MOKYTOJO PADĖJĖJO VAIDMUO MOKYKLOJE

1. MOKYTOJO PADĖJĖJO VAIDMUO MOKYKLOJE Parengė KRPPT logopedė metodininkė Loreta Baumilienė

2. Specialiųjų poreikių mokinių integracija Nepriklausomybės laikotarpiu prasidėjusi neįgaliųjų integracija įsibėgėja. Atliekami moksliniai tyrimai, analizuojantys, kaip keičiasi visuomenės požiūris į neįgalius žmones (J. Ruškus). Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis specialiųjų poreikių mokiniai sudaro 10 procentų visų Lietuvos mokinių. Kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais bendrojo lavinimo klasėse. 1999/2000 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdomi 8,2 procentai šių mokinių, 2003/2004 mokslo metais – 8,9 procentai mokinių. Parengė Loreta Baumilienė

3. Mokinių skaičius Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose Per 4 metus Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo 765 mokiniais. 2005m. rugsėjo 1d. – 5322, 2006m. rugsėjo 1d. –5396, 2007m. rugsėjo 1d. – 4948, 2008m. rugsėjo 1d. – 4893, 2009 m. spalio 1d. – 4557 (be priešmokyklinukų). Parengė Loreta Baumilienė

4. Specialiųjų poreikių vaikų skaičius Kaišiadorių rajono mokyklose Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių skaičius didėjo. Parengė Loreta Baumilienė

5. Specialiųjų poreikių vaikų dalis 2009-2010m.m. Kaišiadorių rajono mokyklose Didžiausią specialiųjų poreikių vaikų dalį Lietuvoje sudaro vaikai, turintys kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Kaišiadorių rajono mokyklų specialiųjų poreikių vaikų didžiausią dalį Kaišiadorių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos duomenimis sudaro taip pat vaikai, turintys kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Parengė Loreta Baumilienė

6. Intelekto sutrikimų turinčių vaikų skaičius Kaišiadorių rajono mokyklose Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokinių, turinčių intelekto sutrikimų skaičius taip pat didėjo. Parengė Loreta Baumilienė

7. Specialiųjų poreikių mokinių dalis Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose Parengė Loreta Baumilienė

8. Lietuvoje specialusis ugdymas yra kelių formų: Neįgalių, arba specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo švietimo įstaigose jau tapo ne tik faktu, bet vis labiau įsisąmoninamas būtinumas. Visuomenės nuostatos, lemiančios socialinę ir ugdymo politiką neįgaliųjų atžvilgiu keičiasi integruoto ugdymo naudai (A. Galkienė, 2001, 2003; I. Kaffemanienė, 2001; J. Ruškus, 2002; Labinienė, ir kt., 2003).Lietuvoje specialusis ugdymas yra kelių formų: • ugdymas specialiose įstaigose arba namuose (neintegruotas, segreguotas ugdymas); • socialinė integracija (sveiki ir neįgalūs vaikai bendrai būna ne akademinių užsiėmimų metu); • integruotas ugdymaspagal bendrą ugdymo vietą (neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose patalpose nuo sveikųjų); Parengė Loreta Baumilienė

9. Lietuvoje specialusis ugdymas yra kelių formų: • funkcinė integracija (vaikai visą laiką mokykloje mokosi kartu, tačiau programos pakeitimai, specialistų prieinamumas, specialių priemonių turėjimas minimalus); • inkliuzyvus ugdymas (neįgalaus vaiko integruotas ugdymas tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje: pakankama pedagogų kompetencija, priemonių, kabinetų ir specialistų konsultantų buvimas, administracijos palaikymas, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos). Specialiojo ugdymo įstatymai numato, kad specialiųjų poreikių vaikai gali būti ugdomi bendrose klasėse. Taigi šiuo požiūriu klasėse taip pat susidaro sąlygos skirtingoms kultūroms, arba subkultūroms, plėtotis. Specialiųjų poreikių vaikams pritaikomas ugdymo turinys, mokymo priemonės, akliesiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu, kurtiesiems daugiau valandų skiriama gestų kalbai. Specialiosios pagalbos paslaugų grupę sudaro gestų kalbos vertėjai, mokytojo padėjėjai, skaitovai. Parengė Loreta Baumilienė

10. Inkliuzija Inkliuzija - aukštesnis integracijos laipsnis. Pastarosios tikslas - neįgalųjį pritaikyti prie visuomenės, o inkliuzijos esmė - aplinką pritaikyti prie neįgalaus žmogaus. Inkliuzija yra išvestinė demokratijos idėja, kuri teigia, kad galima būti kartu, kad skirtingi pagal savo intelektinius, fizinius, psichinius gebėjimus gali mokytis kartu. Tačiau inkliuzija nebus sėkminga, jei, pirma, nesikeis nuostatos, antra, nebus tam tinkamai pasiruošta metodiniu požiūriu. Parengė Loreta Baumilienė

11. Apibendrinant daugelio autorių siūlymus, Ambrukaitis (2009) išskiria šias pagrindines inkliuzinio ugdymo plėtros būtinumo priežastis: • Inkliuzinio ugdymo koncepcija reikalauja kiekvienam moksleiviui sukurti optimalią ugdymosi aplinką. Atskirties praktika skaido visuomenę. Pasak Galkienės (2005), atskirto žmogaus padėtis juos skaudina ir ugdo priešiškumą visuomenei. Tokiomis sąlygomis formuojasi iškreipti tarpasmeniniai santykiai, persmelkti gailesčio, smalsumo, nepasitikėjimo dvasios. Kita vertus, integravus specialiųjų ugdymosi poreikių patiriančius mokinius į bendrojo lavinimo mokyklas, jie gali patirti vidinę segregaciją, būti išskiriami klasės bendraamžių. • Kaip teigia Galkienė (2005, p. 22), "grupių, kuriose reiškiasi individualiųjų tikslų skirtumai, ugdymas reikalauja aukštos edukacinės kultūros, veiklos diferencijavimo taip pat derinimo įgūdžių, metodologinio lankstumo". Kai pažeidžiamiausi visuomenės nariai žeminami, išstumiami arba ignoruojami, susidaro palanki dirva tokiems reiškiniams kaip netinkamas valdžios galių naudojimas, solidarumo stoka, nepasitikėjimas, nesaugumas ir apgaulė, socialinė diferenciacija. Parengė Loreta Baumilienė

12. Pritaikytas ugdymas yra svarbus dviem aspektais: • Pirma, tai teisė priklausyti bendruomenei, nepaisant protinių ar fizinių sugebėjimų, kultūros, rasės, lyties skirtumų. • Antra, tai teisė mokytis. Kiekvienam vaikui turi būti suteiktos vienodos galimybės lavinti gebėjimus. Parengė Loreta Baumilienė

13. Taip galima sudaryti sąlygas kurti demokratinę visuomenę, kuri rūpinasi užtikrinti gerovę visiems: Ugdydamiesi kartu su bendraamžiais, net ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai: • įgyja daugiau akademinių žinių ir įgūdžių; • išsiugdo didesnę savigarbą ir pasitikėjimą savo jėgomis; • turi didesnę motyvaciją dalyvauti ugdymo(si) procese; • teigiamai vertina mokymąsi ir švietimą; • užmezga daugiau socialinių ryšių su bendraamžiais, susiranda draugų. Parengė Loreta Baumilienė

14. Taip galima sudaryti sąlygas kurti demokratinę visuomenę, kuri rūpinasi užtikrinti gerovę visiems: Specialiųjų ugdymo(si) poreikių neturintys moksleiviai, palyginti su besimokančiais neinkliuzinėse mokyklose ar klasėse: • mokosi ne prasčiau, o dažnai netgi geriau; • pozityviau žiūri į neįgaliuosius ir draugystę su tokiais moksleiviais; • geriau elgiasi; • yra brandesnės savimonės, turi socialinių įgūdžių, geba spręsti problemas; • turi brandesnius moralinius ir etinius principus, yra jautresni kitų žmonių poreikiams. Parengė Loreta Baumilienė

15. Ugdymo situacija Mokyklos atsakomybė Specialiųjų poreikių identifikavimo ir tenkinimo lygis skirtingose mokyklose labai skirtingas: • Yra sėkmingų atvejų, kai mokyklų vadovai užtikrina kokybišką SUP tenkinimą. • Yra mokyklų, kuriose mokinių SUP ignoruojami, netenkinami. • Yra atvejų, kai vadovai mokinių specialiųjų poreikių tenkinimą sprendžia pigiausiu keliu, steigdami mokytojų padėjėjų etatus ir ignoruodami kokybišką specialiąją pedagoginę pagalbą, kurią gali teikti tik specialieji pedagogai ir logopedai. (Tarptautinė mokslinė konferencija. Specialioji pedagogika nuo defektologijos iki inkliuzinės pedagogikos. Algirdas Ališauskas. 2010-10-28) Parengė Loreta Baumilienė

16. Mokytojo padėjėjo veiklą reglamentuojantys teisės dokumentai • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. ISAK-2092 „ Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ (Žin.,2005, Nr.5-129) . • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. ISAK-150 Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. ISAK-2092 Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ pakeitimo (Žin., 2005, Nr. 25-825). • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 01 d. raštas Nr. SR-18-03-10 „Dėl mokytojo padėjėjo etatų“. • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. ISAK-2254 “Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-2092 Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ pakeitimo”. • 2008 metais birželio mėn. patvirtintas mokytojo padėjėjo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209 . • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008m. birželio 12d. raštas Nr. SR-18-03-5 Parengė Loreta Baumilienė

17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. ISAK-2092 „ Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“. BENDROSIOS NUOSTATOS  1. Mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, padėjėjas (toliau – padėjėjas) padeda ribotų galimybių savarankiškai dalyvauti ugdyme ir popamokinėje veikloje turintiems labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. 2. Padėjėjas dirba su mokiniu ar mokinių grupe, bendradarbiaudamas su mokytoju, auklėtoju, specialiuoju pedagogu, logopedu ir kitais specialistais. 3. Padėjėjas dirba vadovaudamasis mokyklos darbo tvarkos taisyklėmis bei pareigybės aprašymu.  Parengė Loreta Baumilienė

18. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. ISAK-2254 “Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-2092 Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ pakeitimo”. P a k e i č i u Mokytojo padėjėjo pavyzdinį pareigybės aprašymą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2092 „Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ (Žin., 2005, Nr. 5-129, Nr. 25-825) ir išdėstau 1 punktą taip: 1. Mokytojo, dirbančio pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, padėjėjas (toliau – padėjėjas) padeda ribotų galimybių savarankiškai dalyvauti ugdyme ir popamokinėje veikloje turintiems vidutinių, didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams“. Parengė Loreta Baumilienė

19. Reikalavimus mokytojo padėjėjui, jo funkcijas ir atsakomybę reglamentuoja Mokytojo padėjėjo pavyzdinis pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2092 (Žin., 2005, Nr. 5-129). Minėto dokumento pakeitimas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-150 (Žin., 2005, Nr. 25-825) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. ISAK-2254 “Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ISAK-2092 Dėl mokytojo padėjėjo pavyzdinio pareigybės aprašymo“ pakeitimo”. Parengė Loreta Baumilienė

20. Mokytojo padėjėjas • Padėjėjas (toliau – padėjėjas) padeda ribotų galimybių savarankiškai dalyvauti ugdyme ir popamokinėje veikloje turintiems vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams. • Padėjėjas yra asmuo, kuris padeda kitam asmeniui atlikti savo uždavinius. Parengė Loreta Baumilienė

21. Mokytojo padėjėjas Mokytojo padėjėjo tikslas-padėti mokytojui optimizuoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo ir ugdymo(si) sąlygas švietimo ir globos įstaigose. Mokytojo padėjėjo sėkmingam darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: • atsakingumas; • kūrybiškumas; • organizuotumas; • savarankiškumas priimant sprendimus; • komandinis darbas; • taktiškumas; • kompiuterinis raštingumas; • tolerantiškumas. Parengė Loreta Baumilienė

22. Mokytojo padėjėjas • Nevertina mokinio žinių. • Neveda pamokos vietoj mokytojo. • Neatsako už mokymosi rezultatus. • Nedaro už mokinį to, ką jis gali atlikti pats. • Netramdo mokinio (už drausmę atsakingas mokytojas). • Neprivalo pats mokytis įvairių mokomųjų dalykų. • Nevėluoja į pamokas. • Nekritikuoja mokytojo. Parengė Loreta Baumilienė

23. Mokytojo padėjėjo veiklos kryptys bei sritys

24. Dalykinė kryptis Dalykinė kryptis tai yra ugdymas. Mokytojo padėjėjas padeda vaikui pamokoje, dalyvauja rengiantis pamokai. Jis gali kurti ir tikrinti (jei turi mokytojo parengtus atsakymus) testus, dirbti su grupele vaikų. Padėjėjas stebėdamas specialiųjų poreikių vaiko(ų) rezultatus, gali keisti pamokos tempą, pvzd. Mokytojas su klase mokosi toliau, o padėjėjas aiškinasi detales su vaiku (ais). O esant reikalui pasitaręs su mokytoju keičia užduotį. Parengė Loreta Baumilienė

25. Psichosocialinė kryptis Ši kryptis susijusi su žiniomis apie psichologinę ypatingojo vaiko savijauta, sugebėjimu atpažinti jo emocines būsenas, padrąsinti, nuraminti. Mokytojo padėjėjas visais įmanomais būdais skatina bendravimą su visa klase. Parengė Loreta Baumilienė

26. Medicininė kryptis Tai yra terapija, slauga, pagalba paūmėjus negalei, higienos paslaugos. Ypač svarbu žinoti kaip elgtis ištikus vienam ar kitam priepuoliui. Mokytojo padėjėjas turi pastebėti vaiko sveikatos pokyčius. Parengė Loreta Baumilienė

27. Mokytojo padėjėjo veiklos kryptys bei sritys

28. Ugdytinio specialiųjų poreikių tenkinimas Tai yra: • paruošti darbui kompensacines mokymo priemones ir inventorių; • analizuoti specialiuosius ugdytinių poreikius ir jų korekcijos galimybes. Parengė Loreta Baumilienė

29. Pagalba organizuojant ugdymo procesą Tai yra: • nustatyti vaiko ugdymo tikslus ir uždavinius; • padėti vaikams įsitraukti į ugdymo procesą; • kurti saugią aplinką. Parengė Loreta Baumilienė

30. Bendravimas ir bendradarbiavimas Tai yra: • bendrauti su vaikais; • nuolat tobulinti savo kvalifikaciją; • bendradarbiauti su vaikais užtikrinant jų specialiųjų poreikių tenkinimą. Parengė Loreta Baumilienė

31. Mokytojo padėjėjo paslaugos

32. Mokytojo padėjėjo paslaugos

33. Mokinio, mokytojo ir mokytojo padėjėjo vaidmuo pamokoje Mokytojo vaidmuo – moderatorius, patarėjas. Šiuolaikinio mokytojo vaidmuo: • Ne parašyti planą, o kartu su mokiniu planuoti veiklą. • Ugdyti vertybines nuostatas, kompetencijas. • Nuo mokymo vesti mokinius prie mokymosi. • Medžiagą sieti su gyvenimu, mokinių patirtimi. • Individualizuoti užduotis. • Mokyti mokinius įsivertinti savo veiklą ir pasiekimus. • Tolimesnį planavimą sieti su mokinių pažanga ir pasiektais rezultatais. Parengė Loreta Baumilienė

34. Mokinio, mokytojo ir mokytojo padėjėjo vaidmuo pamokoje Klasės auklėtojas yra pedagogas, kuris: • užtikrina ugdomų mokinių saugumą, • ugdo tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoja jų asmenybės galių plėtotę; • rūpinasi pagalbos teikimu mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių; • nuolat informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus (Švietimo įstatymas). Parengė Loreta Baumilienė

35. Mokinio, mokytojo ir mokytojo padėjėjo vaidmuo pamokoje Mokinio vaidmuo: • Informacijos rinkimas. • Interpretuoti. • Vertinti. • Kurti istorinį pasakojimą. Parengė Loreta Baumilienė

36. Mokytojo ir mokytojo padėjėjo bendradarbiavimas Prieš pamoką aptariama: • Ką padėjėjas veiks pamokos metu. • Kokiems vaikams vienu ar kitu metu bus teikiama pagalba. Prieš pamoką mokytojo padėjėjas: • Parengia metodinę medžiagą, kontrolines užduotis. • Parengia darbo vietas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Pamokos metu: • Pateikia mokytojo numatytas užduotis. • Jei reikia dar kartą užduotis paaiškina tai, ką dėstė mokytojas. • Padeda spręsti užduotis pagal mokytojo parengtą planą. • Padeda atlikti labaratorinius darbus, projektinius darbus, apipavidalina referatus. • Kopijuoja ar atspausdina reikalingą medžiagą, padeda rinkti informaciją bibliotekoje. Parengė Loreta Baumilienė

37. Pagalbos poreikio tyrimo išvados Duomenis yra paimti iš Socialinio ugdymo 2007. Nr. 3 (14). Šio tyrimo tikslas – klasės auklėtojų požiūris į mokykloje teikiamas socialines pedagoginės pagalbos efektyvumą. Tyrimo metu buvo apklausti 376 klasių auklėtojai. Didžiausia dalis respondentų apklausta Vilniuje (28 proc.), Marijampolės (13 proc.), Klaipėdos(13 proc.), Utenos (20 proc.). 1. Klasės auklėtojų pagalbos kreipimosi dažnumas. 2. Mokyklos specialistų laukiamos pagalbos būdai. 3. Klasių auklėtojų informuotumas apie specialistų teikiamą pagalbą. 4. Informacijos apie specialistų teikiamas paslaugas šaltiniai. 5. Mokyklos specialistų teikiamos pagalbos kokybė. Parengė Loreta Baumilienė

38. Klasės auklėtojų pagalbos kreipimosi dažnumas Tyrimai rodo, kad klasių auklėtojai pagalbos kreipiasi į socialinį pedagogą, psichologą, specialųjį pedagogą, mažiausiai į logopedą ir mokytojo padėjėją. Tai paaiškinama tuo, kad šių specialistų mokyklose dirba mažiausiai.

39. 2. Mokyklos specialistų laukiamos pagalbos būdai Į mokyklos specialistus auklėtojai kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių. Nustatyta, kad klasių auklėtojai dėl tų pačių problemų kreipiasi pas įvairius specialistus. Klasės auklėtojai dažniausiai sulaukia individualių paslaugų.

40. 3. Klasių auklėtojų informuotumas apie specialistų teikiamą pagalbą Tyrime buvo analizuojama kiek klasės auklėtojai informuoti apie mokyklos specialistų teikiamą pagalbą. Mažiausiai respondentai žinojo apie mokytojo padėjėjo veiklą.

41. 4. Informacijos apie specialistų teikiamas paslaugas šaltiniai Buvo domėtasi iš kur mokytojai gauna informacijos apie specialistų teikiamą pagalbą.

42. 5. Mokyklos specialistų teikiamos pagalbos kokybė Dauguma klasės auklėtojų yra patenkinti specialistų paslauga. Žemiausiai vertina mokytojo padėjėjo teikiamą paslaugą. Tyrimo duomenimis mokytojo padėjėjo paslaugas prasčiau vertina mokytojai turintys darbo stažą daugiau kaip 10 metų nei mokytojai nuo 1metų iki 10 metų turintys darbo stažą.

43. Tyrimo išvados • Mokytojo padėjėją turi ne visos mokyklos, todėl apie jų paslaugas žinoma mažiausiai. • Pusė respondentų neigiamai vertina mokytojo padėjėjų teikiamą pagalbą dėl kompetencijos stokos. Parengė Loreta Baumilienė

44. Mūsų sėkmės kriterijai- pasitikėjimas, parama, pagarba. Ačiū už dėmesį