1 / 22

BENDRUOMENĖS SAMPRATOS FORMAVIMASIS: NUO GEMEINSCHAFT IKI GESELLSCHAFT

BENDRUOMENĖS SAMPRATOS FORMAVIMASIS: NUO GEMEINSCHAFT IKI GESELLSCHAFT. “ Strategies for inclusion and social cohesion in Europe from education ” Integrated Project. VI Framework Programme No. 028603-2. Mokslinis bendruomenės apibrėžimas pasižymi dvejomis bendromis charakteristikomis.

lucius-mcfarland
Télécharger la présentation

BENDRUOMENĖS SAMPRATOS FORMAVIMASIS: NUO GEMEINSCHAFT IKI GESELLSCHAFT

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. BENDRUOMENĖS SAMPRATOS FORMAVIMASIS: NUO GEMEINSCHAFT IKI GESELLSCHAFT “Strategies for inclusion and social cohesion in Europe from education” Integrated Project. VI Framework Programme No. 028603-2

  2. Mokslinis bendruomenės apibrėžimas pasižymi dvejomis bendromis charakteristikomis. Pirmasis – bendruomenė yra fiziniai, geografiniai ir teritoriniai apribojimai, kurie nusako tam tikrą bendrumą ar išskirtinumą.

  3. Antras – bendruomenė pasižymi socialiniu ir kultūriniu vienodumu, susitarimu, savitarpio pagalba ar kitomis bendruomeninio elgesio ar tarpusavio sąveikos formomis. Didelė įvairovė apibrėžimų priklauso nuo to, kuriai iš šių charakteristikų skiriama didesnė reikšmė.

  4. Skiriamos trys pagrindinės bendruomenės apibrėžimų kategorijos, kurių: pirma remiasi geografine charakteristika, antroji – socialine, o trečioji – abejomis.

  5. Bendruomenė geografiniu pagrindu. Bendruomenė yra sąvoka, kuri yra taikoma visuomenėms ir socialinėms grupėms nagrinėjant jų geografinės individų ir institucijų sudėties požiūriu. Iš to seka, kad kiekviena bendruomenė yra laikoma visuomenė, tačiau ne kiekviena visuomenė yra bendruomenė. (Robert E. Park ir Ernest W. Burgess 1921 m.).

  6. Bendruomenė kaip natūrali geografiškai ribojama zona, siejama bendrų gyventojų interesų. Į bendruomenę galima žiūrėti kaip į žmonių grupių darinį, gyvenančių gana arti daugiau ar mažiau kompaktiškai kaimyninėse teritorijose, kurie veikia kartu sutardami esminiais gyvenimo klausimais. (Robert E., Hieronymus, 1917 m.).

  7. Bendruomenė socialiniu pagrindu. Ši koncepcija pabrėžia sutarimą, identifikaciją, gyvenimo būdo bendrumą, bendrus interesus ir vertybes bei jungtines pajėgas. Bendruomenė yra šeimų ir individų asociacija, kuri planuoja ir veikia sutartinai kaip organizuotas vienetas, siekdama savo poreikių patenkinimo. (Arthur E. Morgan 1942).

  8. Mokslo šaka - ISTORIJA Bendra sąvoka. Bendruomenė- tauta, grupė, kuriai kartu teko išgyventi tą patį laiko tarpą, turėjo tą patį patyrimą. Lietuvių tauta, emigrantų grupė ir t.t. Skirtingi bendruomenių tipai: Pirmykštė bendruomenė – tai kolektyvinio žmonių bendravimo forma pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje, stichiškai susidariusi iš pirmykščių žmonių bandos.Antikinė bendruomenė – žmonių grupė, kuriuos vienija Antikos laikotarpis.

  9. Mokslo šaka - VADYBA Bendra sąvoka. Bendruomenė – tai grupė, kuri sprendžia ekonominius veiksnius, turi bendrą verslą, žmonės yra bendruomenėje su tikslu, kad gaus naudos. Skirtingi bendruomenių tipai: Vartotojiška bendruomenė –ieškomos ir įsigyjamos prekės, tenkinančios vartotojo poreikį. Gamintojiška bendruomenė – gamina tai, kas tenkina/tenkintų vartotojų poreikius.

  10. Mokslo šaka - BIOLOGIJA Bendra sąvoka. Tam tikra kolektyvinė veikla pasižyminčiųjų uždara grupe. Skirtingi bendruomenių tipai: Beždžionės gyvenančios kartu ir sudarančios koloniją. Vilkų gaujos.

  11. Mokslo šaka - PSICHOLOGIJA Bendra sąvoka. Bendruomenės socialinis reiškinys, leidžiantis individui atpažinti ir suvokti savo tapatumą. Bendruomenėje individas siekia palaikymo, saugumo ir globos. Skirtingi bendruomenių tipai: Humanistinė perspektyva. Bendruomenė- nepriklausomų individų grupė, labiausiai besirūpinančių asmeninės saviraiškos klausimais. Psichoanalitinė perspektyva. Bendruomenė – tai žmonių visuma, kurių turimos problemos yra vaikystėje patirtų fiksacijų pasekmė.

  12. Mokslo šaka - SOCIOLOGIJA Bendra sąvoka. Kolektyvinio bendravimo forma, pirminė visuomenės organizacijos forma, atsiradusi remiantis giminystės ryšiais išsivysčiusioje pirmykštėje visuomenėje. Skirtingi bendruomenių tipai: Asociacijos – bendruomenę sujungia bendras aiškus tikslas, savipagalba.Grupuotės ( pvz.,paauglių) –jungia laiko praleidimas, “pasislėpimo” motyvai.

  13. Naujos bendruomenės atradimasdevynioliktajame amžiuje. Svarbiausia ir toliausia siekianti iš elementarių sociologijos idėjų yra bendruomenė. Naujas bendruomenės atradimas neabejotinai yra labiausiai išsiskiriantis devyniolikto amžiaus socialinės minties reiškinys; jis peržengė sociologinės teorijos ribas ir išplito tokiose srityse kaip filosofija, istorija ir teologija, tapdamas viena iš pagrindinių šimtmečio kūrybinio rašymo temų. Vargu ar įmanoma sugalvoti kitą idėja, kuri taip aiškiai atskirtų devyniolikto amžiaus socialinę mintį nuo ankstesnio Proto amžiaus.

  14. Naujos bendruomenės atradimasdevynioliktajame amžiuje. Moralinės ir socialinės filosofijos persiorientavimą daugiausia nulėmė dviejų revoliucijų sukelti didžiuliai poslinkiai visuomenės prigimtyje, naujos bendruomenės atradimo istorinėje ir sociologinėje mintyje poveikis, kuris visiškai pakeitė šios filosofijos perspektyvą. Filosofijoje bendruomenės idėja plėtojama daugybe aspektų: ne tik socialiniu ir moraliniu, bet ir epistemiologiniu, net metafiziniu.

More Related