Tatjana Vilutien ė VGTU 201 3 m. lapkričio 19 d.

1. Project BUILD UP SKILLS – LT Project no IEE/12/BWI/460/SI2.623222 Lietuvos statybos sektoriaus darbininkų kvalifikacijos tobulinimo, siekiant 2020 m. energijos efektyvumo tikslų, gairės Tatjana Vilutienė VGTU 2013 m. lapkričio19 d. Work package WP

2. Esamos situacijos analizė Lietuvos statybos sektoriaus darbininkų kvalifikacijos tobulinimo gairės siekiant 2020 m. energinio efektyvumo tikslų

3. Status Quo rezultatams gauti projekto vykdytojai: • susitikimuose diskutavo su įmonių ir įstaigų atstovais, • išanalizavo Lietuvos ir užsienio šaltinių informaciją, • dalyvavo diskusijose su kitų Europos šalių projekto vykdytojais, • atliko statybos įmonių ir mokymo tiekėjų apklausas, • parengė pagrindinių esamos situacijos analizės ataskaitą.

4. The Five Pillars of the Third Industrial Revolution „Penki Trečiosios pramonės revoliucijos stulpai : I – perėjimas prie atsinaujinančios energijos; II – pastatų visuose žemynuose pavertimas mikrojėgainėmis atsinaujinančiai energijai gaminti vietoje; III – energijos laikymo technologijų (vandenilinės ir kitokių) įdiegimas visuose pastatuose ir visoje infrastruktūroje su pertrūkiais gaminamai energijai kaupti ir laikyti; IV – internetinės technologijos naudojimas elektros tinklams visuose žemynuose transformuoti į energijos mainų tinklą, kuris veiktų interneto principu (kai milijonai pastatų gamins mažus energijos kiekius, jie galės jos perteklių atiduoti į tinklą, dalintis juo su tinklo kaimynais); V – transporto priemonių pakeitimas elektra bei kuro elementais varomomis transporto priemonėmis, kurios galėtų pirkti ir parduoti elektrą išmaniajame, apimančiame visą žemyną, sąveikaujančiame elektros tinkle.“ Jeremy Rifkin „The Third Industrial Revolution: How Lateral Power Is Transforming Energy, the Economy, and the World“ (Trečioji pramonės revoliucija: kaip lateralinės jėgos keičia energetiką, ekonomiką ir visą pasaulį) http://lma.lt/media/k2/attachments/3Revolution.pdf.

5. Status Quo analizėje nagrinėtos EK akcentuotos svarbios sritys: • Nacionalinės strategijos ir instrumentai susiję su Europos Sąjungos planiniais pastatų rodikliais • Strateginės tęstinio profesinio švietimo sistemos adaptavimo priemonės • Nacionalinė kvalifikacijų ir sertifikavimo sistema • Statybos sektoriaus vystymosi tendencijos • Migracija ir kvalifikacijų pripažinimas • Profesinio mokymo rodikliai • Stebėsena • ...

6. Nacionalinės strategijos ir instrumentai susiję su Europos Sąjungos planiniais pastatų rodikliais Lietuvos teisės aktai šiuo metu yra pakankami direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo 2010/31/ES įgyvendinimui. Atitinkamuose Lietuvos teisės aktuose numatytos gairės ir šios direktyvos įgyvendinimo etapai iki 2020 m. Sukurtos prielaidos energiškai efektyvių pastatų statybai atsižvelgiant į energijos taupymo galimybes, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, aplinkos saugojimą ir ekonominį efektyvumą.

7. Strateginės tęstinio profesinio švietimo sistemos adaptavimo priemonės Dedamos ženklios pastangos gerinant profesinio mokymo sistemą: • atlikti Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara veiksmai, • parengta nauja Profesinio standarto rengimo metodika, • parengta Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcija, • pateiktos rekomendacijos profesinio mokymo programoms ir kokybės užtikrinimo sistemai tobulinti, • profesinius standartus aprobuojant ir modulines programas vertinant dalyvauja profesiniai sektoriniai komitetai. • atnaujinami profesinio rengimo standartai.

8. Nacionalinė kvalifikacijų ir sertifikavimo sistema Šiuo metu Lietuvoje bendros darbininkiškų profesijų nacionalinės atestavimo ar sertifikavimo sistemos nėra. Lyginant su kitomis Europos šalimis Lietuvoje kol kas egzistuoja nacionalinė akreditavimo ir sertifikavimo sistema, skirta tik energetikos sektoriaus darbuotojams (montuotojams), kurią įgyvendina Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. vyksta atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymas ir atestavimas, jiems išduodamas „Kvalifikacijų pasas“.

9. Darbuotojų skaičius statybos sektoriaus įmonėse, tūkst. Esama padėtis ir tendencijos statybos sektoriuje Tikslinė projekto grupė Source: Statistics Lithuania Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai ir Nekvalifikuoti darbininkai

10. Statybos įmonių skaičius (2005-2012) Source: Lithuanian Builders Associacion, 2013-09-20

11. Įdarbintų statybos įmonėse skaičius (2008-2012) Source: Statistics Lithuania, 2012

12. Emigracija Išvykimą deklaravo Lietuvos gyventojų: 2010 m. – 83,157 tūkst. 2011 m. – 53,863 tūkst. 2012 m. –41,100 tūkst. Source: Statistics Lithuania, 2013-05-17

13. Imigracija Savo atvykimą į Lietuvą deklaravo: 2010 m. – 5,213 tūkst.asmenų 2011 m. – 15,685 tūkst. asmenų 2012 m. –19 ,843 tūkst. asmenų Absoliuti dauguma (95%) į Lietuvą atvykstančių užsieniečių dirba statybos, transporto (ypač tolimųjų reisų vairuotojai) ir apdirbamosios gamybos sektoriuose. Atvyksta daugiausiai: mūrininkai, suvirintojai, metalinių ir gelžbetonių konstrukcijų montuotojai, technologinių įrenginių montuotojai. Pasaulinės tendencijos rodo, kad imigrantai tradiciškai daugiausia dirba aptarnavimo srityje, tačiau Lietuvoje jie koncentruojasi labiausiai augančiuose sektoriuose ir tuose, iš kurių emigravo daugiausia darbuotojų. Leidimas dirbti išduodamas tik aukštą kvalifikaciją turinčiam arba kvalifikuotam darbuotojui. Paduodamas dokumentus šiam leidimui gauti, užsienietis turi pateikti savo 2 metų darbo patirtį (stažą) pagal turimą profesinę kvalifikaciją per 3 praėjusius metus patvirtinančio dokumento kopiją. Daugiausia atvyksta iš: Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos.

14. Tendencijos Didžiausias teigiamas darbo vietų steigimo balansas prognozuojamas: Paslaugų sektoriuje: didmeninės ir mažmeninės prekybos, sausumos transporto, viešbučių ir restoranų sektoriuje, sandėliavimo ir ryšių, bei kitoje komunikacinėje, socialinėje ir asmeninėje aptarnavimo veikloje. Pramonėje: Drabužių siuvimo (gamybos), baldų gamybos, maisto produktų, gėrimų gamybos bei medienos ir medienos dirbinių gamybos, įmonėse. Statybos sektoriuje: pastatų statybos įmonėse.

15. Tendencijos Galima konstatuoti, kad direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo 2010/31/ES reikalavimai laipsniškai didinti pastatų energinį efektyvumą pereinamuoju laikotarpiu yra vykdomi, nes statoma vis daugiau pastatų naudojančių mažiau energijos, negu numatyti minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, tačiau pagal pastatų energinio naudingumo sertifikatų registravimo duomenis nustatyta, kad tokių pastatų statybos patirtis kol kas nėra didelė ir šiuo metu Lietuvoje dar nėra pastatyta pastatų pilnai atitinkančių „beveik nulinės energijos“ pastato apibrėžimą (Lietuvos teisės aktuose tai atitinka „energijos beveik nevartojančio“ pastato apibrėžimą, kuriam keliami A++ energinio naudingumo klasės reikalavimai), t.y. tokių pastatų, kokie turės būti projektuojami ir statomi po 2020 m. Dėl to sudėtinga tiksliai identifikuoti kvalifikacinius trūkumus susijusius su tokių pastatų statyba.

16. Įmonių pasirengimas statyti MEN pastatus Įmonės savo darbuotojų pasirengimą statyti mažai energijos vartojančius pastatus vertina optimistiškai, didžioji dalis respondentų atsakė, kad darbuotojai pasirengę gerai arba vidutiniškai.

17. Įmonių darbuotojų pasirengimas statyti MEN pastatus Įmonėje dirbančių darbuotojų žinių ir pasirengimo trūkumai Lietuvos statybos bendrovės yra nedidelės ir tai riboja jų laiko ir finansinius išteklius mokymui. Nesusiformavusi energetiškai efektyvių pastatų statybos ir atsinaujinančių energetikos šaltinių technologijų rinka nesukelia ženklaus poreikio tobulinti tokių darbuotojų kvalifikacijai. Tačiau EU direktyvų vykdymas gali pakeisti šias nuostatas ir būtina tam pasirengti.

18. Įmonių darbuotojų pasirengimas statyti MEN pastatus

19. Skirtingos kvalifikacijos darbo jėgos poreikio ES prognozė iki 2020

20. Profesinio mokymo rodikliai Apmokytų pagal mokymų programas, susijusias su atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis Apmokytų pagal mokymų programas, susijusias su energetiškai efektyvių pastatų statyba Apklausos rezultatai parodė, kad skaičius studentų apmokytų pagal neformalaus mokymų programas, susijusias su atsinaujinančių energijos šaltinių technologijomis, santykinai didesnis palyginus su formalaus tęstinio ir pirminio tipų mokymais, taip pat pastebimas didesnis apmokytų pagal neformaliojo tęstinio mokymo programas skaičiaus augimas. Tai natūralu, nes neformalusis mokymas skirtas daugiausiai naujausioms technologijoms įsisavinti.Neformalusis mokymas vykdomas naujų medžiagų ir technologijų tiekėjų pradžioje patenkina mokymų poreikį darbo rinkoje, o vėliau šios trūkstamos žinios ir gebėjimai perkeliami ir į formaliojo mokymo programas.

21. Kiek darbininkų turi būti apmokyta Ekspertinio ir matematinio vertinimo rezultatai rodo, kad iki 2020 metų papildomai apmokyta gali būti iki 39000 darbininkų.

22. Darbininkiškų profesijų paklausos prognozė Profesijų paklausos prognozė iki 2020 Tyrimo rezultatai parode, kad paklausiausi bus inžinerines įrangos montuotojai, betonuotojai, staliai, fasadų šiltintojai, mūrininkai, suvirintojai, stogdengiai ir apdailininkai.

23. Build Up Skills iniciatyvos projektas orientuotas į konkrečią tikslinę grupę – statybos sektoriaus darbininkiškas profesijas, nes Europos Komisija mano, kad šiuo metu yra didelis kvalifikuotų darbininkų, kurie turi turėti įgūdžius, susijusius su mažai energijos vartojančių pastatų statyba ir atsinaujinančių išteklių energijos sistemų montavimu ir priežiūros darbais, poreikis. Europos Komisija pripažįsta ir kitų profesijų strateginę svarbą, pavyzdžiui, energetikos ekspertų ir konsultantų, architektų ir inžinierių. Nors šios profesijos neįtrauktos į šio tyrimo apimtį, projekto vykdytojai mano, kad projekto tikslai gali būti įgyvendinti tik kompleksiškai vertinant visų statybos sektoriaus specialistų pasirengimą 2020 tikslų įgyvendinimui.

24. Susiję EK finansuojami projektai ir iniciatyvos European Building Expert(EurBE)

25. Susiję EK finansuojami projektai ir iniciatyvos Action: LEONARDO DA VINCI Transfer of innovation Projektas “Postgraduate European Common Studies in Construction Project Management” Projekto tikslas (Lietuvoje) – perimti užsienio šalių patirtį ir sukurti projekto valdytojo kvalifikacijos įvertinimo ir pripažinimo sistemą. Tikslui pasiekti numatyta: 1) Parengti mokymo medžiagą kvalifikacijos tobulinimo studijoms po magistro laipsnio gavimo; 2) Parengti mokymų metodologiją; 3) Sukurti suteiktos statybos valdytojo kvalifikacijos pripažinimo sistemą Lietuvoje pritaikant užsienyje naudojamą modelį, kai statybos valdytojo apmokymus ir atestaciją vykdo nacionalinės asociacijos turinčios narystę Europos statybos techninių prižiūrėtojų ir statybos ekspertų asociacijoje (The Association of European Building Surveyors and Construction Experts – AEEBC), ir kurioms ši asociacija suteikė teisė išduoti Europos sąjungoje pripažįstamą statybos valdytojo kvalifikacijos pažymėjimą. Europos sąjungoje galiojančios statybos valdytojo kvalifikacijos pripažinimo schemos įgyvendinimui Lietuvoje projekto vykdytojai įsipareigojo įkurti asociaciją, kuri užtikrintų AEEBC funkcijų vykdymą Lietuvoje. Projekto pradžia – 2013-11-01. Projekto pabaiga – 2015-09-01. Partnering institutions Warsaw University of Technology (Poland), Valencia Politechnical University (Spain), Poznan University of Technology (Poland), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Lietuva), Minho University (Portugal), Polish Association of Building Managers (Poland), The Chartered Institute of Building (CIOB, United Kingdom).

26. The Concerted Action on Buildings Energy Performance Directive

27. The Concerted Action on the Renewable Energy Sources Directive (CA-RES)

28. The PVTRIN (Training of Photovoltaic Installers)

30. DĖKOJU UŽ DĖMESĮ Tatjana Vilutienė VGTU El paštas: tatjana.vilutiene@vgtu.lt