalbos ir dvejų pasirinktų dalykų brandos egzaminus, įgyjamas vidurinis išsilavinimas.

19. IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO PRINCIPAI

20. 21. Maksimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius – 32 savaitinės pamokos, minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius – 28 savaitinės pamokos 22. Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Pasirenkamieji dalyko moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.

21. 23. Mokykla turi sudaryti galimybę mokiniui keisti dalykus ar dalykų kursus, laiduoti mokymosi tęstinumą jam pereinant iš vienos mokyklos į kitą. 24. Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti mokinio maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. 25. Mokyklos vadovo paskirtas konsultantas konsultuoja mokinį, kaip jis turėtų susidaryti individualų ugdymo planą.

22. 26. Mokinio pageidavimu, dalyko kursui mokytis gali būti skiriama ir daugiau pamokų nei nurodyta bendrųjų ugdymo planų lentelėje.

23. 27. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinanti mokykla privalo pasiūlyti mokiniams: 27.1. ne mažiau kaip trijų užsienio kalbų bendruosius ir išplėstinius kursus; 27.2. ne mažiau kaip dvi meninio ugdymo ir dvi technologinio ugdymo arba integruotų menų ir technologijų kursų programas; 27.3. ne mažiau kaip tris tam tikros sporto šakos programas; 27.4. ne mažiau kaip keturias pasirenkamųjų dalykų ir keturias pasirenkamųjų modulių programas; 27.5. visų kitų branduolio dalykų bendruosius ir išplėstinius kursus.

24. 29. Siekdama racionaliai organizuoti ugdymo procesą, mokykla mokiniams gali siūlyti pakraipas ir dalykus, reikalingus renkantis humanitarinių mokslų, menų, socialinių, fizinių, biomedicinos ar technologijų mokslų studijų sritis. 30. Vienoje mobiliojoje grupėje mokosi tik tą patį dalyko programos kursą (bendrąjį ar išplėstinį), modulį ar pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai. Rekomenduojama mobiliąsias grupes sudaryti remiantis panašiomis mokinių individualiomis savybėmis (gebėjimais, motyvacija, mokymosi stiliais ir pan.).

25. 31. Sudarant bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams galimybes rinktis praktinės veiklos dalykus: menus, technologijas ar jų integruotus kursus, rekomenduojama šių dalykų mokymui pasitelkti netoli esančias profesines ir kitas mokyklas, centrus, vykdančius profesinio mokymo programas. 32. Menus ir kūno kultūrą rekomenduojama integruoti ir (ar) derinti su papildomuoju mokinio ugdymu.

26. 33. Vidurinio ugdymo programos dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 34. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, integruotų kursų programas, nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintų, mokyklos rengia bendrųjų ugdymo planų nustatyta tvarka.

27. 35. Technologijų ir integruotų menų ir technologijų kursų programas rengia mokykla, atsižvelgdama į mokinių poreikius, mokyklos galimybes, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais metodiniais nurodymais. 36. Rekomenduojama mokyklų rengiamuose dalykų pasirenkamuosiuose moduliuose daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų ugdymui, dalykų žinių ir metodų integravimui, dalyko žinių taikymui praktinėje veikloje, žinių taikymo profesinėje veikloje galimybių nagrinėjimui, bet neplėsti bendrosiose programose numatytos dalykų tematikos.

28. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29. 37. Šiuo Aprašu vadovaujamasi rengiant brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašus. 38. Į šiame Apraše išdėstytas nuostatas reikės atsižvelgti rengiant vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. 39. Aprašu vadovaujasi Lietuvos universitetų rektorių konferencija sudarydama konkursinių dalykų pagal studijų sritis ir kryptis sąrašą bei rekomendacijas vienodam konkursiniam balui formuoti.

30. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALYKŲ IR JŲ KURSŲ LENTELĖ (savaitinių pamokų skaičius nurodytas dvejiems metams)

34. Ačiū Klausimai?