1 / 22

Skurdo ir socialinės nelygybės perdavimo iš kartos į kartą įveikimo galimyb ė s nacionalinės ir vietinės socialinės poli

Skurdo ir socialinės nelygybės perdavimo iš kartos į kartą įveikimo galimyb ė s nacionalinės ir vietinės socialinės politikos požiūriu. Dokt. Inga Mikutavičienė , Vytauto Didžiojo universitetas Jonava, 2007m. balandžio 3d. Keletas faktų:.

karston
Télécharger la présentation

Skurdo ir socialinės nelygybės perdavimo iš kartos į kartą įveikimo galimyb ė s nacionalinės ir vietinės socialinės poli

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Skurdo ir socialinės nelygybės perdavimo iš kartos į kartą įveikimo galimybės nacionalinės ir vietinės socialinės politikos požiūriu Dokt. Inga Mikutavičienė, Vytauto Didžiojo universitetas Jonava, 2007m. balandžio 3d.

  2. Keletas faktų: • Lietuvoje kas šeštas gyventojas gyvena santykiniame skurde • Mažėjant bendram nedarbo lygiui didėja santykinis ilgalaikio nedarbo lygis • Kasmet auga vaikų, nelankančių mokyklos skaičius • Didėja iškritusių iš švietimo sistemos vaikų skaičius • Auga turtinė diferenciacija • Didėjantis socialinės rizikos asmenų skaičius • Kasmet augantis savižudybių skaičius • ..................

  3. 2003 m. Europos gyvenimo kokybės tyrimas ŽMONIŲ SKAIČIUS GYVENANTIS NEPRITEKLIUJE: • …….. • Lietuva (34 proc.) • Rumunija (40 proc.) • Latvija (44 proc.) • Turkija (47 proc.) • Bulgarija (58 proc.) ………….. ………….. ………….

  4. ? SOCIALINIŲ PROGRAMŲ SKAIČIUS SOCIALINIŲ PROBLEMŲ LYGIS

  5. TYRIMO TIKSLAS – išsiaiškinti nacionalinės bei vietos (Jonavos m.) valdžios, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovų požiūrį į socialinės nelygybės perdavimo iš kartos į kartą problemą bei jos sprendimo būdus.

  6. Fokus grupių interviu

  7. Vietos valdžia NVO atstovai Vykdomosios valdžios atstovai • Jonavos savivaldybės tarybos atstovai • politinių partijų atstovai • NVO atstovai • profesinių sąjungų atstovai • vietos bendruomenės atstovai • kunigas • pagrindinės mokyklos pavaduotoja • vaikų globos namų direktorė • Jonavos savivaldybės socialinių paslaugų sk. vedėja • gimnazijos pavaduotoja • pagrindinės mokyklos ir gimnazijos mokytojai • profesinė mokyklos vyr. profesijos mokytoja • vaikų globos namų auklėtoja • socialiniai pedagogai • “Carito” vadovė • Jonavos darbo biržos konsultantė Asmenų, susijusių su socialinių problemų sprendimu, tyrimas

  8. Rezultatų aptarimo gairės: • Socialinės nelygybės fenomenas ir jo paplitimo mastas; • Priežastys, skatinančios socialinės nelygybės perdavimą tarp kartų; • Vietos lygmens ir nacionalinės programos nelygybės perdavimo iš karto į kartą mažinimui; • Galimybės sumažinti socialinės nelygybės perdavimo iš kartos į kartą reiškinį Jonavoje

  9. Žemo socialinio statuso ir skurdo perdavimo iš kartos į kartą problemos suvokimas • Skurdas yra dažnas reiškinys Jonavoje. Situacija mieste neišsiskiria iš bendro Lietuvos konteksto • Žemas socialinis statusas ir skurdas nėra naujas reiškinys regione, jis egzistavo ir sovietiniais laikais. • Esu jonavietė, tai galiu pasakyti, kad egzistuoja tikrai. Ir tai gal ne dešimtmetis ir ne dvidešimtmetis, tai yra jau seka šito. Dabar gal jau ne tokia ryški, nes jinai buvo ir anksčiau ir sovietmečiu, juk čia ne naujiena, kada ir seneliai gal ten ir sugyvendavo kokį “žiguliuką”, bet tai kas buvo nuo pradžios taip ir sekdavo. (1 fokus gr.)

  10. Žemo socialinio statuso ir skurdo perdavimo iš kartos į kartą problemos suvokimas • Tėvų gyvenimas visą laiką įtakoja vaikų gyvenimą. Jeigu tėvas geria, tai ką vaikas veiks. : Pašalpą gauna, kiek gauna, kiek negauna, prageria. Tiek, kad gyvybę išsaugo, gal susimąstys kada. Vaikai ateina į Caritą, pavalgo, bet vertybių vis tiek neatranda... (1 grupė) • Iš globos vaikų namų 3 vaikai našlaičiai ir 75 vaikai – socialiniai našlaičiai. Jų tėvai gyvi, jie gyvena, jie vaikšto poromis, laimingi, o jų vaikai gyvena vaikų namuose. Ir taip nori tėvai, tačiau yra ir vaikų norinčių gyventi vaikų namuose. Situacija yra tokia, žodžiu šitie žmonės, ribotų galimybių, kurie nori labai lengvai, tiesiog neužsikrauna sau, savo gyvenime neužsikrauna kažkokių rūpesčių, bėdų, vargų, jie gyvena ramiai, gražiai, vaikšto sau porose. Turi daug laisvo laiko, jų vaikai yra prižiūrėti. Ir taip iš kartos į kartą jie augina savo vaikus. Mes jau auginam ir trečią kartą. Matomai, dar auginsime ir ketvirtą. (3 grupė)

  11. Žemo socialinio statuso ir skurdo perdavimo iš kartos į kartą problemos suvokimas Jonavoje • Didžioji profesinės mokyklos mokinių dalis ateina iš šeimų, turinčių socialinių-ekonominių problemų. Profesinės mokyklos mokinio paveikslas: 20 m. amžiaus jaunas asmuo, turintis 4-5 klasių išsilavinimą, atėjęs iš labai skurdžios šeimos, neturintis mokymosi motyvacijos, nuolat besikreipiantisįsocialinės rūpybos skyrių, i Sodros skyrių, į tėvų darbovietes, kad gaut nemokamą maitinimą “Ir analizuojant priežastis, tarkim, mokinių, kurie gali mokytis nuo 14 metų, kurie nebaigę 10 klasių tai beveik visi yra iš sunkiai besiverčiančių šeimų ir net dažnai, pvz. stipendija, yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Ir jiems kaip yra - dalis stengiasi, daliai yra išeitis, kad per tuos dvejus metus gaunamas išsilavinimas vis dėlto profesinis, jie gauna specialybę ir jie gali dirbti, bet mokymosi problema išlieka”

  12. Skurdo perdavimo iš kartos į kartą paplitimas Jonavoje Skurdo perdavimo tarp kartų problema iš vienos pusės nėra tokia aktuali kalbant apie naudojimąsi parama kaip prieš 3-4 metus. Tačiau ji įgauna naujas formas (šiukšlynų žmonės, elgetaujantys, uždarbiaujantys vaikai). • “Mes prieš tris metus, prieš keturis metus Jonavos rajone Carite tai maitindavom iki 30 vaikų, o va jau pereitais metais mes jau nei vieno nemaitinome. Prieš porą metų, ateidavo pasirinkt po kokius 35-36 žmones, o dabar 8-6 ateina pasirinkt.”(4 fokus grupė) • “Vienas iš tokių yra tokio socialinio sluoksnio atsiradimas kaip sąvartynų žmonės. Juk anksčiau mes tokio socialinio sluoksnio tikrai neturėjom. Ir dabar šitas visuomenės persisluoksniavimas, kada atsiranda tokie socialiniai sluoksniai kaip ūkininkai, kaip vadybininkai ir kt., be abejo atsirado ir skurdo žmonės. Taigi žemiau skurdo gyvenančių žmonių tarpe labai gražiai sukasi tas skurdo ratas. Ir jis nesustojamai sukasi.” (3 fokus grupė)

  13. Labiausiai socialiai pažeidžiamos grupės Jonavoje • Bedarbiai, žemos kvalifikacijos, moterys, vaikai, vaikų globos namų vaikai, jaunimas, turintys negalią, grįžę iš įkalinimo įstaigų bei gyvenantys kaime asmenys yra labiausiai pažeidžiamos, turinčios didžiausią riziką patirti skurdą ir tęsti žemo socialinio statuso perdavimo kitoms kartoms ciklą grupės Jonavoje.

  14. Žemo socialinio statuso perdavimo priežastys • Skurdo perdavimas iš kartos į kartą turitiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį aspektusbei gali turėti psichologinį kontekstą. • Žema kvalifikacija, bedarbystė ir skurdasbuvo pirmiausiai paminėtos priežastys • Specifinė geografinė gyvenamoji vieta – skurdo koncentracijos zona. • Sovietinės santvarkos griuvimas • Pasyvus naudojimasis pašalpomis • Motyvacijos nebuvimas • Šeimos vertybių perdavimas vaikams ir kt. • “Tie vargstantys žmonės jie kartais patys sau susikuria tokį gyvenimą. Nu darbas, atlyginimas yra pagrindas bet kai jie patys pabuvo bedarbiai jie gauna tas pašalpas, dalis jų, kad jie visai nenori eiti dirbti. Jie va tik prašo, eina, jiem reikia, reikalauja duokit, gauna iš carito, gauna iš raudono kryžiaus, iš paties rajono savivaldybės, ir verčiasi. Mano yra tokia nuomonė, nežinau čia aš teisingai galvoju ar ne. Jie pripranta prie to,o vat kad jie užsidirbtų, tai niekaip nenori. Lengvesnį gyvenimo kelią pasirenka..” (1 fokus gr.) • Tėvų gyvenimas visą laiką įtakoja vaikų gyvenimą. Jeigu tėvas geria, tai ką vaikas veiks. : Pašalpą gauna, kiek gauna, kiek negauna, prageria. Tiek, kad gyvybę išsaugo, gal susimąstys kada. Vaikai ateina į Caritą, pavalgo, bet vertybių vis tiek neatranda... (1fokus grupė)

  15. Politinės priemonės mažinant skurdo perdavimą iš kartos į kartą Jonavoje • Vietos valdžios atstovai susitelkė į nacionalinę valstybės programąįdarbinti jaunus neįgalius žmones • Švietimo institucijų atstovai įvardino tokias socialines priemones, kaip nemokamas maitinimas mokykloje, jaunimo nusikalstamumo prevencijos programa, vasaros stovyklos, socialinės išmokos socialiai remtiniems vaikams ir kt. • Europos sąjungos struktūriniai fondai taip pat buvo paminėti kaip galimybė mažinti socialinę atskirtį, gerinti vaikų ir paauglių iš socialinės rizikos šeimų galimybes. “Mes turime išmokyti naudotis meškere, o ne duoti žuvį”

  16. Politinės priemonės mažinant skurdo perdavimą iš kartos į kartą Jonavoje Politinės priemonės vertinamos gana kontraversiškai. Jos buvo kritikuojamos už netikslingumą, vienpusiškumą bei pasyvią formą, o taikomos tam tikroms socialin4ms grupėms dar labiau didina socialinę atskirtį. “Visos programos, nesvarbu nusikalstamumo, vasaros poilsio, yra pagrįstos maitinimu, pavalgymu. Nėra programose, kad pvz. pasiekti kažkokį tai darbo rezultatą, miesto gražinimą ar kažką. Bet taip gaunasi, kad pavalgymas, iš vienos programos jie ateina į kitą. Ir vis klausia „pavalgyt bus?“ (4 grupė) • “Aš kai pagalvoju gal tie 500 pagadina tuos vaikus. Dabar kai pagalvoju, iki 24 metų gauti tuos 500 ir „ai, čia baigiau vieną specialybę, jau dirbti tai tikrai neisiu“. Kaip man dabar eiti dar vieną specialybę mokytis, nes žino kad dar gaus 500. Išsisukt kaip tai. Jokio stimulo nėra tie 500, bet kažkoks tai gadinimas. “(4 grupė) • “Aš labai skeptiškai žiūriu į nacionalines programas, pvz skurdo mažinimo koncepciją. Ką jinai duoda? Ji priimta, patvirtinta, bet tai yra tiktai popieriuje deklaruoti teiginiai. Pas mus tikrai nėra nieko specialaus, kad būtų vykdoma vadovaujantis šita nacionaline skurdo mažinimo programa. Mes dirbam taip, kaip matome kaip yra reikalinga dirbti. Tai yra rajone nusistovėjusi tvarka, labiau pritraukiame savo programas prie realių poreikių.”(3 grupė) • “Mokykloje susiduriu su vaikais, kurie paprasčiausiai ir nedrįsta prašyti to nemokamo maitinimo. Jiems yra gėda. Jeigu yra klasėje tokia problema, tai vis viena sako, „ne, aš vis viena neisiu valgyt“. Jiems su tuo talonu nueit pavalgyt tai yra kažkokia gėda “(3 grupė)

  17. Politinės priemonės mažinant skurdo perdavimą iš kartos į kartą • Realių nelygybės perdavimo mažinimo priemonių generavimą ir įgyvendinimą socialinėje politikoje apsunkina vangumas priimant principinius politinius sprendimus, klientelistiniais santykiais grindžiamų valdančių politinių jėgų prioritetų formavimas, biurokratinio aparato išviešėjimas. • Jaučiamas akivaizdus priežiūros tarp politinio sprendimo priėmimo ir jo įgyvendinimo nebuvimas. • Dauguma ekspertų skeptiškai vertina skurdui ir socialinės nelygybės mažinimui taikomas priemones visuose analizės lygmenyse – švietimo, darbo rinkos ir socialinės apsaugos politikoje. • Dauguma politikų ir ekspertų akcentavo mokyklų tinklo restruktūrizavimo problemą, pabrėždami akivaizdžias mokyklų uždarymo, ypač kaimo tipo vietovėse, pasekmes - daugėja mokyklos nelankančių bei rizikos grupei priklausančių vaikų skaičius. Tokia reforma ne tik nėra orientuota į mokyklų tinklo optimizavimą, bet dar labiau paaštrina regioninius skirtumus, turint galvoje nevienodas kaimo ir miesto jaunimo galimybes. • Egzistuojanti socialinės paramos sistema orientuojasi į pinigines išmokas, kompensacijas bei nemokamas socialines paslaugas, beveik visiškai nenumatydama ir nevykdydama aktyvių socialinės paramos priemonių.

  18. Vietos resursai skirti spręsti socialinės nelygybės problemas Jonavoje • Privačios iniciatyvos, pvz. Riedučių ir riedlenčių aikštelė vaikams • Švietimo institucijose vykdomos programos • Vaikų globos namuose vykdomos programos: tėvystės ir motinystės įgūdžių ugdymo programa, gyvenimo įgūdžių, darbo įgūdžių ugdymo programos ir kt. • Savivaldybės vykdomos programos.

  19. Kas atsakingas: asmuo ar valstybė? • Vietos valdžios atstovai buvo linkę neprisiimti atsakomybės už šios situacijos esminius pokyčius vietos lygmeniu. Vyriausybė yra atsakinga už “teisingų įstatymų kūrimą ir įgyvendinimą socialinėje ir švietimo srityse”.Akivaizdu, jog niekas nenori prisiimti tiesioginės atsakomybės už šios problemos sprendimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu. • NVO atstovai kritikavo nacionalinę valdžią kaip ir vietos politikus už per menkas pastangas sprendžiant socialinės nelygybės perdavimo klausimą. Tačiau vietos lygmens iniciatyvos – NVO bei regioninės programos – buvo vertinamos kaip vienintelės galinčios sumažinti socialinės atskirties problemą Jonavoje, “kadangi jie geriausiai žino vietos problemas”. • Trečioji pozicija suteikė visą atsakomybę pačiam asmeniui, kadangi tik jis pats gali kažką pakeisti savo gyvenime. “Niekas negali jam padėti, jei jis nerodys jokios iniciatyvos”.

  20. Kas atsakingas: asmuo ar valstybė? • Nacionalinio lygmens politikų pasisakymai atsakomybės už nelygybės perdavimą iš kartos į kartą klausimu suskirstė respondentus į dvi nuomonių stovyklas: vienų didžiausi lūkesčiai siejami su valstybe ir jos institucijomis; kiti, priešingai, problemos sprendimą mato pačioje šeimoje ir bendruomenėjebei jos įgalinime, valstybei su makro-politiniais sprendimais pasišalinant ir leidžiant konkrečioje vietoje ieškoti sprendimo būdų.

  21. Socialinės atskirties mažinimo veiksmų gerinimas Jonavoje • Turėtų būti sukurta kompleksinė paramos šeimai sistema. Tam reikalinga tam tikri įstatyminiai dokumentai bei ekonominiai resursai. • Trūkumas sisteminio problemos sprendimo matymo. Šiandien dienai tarsi visi sprendimo būdai yra atskiri ir vienas su kitu nesusiję, trūksta perimamumo tarp skirtingų programų, jos nesuderintos; • Nėra pačių programų efektyvumo vertinimo ar ji iš tiesų padarė tai, kam buvo skirta. • Finansavimo ir žmogiškųjų išteklių, kurie galėtų orientuotis į tą veiklą šeimoje trūkumas. • Didinti vaikų ir paauglių užimtumą plėtojant įvairias neformalaus švietimo programas • Skatinti privačias iniciatyvas

  22. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI • Tyrimo dalyviai kritiškai vertino skurdo ir socialinės atskirties mažinimui taikomas priemones. Jų efektyvumą riboja ne tik finansinių lėšų trūkumas, bet labiau strateginio ir holistinio mąstymo trūkumas socialinių problemų atžvilgiu. • Nors vyriausybei priskiriamas svarbiausias vaidmuo, numatant ir įgyvendinant strategines veiklos kryptis kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi, formuojant socialinę politiką, būtinas visos visuomenės bei kiekvieno jos nario įgalinimas ir skatinimas aktyviau dalyvauti, sprendžiant socialines problemas. • Akivaizdu, jog koordinuotos ir suderintos visų susijusių institucijų pastangos, taip pat socialinių partnerių įtraukimas, yra viena iš esminių prielaidų sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas.

More Related