Download
1 / 103
E N D
1. 2012.05.24 1 Doc. dr.
Remigijus GULBINAS
2. 2012.05.24 2 Kurso temos atitinka ECDL (European Computer Driving Licence) reikalavimus
3. 2012.05.24 3 Dalyko tikslas
4. 2012.05.24 4 Dalyko turinys
5. 2012.05.24 5 Atsiskaitymas
6. 2012.05.24 6 Informacines technologijos
7. 2012.05.24 7 Saugi darbo aplinka Tinkamas aparaturos idestymas.
Pritaikytas apvietimas.
Taisyklinga sedesena.
Ventiliacija.
Butinos pertraukos darbe.
8. 2012.05.24 8 Nesilaikant mediku
rekomendaciju, galimos
ios komplikacijos:
Rieu pakenkimai, alkuniu sanariu ligos
Psichologine itampa, galvos skausmai
Akiu pervargimas, regos sutrikimai
Nugaros skausmai ir stuburo ikrypimas
Nugaros ir peciu lanko raumenu pervargimas.
9. 2012.05.24 9 Pagrindiniai negalavimu profilaktikos principai Darbiniu uduociu ivairove.
Galimybe laisvai keisti darbo poza.
Trumpalaikes pertraukeles.
Santykines oro dregmes palaikymas.
Tinkama aplinkos temperatura (+18-220).
Apsauginiu ekranu vartojimas.
10. 2012.05.24 10 Jusu akys maiau vargs, jeigu: Utikrinsite tinkama naturalu
ir dirbtini apvietima.
Sumainsite arba paalinsite paaliniu blyksniu atsiradimo galimybe. alia monitoriaus neturi buti veidrodiu, stipriu viesos altiniu. Reiktu vengti ir tiesiogines viesos altiniu prieais monitoriu - lango, stalines lempos ir pan.
Dirbsite tik su kokybikais, technikai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais.
Profilaktikai tikrinsite regejima, jei reikia, dirbdami kompiuteriu neiokite akinius.
Dirbdami kompiuteriu daniau mirksesite, tai pades ivengti nemalonaus akiu diuvimo.
11. 2012.05.24 11 Informacines technologijos ir aplinkosauga IT panaudojimas ymiai sumaina
popieriaus suvartojima.
Dauguma kompiuterio daliu yra perdirbamos.
Efektyviau panaudojamas darbo laikas informacijai gauti, apdoroti ir persiusti.
Naudojamos energija taupancios technologijos ekrano, standiojo disko atjungimas.
Sumaeja transporto naudojimas grynesnis oras.
12. 2012.05.24 12 Informacijos saugumas Elektroninis saugumas suprantamas kaip apsauga nuo neteisetos prieigos prie informacijos, jos panaudojimo, keitimo, manipuliavimo, praradimo. Bendraja prasme saugumas - tai busena, kai negresia joks pavojus. iuo metu pavojus gresia visiems, absoliutaus saugumo pasiekti neimanoma, taciau tinkamai parinktos ir taikomos saugumo priemones gali sumainti rizikos laipsni ir praradimu mastus.
13. 2012.05.24 13 Duomenu apsauga Vartotojo vardo ir slaptaodio reikme.
Prieigos teisiu ribojimas internete.
Dokumentu rakinimas nuo paaliniu.
Atsarginiu kopiju turejimo butinybe.
Internetines informacijos filtravimas.
Fizinio kompiuterio, mobilaus telefono netekimo ir duomenu praradimo nuostoliai.
14. 2012.05.24 14 Autoriu teisiu apsauga Programines irangos autoriu teises.
Muzikos, meno kuriniu teisine apsauga.
Informacijos platinimas keiciamais laikmenimis.
Asmens duomenu apsauga informaciniuose tinkluose.
Autoriniai gaminiai:
Identifikacijos enklai,
Vartotojo licenzijos,
Laikinai nemokamos programos,
Vieosios programos.
15. 2012.05.24 15 Visos inomos skaiciavimo sistemos skirstomos i 2 grupes:
Nepozicine skaiciavimo sistema,
Pozicine skaiciavimo sistema:
777= 7*102 + 7* 101 + 7* 100 Skaiciavimo sistemos
16. 2012.05.24 16 Skaiciavimo sistemos Pozicine skaiciavimo sistema
skirstoma i:
deimtaine,
dvejetaine,
atuntaine,
eioliktaine,
dvyliktaine, dabar vartojama laikui skaiciuoti (12val. diena+12val. naktis=24 val. - para, 1 valanda lygi 125=60 min.).
17. 2012.05.24 17 Dvejetaine sistema Dvejetaine sistema
patogi del savo paprastumo:
0 + 0 = 0
0 + 1 = 1
1 + 1 = 10 (deimtaineje sistemoje tai 2).
11101 = 1* 24 + 1* 23 + 1* 22 + 0* 21 + 1* 20 = 16+8+4+0+1 = 29
10001011101 = 1*210 + 1*26 + 1*24 + 1*23 + 1*22 + 1* 20 = 1024+64+16+8+4+1 = 1117
18. 2012.05.24 18
19. 2012.05.24 19 Informacijos kodavimas dvejetainiais kodais
20. 2012.05.24 20 Informacijos kiekio vienetai
21. 2012.05.24 21 Kompiuteriuose skaiciai gali buti vaizduojami dvejopai: su fiksuotu kableliu arba su plaukiojanciu kableliu.
Fiksuoto kablelio forma skaicius 427,473 bus raomas 427,473; skaicius 0,00248 bus 0,00248.
Plaukiojancio kablelio forma patogu ireikti labai didelius ir labai maus skaicius. Pvz.:
1 000 000 = 1106 = 1.0E+06 = 1E06 = 1E6
0,0000125= 1,25E-05 =1,25E-5
-13215600 = -1,32156E+07
22. 2012.05.24 22 Skaiciuokliu vystymosi raida Kompiuterio apibreimas Kompiuteris - tai irenginys, gebantis priimti skaitinius duomenis, juos apdoroti pagal i anksto sudaryta programa ir pateikti galutinius rezultatus priimtina forma. Terminas kiles nuo odio skaiciuoti.
23. 2012.05.24 23 Istorine apvalga
24. 2012.05.24 24 Istorine apvalga
25. 2012.05.24 25 Istorine apvalga
26. 2012.05.24 26 Istorine apvalga
27. 2012.05.24 27 Istorine apvalga
28. 2012.05.24 28
29. 2012.05.24 29 iuolaikiniu kompiuteriu tipai Pagal pajeguma ir taikymo sritis iskiriami:
Superkompiuteriai (procesu modeliavimas, kosmonautika, meteorologija)
Universalieji kompiuteriai (darbas skaiciavimo centruose, gamyklose, laboratorijose)
Minikompiuteriai (serveriai, grafines stotys)
Darbo stotys (asmeniniai kompiuteriai)
Mikrokompiuteriai (delniniai, aidimams, kalkuliatoriai, mikroprocesoriai ir t.t.) TRSTRS
30. 2012.05.24 30 iuolaikiniu kompiuteriu tipai Superkompiuteriai
Universalieji kompiuteriai
31. 2012.05.24 31 Asmeniniu kompiuteriu tipai
32. 2012.05.24 32 Pirmieji asmeniniai kompiuteriai sukurti 1976 m. JAV. Autoriai Steve Jobs (25 metu) ir Stefan Wozniak (21 metu)
33. 2012.05.24 33
34. 2012.05.24 34 Asmeninio kompiuterio aparatine iranga
35. 2012.05.24 35 Procesoriu evoliucija
36. 2012.05.24 36 Atmintine
37. 2012.05.24 37 Asmeninio kompiuterio aparatine iranga
38. 2012.05.24 38 Ivesties itaisai
39. 2012.05.24 39 Paprasta klaviatura: 101-102,
Windows: 101-104 klaviai:
12 programuojamu (funkciniu),
Skaitmeniniai,
Raidiniai,
Specialieji,
Kursoriaus valdymo Klaviatura
40. 2012.05.24 40 Klaviatura akliesiems
41. 2012.05.24 41 Pele
42. 2012.05.24 42 Valdikliai Rutuliniai
43. 2012.05.24 43 viesos plunksnos
44. 2012.05.24 44 Vairasvirte (joystick)
45. 2012.05.24 45 Vairasvirtes veikimas
46. 2012.05.24 46 Plokciasis skaitytuvas (scanner)
47. 2012.05.24 47 Skaitytuvo veikimas
48. 2012.05.24 48 Foto ir videokameros
49. 2012.05.24 49 Ivesties itaisai
50. 2012.05.24 50 Spausdintuvai
51. 2012.05.24 51 Adatiniai spausdintuvai Neaukta spausdinimo kokybe, triukmingi, leti.
Taciau gali spausdinti keleta kopiju vienu metu.
52. 2012.05.24 52 enklu formavimas adatiniuose spausdintuvuose
53. 2012.05.24 53 Raaliniai spausdintuvai
54. 2012.05.24 54 Raaliniu spausdintuvu veikimas
55. 2012.05.24 55 Lazeriniai spausdintuvai
56. 2012.05.24 56 Lazerinio spausdintuvo sandara
57. 2012.05.24 57 Lazerinio spausdintuvo sandara
58. 2012.05.24 58 Breiniu braiytuvas
59. 2012.05.24 59 Ivesties ivesties itaisai Jutiklinis ekranas
60. 2012.05.24 60 Iorines informacijos laikmenos
61. 2012.05.24 61 Naujos informacijos laikmenos
62. 2012.05.24 62 Standusis diskas (HDD hard disc drive)
63. 2012.05.24 63 Standiojo disko galvutes
64. 2012.05.24 64 Diskelis (FDD floppy disc drive) Diskeliai:
3,5 (8,9 cm) 1,44 MB
Sukimosi greitis
360 aps. per min.
Privalumas: leidia perkelti informacija i kito kompiuterio irengini, lengvi ir pigus.
65. 2012.05.24 65 Iraai diskelyje
66. 2012.05.24 66 Muzikines kompaktines plokteles (CD compact disc)
67. 2012.05.24 67 Iraai kompaktineje plokteleje
68. 2012.05.24 68 Iraymas CD-R ploktelese
69. 2012.05.24 69 Iraymas CD-RW ploktelese
70. 2012.05.24 70 CD pavirius po iraymo presuojant
71. 2012.05.24 71 CD pavirius iraius lazerio spinduliu
72. 2012.05.24 72 Kompaktines plokteles skaitymas
73. 2012.05.24 73 Irau i CD ir DVD skirtumai
74. 2012.05.24 74 Ioriniu informacijos laikmenu talpa
75. 2012.05.24 75 Pagrindiniai kompiuteriu rodikliai
76. 2012.05.24 76 Programine iranga
77. 2012.05.24 77 Operacine sistema (OS) Operacine sistema - tai specialiuju programu rinkinys, skirtas bendriesiems kompiuterio valdymo udaviniams spresti. Operacine sistema (OS) tvarko duomenis atmintineje, valdo kompiuterio itaisu darba, palaiko ryi su vartotoju. OS sudaro galimybe naudotis ivairiais kompiuterio itaisais. ios programos parengiamos darbui ir startuoja automatikai, kai ijungiamas kompiuteris.
Populiariausios operacines sistemos:
su tekstine sasaja MS-DOS, sukurta 1981m.,
su grafine sasaja MS Windows 1985 m., OS/2, Linux, Palm OS, Windows CE, Symbian OS.
78. 2012.05.24 78 MS Windows vystymo raida Windows 1.0 1985 m. lapkritis
Windows 2.0 1987 m. ruduo
Windows 3.0 1990 m. gegue
Windows 95 1995 m. rugpjutis (su MS DOS 7.0)
Windows 98 1998 m. birelis
Windows 2000 2000 m. vasario 17 d.
Windows XP 2001 m. spalio 25 d.
Windows Vista 2006 m. lapkricio 8 d.
79. 2012.05.24 79 Programavimo kalbos
80. 2012.05.24 80 Kalbu transliatoriai
81. 2012.05.24 81 Taikomoji programine iranga Tai programu paketai
praktiniams udaviniams spresti:
Microsoft Office
Outlook Express
Adobe Reader
Windows Media Player
DBVS Oracle
Page Maker
Buhalterines apskaitos ir kt. programos.
82. 2012.05.24 82 Pagalbines programos Archyvavimo programos
Windows Commander
Norton Utilities
Ioriniu irenginiu tvarkykles:
Klaviaturos tvarkymo,
Vaizduoklio valdymo,
Spausdintuvo valdymo,
Modemo valdymo ir t.t.
83. 2012.05.24 83 Virusines programos Virusas tai kompiuterinis kodas,
kuris savaime plesdamasis infekuoja esamas kompiuterio programas.
Virusines programos atsirado 1962 m., o 1983 m. pavadintos virusais. Asmeniniuose kompiute-riuose pirmasis virusas aptiktas 1986 m.
Mobiliuosiuose telefonuose su IR spinduliu ar Bluetooth ryiu nuo 2004 m. birelio.
84. 2012.05.24 84 Virusiniu programu tipai Pagal veikima virusai skirstomi:
Tikrasis virusas maos programos, prisiklijave prie esamu kompiuteryje. (Tea-Time, Falling Letters)
Makrovirusas - (Melissa 1999 m., I Love You 2000 05 04 d.) apie 80% visu dabar esamu.
Kirminas elektroninio pato trikdis (Happy99 1999 m.,Code Red 2001m.)
Trojos arklys kitoje programoje pasislepes fragmentas, naikinantis DOS, nesidaugina.
Mobilusis virusas 2004 m. birelis.
85. 2012.05.24 85 Virusiniu programu pasireikimas Ekrane atsiranda nepageidautini simboliai ir reikiniai muzika, animacijos, melagingi praneimai, neleidiantys toliau dirbti.
Pilnai apkraunama visa atmintine, todel ymiai suleteja kompiuterio darbas.
Pasiskleidia adresu knygeles adresais, taip pasidaugindami draugu tarpe.
Itrina programas i standiojo disko (Chernobyl, 1999 m., I Love You 2000 m.)
86. 2012.05.24 86 Mobilieji virusai Cabir 2004 m. per Bluetooth ryi siunciasi visiems irengimams greta (iki 100 m spinduliu).
Win CE DUTS, Win CE Brador (2004 m. rugpjutis), paeidia delninius kompiuterius.
Qdial ir Skulls siuncia inutes brangiais numeriais arba pavercia ekrano komandas kaukolemis, neleisdamas normaliai dirbti.
Locknut (2005 m. vasaris) pilnai nulauia sistemas, po ko butinas telefono remontas.
Commwarrior (2005 m. vasaris) plinta MMS inutemis visais telefono adresais, 14-a kiekvieno menesio diena 13 val. perkrauna telefona. Labai sparciai plinta.
87. 2012.05.24 87 Kova su virusais Siekiant apsisaugoti nuo virusu naudojamos:
bendrosios informacijos apsaugos priemones - duomenu rezervavimas, kopijavimas, kreipties i bylas apribojimas;
profilaktines priemones taip pat gali realiai sumainti usikretimo virusu tikimybe. Tai visos informacijos tikrinimas, antivirusiniu programu atnaujinimas, vengti informacijos i neaikiu" interneto svetainiu.
88. 2012.05.24 88 Antivirusine programine iranga Programos detektoriai suteikia galimybe rasti bylas, kurios ukrestos inomu virusu. Virusa programos atpaista pagal jo paraa jam vienam budinga baitu kombinacija.
Programos daktarai ne tik atpaista virusus, bet ir suteikia galimybe igydyti ukrestas bylas. Jei bylos igydyti nepavyksta, ja neutralizuoja, padarydami byla neveiklia arba ja paalina.
Programos filtrai (rezidentines antivirusines programos) kompiuterio darbo metu nuolat laikomos jo pagrindineje atmintineje ir pranea vartotojui apie virusais ukrestas bylas, i kurias tuo metu kreipiasi operaciju sistema ar taikomosios programos.
89. 2012.05.24 89 Informaciniai tinklai Vienas nuo kito bet kokiu
atstumu nutole kompiuteriai, sujungti ryio linijomis ir aprupinti specialia programine bei technine iranga sudaro informacini tinkla.
Yra skiriamos ios kategorijos:
Vietiniai (LAN Local Area Network),
Visuotiniai (WAN Wide Area Network).
90. 2012.05.24 90 Informaciniai tinklai Pagrindines savokos Tinklo serveris (tarnybine tinklo stotis) galingas kompiuteris, aptarnaujantis visus tinklo vartotojus klientus.
Failu serveris tinklo kompiuteris, pasiymintis didele atmintine, sukauptus duomenis ir programine iranga padalina klientams.
Klientas prie informacinio tinklo prijungto kompiuterio vartotojas.
91. 2012.05.24 91 Vietiniai tinklai LAN Tai vienos organizacijos viduje
veikiantis kompiuteriu, sujungtu
optiniais, koaksialiniais kabeliais, radijo bangomis ar infraraudonaisiais spinduliais, tinklas (Intranet).
Kompiuteriai privalo tureti tinklo kortas.
Privalumai:
Duomenu baziu, programu, bendros informacijos efektyvus tvarkymas ir naudojimas, bendri spausdin-tuvai, skaitytuvai ir pan.
92. 2012.05.24 92 Pasauliniai informacijos tinklai Internetas pasaulio
kompiuteriu tinklas, kurio inioje yra didiulis duomenu, programu, dokumentu ir kitokios informacijos kiekis ir kuris leidia asmenini kompiuteri naudoti tos informacijos paiekai, tiesiogiai bendrauti su milijonais io miliniko tinklo vartotoju.
93. 2012.05.24 93 Pasauliniai informacijos tinklai 1969 metais laidine linija buvo
sujungtas keturiu mazgu tinklas:
Los Andelo universitetas, Stanfordo tyrimu institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Jis pavadintas ARPANET. Pirma viea tinklo demonstracija ivyko 1972 m. Kompiuteriniu komunikaciju konferencijoje.
1983 metais ARPANET pasidalijo i du tinklus: MILNET - kariniu uduociu vykdymui ir ARPANET civilinems reikmems.
94. 2012.05.24 94 Pasauliniai informacijos tinklai Profesorius Kleinrokas ir grupele diplomantu i Los Anelo sugalvojo beprecedentini plana: usiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiusti ten duomenu porcija. Jie turejo parayti "logwin" ir iureti, ar raides atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
"Mes paraeme "L" ir telefonu paklauseme "Ar matote L?"
"Taip, mes matome L", igirdome atsakyma.
"Mes paraeme "O" ir paklauseme "Ar matote O?"
"Taip, mes matome O".
"Tada mes paraeme G ir ryys nutruko"
95. 2012.05.24 95 Pasauliniai informacijos tinklai Viena ymiausiu Interneto vystymo gairiu - hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tuju pradioje (CERN, veicarija).
Hipertekstine informacija Internete 1990 metais buvo pavadinta "Pasauliniu voratinkliu" (World Wide Web, The Web, WWW, W3).
Pirma hipertekstines informacijos periuros programa (browser) Mosaic (1993) tapo didiausiu Interneto vystymo stimulu, veliau sukurti Netscape Navigator, Internet Explorer.
96. 2012.05.24 96 Globaliniu tinklu tarnybos Elektroninis patas E-mail.
Informacijos (failu) platinimas FTP.
Kompiuteriniai pokalbiai IRC, Skype.
Neakivaizdines konferencijos Newsgroups.
Ryys su toli esanciu kompiuteriu Telnet.
97. 2012.05.24 97 Elektroninio pato draudimai Internete dirbantis asmuo neturi teises:
Vykdyti istatymais draudiama veikla,
Propaguoti politine, rasine ir religine neapykanta,
Vartoti necenzurinius, dviprasmius isireikimus,
Persiusti laikus su virusais,
Piktybikai siusti dideli kieki nereikalingos informacijos (reklamas, iukles ir pan.)
98. 2012.05.24 98 Telefono tinklo panaudojimas Modemo pagrindine paskirtis - diskreciuosius kompiuterio signalus paversti tolydiaisiais ir persiusti juos telefono linija, po to gautus tolydiuosius signalus paversti diskreciaisiais ir grainti kompiuteriui. Kai diskreciuosius signalus verciame i tolydiuosius vad. moduliavimu. Atvirkcias procesas - demoduliavimu.
PSTN vieasis telefono tinklas (Public Switched Telephone Network).
ASDL abonentine skaitmenine linija.
ISDN skaitmeninis visuminiu paslaugu tinklas (Integrated Services Digital Network).
99. 2012.05.24 99 Modemai Modemo pagrindine paskirtis - diskreciuosius kompiuterio signalus paversti tolydiaisiais ir persiusti juos telefono linija, po to gautus tolydiuosius signalus paversti diskreciaisiais ir grainti kompiuteriui. Kai diskreciuosius signalus verciame i tolydiuosius vad. moduliavimu. Atvirkcias procesas vad. demoduliavimu.
100. 2012.05.24 100 Tinklo etiketas Informacijos persiuntimas elektroniniu
patu nera visikai saugus. Neraykite laikuose to, ko neraytumete ant patu siunciamo atviruko.
Jeigu persiunciate kitam asmeniui kieno nors parayta laika, nekeiskite nieko pradiniame tekste.
Didiosios raides internete reikia rekima.
Eiluteje Tema: (Subject) butina irayti siunciamo laiko tiksla ar esme.
Laiko pabaigoje nepamirkite parayti savo pilno vardo.
101. 2012.05.24 101 Tinklo etiketas Nesikarciuokite raydami net ir tuo
atveju, jeigu jauciates kieno nors
ieidiami ar provokuojami;
Jeigu gaunate elektroniniu patu daug korespondencijos, i pradiu pervelkite ja visa ir tik po to pradekite atsakineti;
Atsivelkite i kitu asmenu ir firmu autorines teises ir gerbkite jas.
Bukite atsargus su ironija, nes ne kiekvienas supranta jumora vienodai.
102. 2012.05.24 102 Elektronine prekyba Privalumai:
Prekyba visa para, itisus metus,
Plati pasirinkimo galimybe,
Galimybe pateikti asmeninius pageidavimus prekei. Trukumai:
Nera konsultanto perkant,
Nera pilnu garantiju, sunku keisti viena preke kita,
Rizika, atsiskaitant u paslaugas,
Asmens duomenu pavieinimo rizika.
103. 2012.05.24 103 Interneto adresai ir vardai Kiekvienas kompiuteris, ijungtas i Interneto tinkla, identifikuojamas dvejopai: skaitmeniniu adresu (IP adresu) ir simboliniu vardu, kuris mogui lengvai isimenamas. Pavyzdiui:
193.219.62.98 lkka.lt
193.219.40.3 munin.vu.lt;
193.219.32.11 santaka.sc-uni.ktu.lt
alies identifikatorius (2 paskutines raides);
istaigos (organizacijos) santrumpa;
kompiuterio vardas. Pavyzdiui: lkka
104. 2012.05.24 104
