1 / 19

2010 METŲ BIUDŽETAS

2010 METŲ BIUDŽETAS. Ingrida Šimonytė. Viešieji finansai 2010. Mokesčių bazės toliau mažėja: mažės DU fondas, atitinkamai, mažės vartojimas, kainos Mokesčių įplaukos į biudžetus mažėja net palyginus su “krizės piko” metais – 2009 metais

misha
Télécharger la présentation

2010 METŲ BIUDŽETAS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. 2010 METŲ BIUDŽETAS Ingrida Šimonytė

  2. Viešieji finansai 2010 • Mokesčių bazės toliau mažėja: mažės DU fondas, atitinkamai, mažės vartojimas, kainos • Mokesčių įplaukos į biudžetus mažėja net palyginus su “krizės piko” metais – 2009 metais • Mokesčių į visus biudžetus surinksime apie 3 mlrd. litų mažiau nei 2009 metais • Kai kurios išlaidos tuo tarpu augs nepriklausomai nuo valios

  3. Viešieji finansai 2010 (2) • Deficitas, dėl 2006-2008 prisiimtų įsipareigojimų, vis dar linkęs plėstis “natūraliąja eiga”, nevaldomas kitąmet galėtų pasiekti net ir 15 procentų BVP • Proceso “savieiga” reikštų, kad iš deficito perviršio išsikapstytume apie 2017 metus, tam laikui skola jau viršytų 100 procentų BVP • Užduotis - suvaldyti deficito didėjimą ir taip sudaryti prielaidas ištrūkti iš užburto “deficitų-skolos” rato

  4. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

  5. Nominalaus BVP dinamika 2000-2010 m. (mln. Lt)

  6. 2010 m. valstybės biudžeto pajamų iš pagrindinių mokesčių projekcijos (tūkst. Lt)

  7. Mokesčių pakeitimai 2010 metais • Pelno mokestį siūloma grąžinti į 15 procentų ribas nuo 2010-ųjų mokestinio laikotarpio. Mikroįmonėms – 50 procentų mažesnis tarifas (7,5 procento) • Nuostolių perkėlimas grupių viduje • Sąnaudos darbuotojų naudai – leidžiami atskaitymai

  8. Mokesčių pakeitimai 2010 metais(2) • GPM (ir atitinkamai kitų “darbo mokesčių”) lengvata papildomo sveikatos draudimo įmokoms už darbuotoją (25 procento DU fondo) • +2 “kriziniai” proc. punktai Sodrai: 1 darbuotojo (dosnioji motinystė) ir 1 darbdavio (nedarbas) – labai aktyviai diskutuojamas klausimas • Įsigalioja dar vasarą priimti sprendimai apmokestinimo pakeitimų pajamų mokesčiu ir socialinio bei sveikatos draudimu: - individualios veiklos (fiksuotos sąnaudos, apmokestinamųjų pajamų dalijimas pusiau) - individualių įmonių savininkų (“pseudo alga”)

  9. Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžetas (mln. lt)

  10. Lietuvos Respublikos 2010 metų nacionalinis biudžetas (mln. lt)

  11. Valstybės biudžeto išlaidos Kai kurios išlaidos 2010 metais didėja: - skolos aptarnavimo išlaidos (2008 m. pabaigos kreditorinių įsiskolinimų ir šiųmečio deficito pasekmė) palyginus su 2009 metais didėja 589 mln. litų Arba didinamos sąmoningai : ES paramos kofinansavimas (beveik 70 procentų) - didėja 435 mln. litų, lyginant su 2009 metais pervedimai į PSDF (suplanuota reforma) - didėja 337 mln. litų pervedimai studijų krepšeliui (vykdoma reforma) - didėja 36 mln. litų

  12. Valstybės biudžeto išlaidos(2) • Visos likusios išlaidos mažėja, tačiau skirtingu mastu, atsižvelgiant į institucijų vykdomas programas, ES lėšų ir kofinansavimo poreikio dalį bei teisės aktais apibrėžtas funkcijas • 2010 metais mažėja asignavimų valdytojų skaičius – vietoje buvusių 176 kitąmet lieka 146, taigi, mažėja 30-imčia, bei ženkliai, beveik 100-tu mažėja biudžeto programų skaičius (nuo 596 iki 502). • Bendrosios valstybės valdymo išlaidos mažės beveik 23 procentais (valstybės tarnautojų darbo užmokestis 20%) lyginant su 2009 ir sudarys apie 1,2 mlrd. litų (viso be ES lėšų perskirstysime apie 30 mlrd. litų, kartu su SODRA) • Tiek “kitos” institucijų išlaidos (mažinamos vidutiniškai 30%), tiek valstybės tarnautojų DU “grįžta” net į ankstesnius nei 2006 metai, tačiau kitas išlaidas, augusias geometrine progresija, ten grąžinti nelengva

  13. Valstybės biudžeto asignavimų struktūra (tūkst. Lt)

  14. Valstybės investicijų programa pagal sritis (tūkst. Lt)

  15. Kodėl ir toliau ribojanti fiskalinė politika? • Skola vien dėl deficito finansavimo priaugs prie 40 procentų ribos kitąmet • Daugiau skolintis “ūkiui stimuliuoti” neturime jokių galimybių – tegul 30 procentų nuo 1 lito grįš į biudžetą, tačiau kažkam (tiksliau, mokesčių mokėtojams) liks likę 70 procentų skolos • Todėl išeitis – tolesnė fiskalinė drausmė, ES lėšų įsisavinimo sėkmė ir struktūrinės reformos

  16. Ekonomikos skatinimui - ES lėšos • Lietuva neturi “manevro laisvės” naudoti tradicinius “fiskalinius stimulus” ekonomikai pagyvinti, taigi ES lėšos, nedidinančios fiskalinio deficito, tampa kertine priemone ūkiui stimuliuoti • Pagrindiniai darbai: • perskirstyti lėšas tarp sektorių užtikrinant maksimalias galimybes lėšas įsisavinti per įmanomai trumpą laiką kreditų stimulo susitraukimui bent iš dalies amortizuoti; • supaprastinti administracines procedūras

  17. ES parama: ką planuojame?

  18. Skolinimasis 2010 metais • Tikslu finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas, 2010 metais planuojama pasiskolinti apie 12,8 mlrd. litų • Planuojamas skolinimosi poreikis deficitui finansuoti sudarys apie 7,53 mlrd. litų. • Bus skolinamasi leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose bei imant paskolas iš tarptautinių finansinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos tarybos vystymo bankas, Šiaurės investicijų bankas

  19. Dėkoju už dėmesį

More Related