2 paskaita. Biudžetinis apribojimas

1. 2 paskaita. Biudžetinis apribojimas 2.1 Biudžetinis apribojimas 2.2 Biudžetinės aibės savybės 2.3 Kaip keičiasi biudžetinė tiesė 2.4 Atsiskaitomoji prekė 2.5 Mokesčiai, subsidijos ir prekių normavimas 2.6 Biudžetinės tiesės pokyčiai

2. 2.1. Kas yra biudžetinis apribojimas? Žymėjimai x1 – perkamas pirmos prekės kiekis x2 – perkamas antros prekės kiekis p1 – pirmos prekės kaina p2 – antros prekės kaina Biudžetinis apribojimas: išlaidos prekėms pirkti neturi viršyti turimo pinigų kiekio (m). p1x1+p2x2 ≤ m(2.1)

3. Apibrėžimai • Įperkami rinkiniai vadinami biudžetine aibe. • Sudėtinė prekė – visa kita, ką vartotojas norėtų vartoti, jei antrą prekę laikysime pinigais, kurių kaina lygi vienetui. • Tada biudžetinis apribojimas: p1x1+x2 ≤ m(2.2) • Biudžetinė tiesė yra aibė rinkinių, kurie kainuoja kaip tik m. p1x1+p2x2 = m(2.3)

4. Biudžetinės aibės savybės Pertvarkę biudžetinės tiesės lygtį (2.3) gauname: Tai tiesė su vertikalia atkarpa m/p2 ir nuolydžiu -p1/p2.

5. 2.1 pav. Biudžetinė aibė. Ją sudaro visi įperkami vartojimo rinkiniai esant tam tikroms kainoms ir pajamoms.

6. Biudžetinės tiesės nuolydžio ekonominė prasmė • Tai santykis, rodantis, kiek rinka sutinka „atiduoti" antros prekės už pirmą. p1x1+p2x2 = m p1(x1 + Δx1)+ p2(x2 + Δx2)= m • Pirmąją lygtį atėmę iš antrosios gausime: p1Δx1+ p2Δx2=0

7. 2.2 pav. Pajamų didėjimas. Jis biudžetinę tiesę lygiagrečiai pastumia išorėn.

8. 2.3 pav. Pirmos prekės kainos padidėjimas. Biudžetinė tiesė bus statesnė

9. Abiejų kainų kitimas • Pradinis biudžetinis apribojimas: p1x1+p2x2= m • Darome prielaidą, kad abi kainos padidėjo t kartų. Padauginę abi kainas iš t, gausime: tp1x1+tp2x2= m • Tačiau ši lygtis yra ekvivalentiška lygčiai p1x1+p2x2= m/t

10. Atsiskaitomoji prekė • Nors biudžetinę tiesę sudaro pajamos ir dvi kainos, tačiau vienas iš šių kintamųjų yra nereikalingas. Vieną iš kainų ar pajamas galėtume prilyginti kažkokiam pastoviam dydžiui, o kitus kintamuosius atitinkamai pakeisti, kad turėtume lygiai tą pačią biudžetinę aibę. • Kainą prilygintą vienetui, vadiname atsiskaitomąja.

11. Atsiskaitomoji prekė (2) Biudžetinė tiesė p1x1+p2x2 = m yra lygiai tokia pati kaip ir ar

12. Mokesčiai • Kiekio mokestis - vartotojas turi sumokėti valstybei tam tikrą sumą už kiekvieną nupirktą prekės vienetą. • Vertės (ad valorem) mokestis - apmokestinama prekės vertė, tai yra kaina, o ne nupirktas prekės kiekis. • Vartotojo sumokama suma yra (1+τ)p1. Vartotojas pardavėjui sumoka p1, vyriausybei - τp1 už kiekvieną prekės vienetą, todėl kaina vartotojui yra (1+τ)p1.

13. Subsidijos ir prekių normavimas • Subsidija – mokestis su minuso ženklu. • Prekių normavimas – negalite pirkti didesnio kiekio nei kieno nors nustatytas.

14. 2.4 pav. Normavimo biudžetinė aibė. Jei normuojama pirma prekė, tai biudžetinės aibės dalis už nuomojamo kiekio bus nupjauta.

15. 2.5 pav. Vartojimo, viršijančio x-1, apmokestinimas. Esant tokiai biudžetinei aibei vartotojas privalo mokėti mokestį tik už pirmos prekės vartojimą, viršijantį x-1, todėl biudžetinė tiesė darosi statesnė dešiniau x-1.

16. Pavyzdys. JAV maisto kortelės • Iki 1979 m. maisto kortelių (nusipirkti maisto iki 153 dolerių) kaina mažėjo kartu su pajamomis. • Po 1979 m. 200 dolerių vertės maisto korteles gaudavo šeimos, atitinkančios tam tikrus kriterijus.

17. 2.6 pav. Maisto kortelės.JAV maisto kortelių programos poveikis biudžetinei tiesei: A dalis - iki 1979, B dalis - po 1979 metų.

18. Santrauka • Biudžetinę aibę sudaro visi prekių rinkiniai, kuriuos vartotojas gali įpirkti esant tam tikroms kainoms ir pajamoms. • Biudžetinė tiesė yra p1x1+p2x2=m. Jos nuolydis yra lygus -p1/p2, vertikalioji atkarpa -m/p2, horizontalioji -m/p1. • Pajamų didėjimas biudžetinę tiesę pastumia išorėn. Padidėjus pirmos prekės kainai, biudžetinė tiesė bus statesnė, padidėjus antros - gulstesnė. • Mokesčiai, subsidijos ir normavimas, pakeisdami kainas ar pajamas vartotojui, keičia biudžetinės tiesės nuolydį ir padėtį.