Jolita Gečienė

1. NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda [TILTAS]Ugdomoji sesija: Instituciniai tinklai ir socialinis pasitikėjimas savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijųsąveikoje2014 m. balandžio 18d. Troškūnai Jolita Gečienė

2. Instituciniai tinklai: samprata, požymiai, funkcijos 2

3. NVO ir aplinka Veikiant pavieniui ir siekiant užsibrėžto tikslo galima pasiekti norimų rezultatų, tačiau kai jėgos yra konsoliduojamos, apjungiamos, žymiai greičiau ir efektyviau yra įgyvendinama tai, ko buvo siekta ir užsibrėžta. 3

4. - Šiuolaikinės NVO negali egzistuoti kaip uždaros sistemos, jos turi turėti ryšį su išorine aplinka, kad suvoktų pokyčius, vykstančius už organizacijos ribų ir prisitaikytų prie nuolat kintančios socialinės aplinkos. 4

5. Aplinka – tai visuma veiksnių, kurie daro tiesioginę įtaką NVO priimamiems sprendimams. • NVO veikla gali būti suprantama kaip nuolat kintantis procesas – sąveika tarp žmonių, tarp veikiančių organizacijų, iš dalies priklausomų viena nuo kitos - tinklas. 5

6. Tinklo samprata Tinklas yra interaktyvi informacijos sistema skatinanti bendradarbiavimą tarp bendruomenių, valdžios organų, privataus sektoriaus bei nevyriausybinių organizacijų. 6

7. Tinklo kūrimo etapai • Tikslo ar iniciatyvinės grupės suformavimas. • Pasitikėjimo sukūrimas. • Priemonių tinklo kūrimui pasirinkimas. • Augimas ir vystymasis. Kuriant tinklą sukuriamas komunikacijos mechanizmas, kuris padeda bendruomenės nariams, verslo atstovams ar vietos valdžiai kokybiškiau bendradarbiauti, palengvina keitimąsi informacija, padeda dalintis patirtimi. 7

8. Bendruomenės tinklo kūrimas naudingas ir bendruomenės iniciatoriams, ir patiems bendruomenės nariams, dalyvaujantiems bendruomenės plėtroje, nes skatina informacijos mainus ir padeda siekti tikslų. Bendruomenės socialinis tinklas remiasi praktika, kai individai naudojasi bendruomenės resursais savo problemoms spręsti. Bendruomenės savo veikloje kuria bendradarbiavimo ryšius su įvairiais specialistais, kviečia juos skaityti paskaitas, teikti konsultacijas ar dalyvauti kultūriniuose renginiuose. 8

9. Bendruomenės tinklas atsiranda susiejus mikro-, mezo- ir makrolygius: • Mikrotinklo lygyje į grupę integruojami individai ir dalis jų neformalaus, pirminio tinklo (šeima, draugai, pažįstami); • Mezotinklo lygyje viena su kita susiejamos atskiros grupės. Taip pat ir darbuotojai (dažniausiai savanoriai), kaip tinklo naudotojai, integruojami į šias grupes. • Makrotinklo lygyje tiek atskiros tinklo grupės, tiek visas tinklas susiejamas su kitomis vietinėmis institucijomis bei tarnybomis. 9

10. Tinklo požymiai Tinklas pasižymi vadovavimu, (tinklui reikia vadovauti) pasitikėjimu, informacija, nepriklausomybe, pasikeitimo mechanizmu, sugebėjimu derėtis, lankstumu, atskirumu, bendru tikslu ir neformalumu. 10

11. Tinklai kuria socialinius ryšius ir leidžia gauti informaciją, susijusią su tinklo narių poreikiais, suteikia galimybę daryti įtaką politikos formuotojams, suteikia galimybę dalytis informacija su kitomis bendruomenėmis bei skleisti informaciją tuo padidinant veiklos efektyvumą. 11

12. Tradicinį bendruomenių tinklą sudaro: 1. Žmonės – pagrindinis tinklo komponentas. Jei jie pasyviai naudojasi tinklu, tinklas praranda savo vertę; tinklas sujungia žmones ir yra vienintelė priežastis jį kurti. 2. turinys – tai duomenys ir informacija, sukuriama žmonių, naudojančių tinklą. Informacija gali būti įvairių tipų bei formų; 3. paslaugos – įgalina naudotis turiniu; Tai gali būti elektroninio pašto teikimo paslaugos ar kt. paslaugos. 4.infrastruktūra – tai, kas padeda skleisti informaciją tarp žmonių. 12

13. Bendruomenių tinklo tipai Bendruomenių tinklas gali būti: • Virtualus tinklas, kuris sukurtas elektroninio ryšio pagalba, • Socialinis tinklas, kuris susiformuoja palaipsniui, bendruomenėms tiesiogiai užmezgant ryšius ir pradedant siekti kelioms bendruomenėms aktualių tikslų. 13

14. Tinklų funkciniai tipai • Rišantis - tokiame tinkle palaikomas ryšys su žmonėmis, kurie yra tokie kaip ir tu, jam būdingi stiprūs ryšiai. (panašūs pagal savo tikslus, savo statusą) • Jungiantis tokiame tinkle palaikomas ryšys su žmonėmis, kurie nėra tokie kaip tu, kam būdingi silpni ryšiai. (žmonės yra skirtingi) • Sukabinantis – tokiame tinkle kuriami ryšiai su žmonėmis, turinčiais galių, tai būdas surasti įtakojimo šaltinius. 14

15. Pagrindinės tinklų funkcijos (1) • Vizijos turėjimas ir išlaikymas. Vizija sutelkia tinklo dalyvių mąstymą, planavimą, veiksmus bendrai aukštesnio tikslo veiklai; • Reguliuojamoji – atitinkamos veiklos užtikrinimas, vertės išlaikymas, tinklo organizavimas; • Siekimas bendro tikslo – bendro supratimo apie ateitį ir apie iškilusias problemas; 15

16. Pagrindinės tinklų funkcijos (2) • Forumas – tinklo vaidmuo tapti diskusijų arena; • Požiūrių ir suvokimų kaita- bendravimo tarp įvairių organizacijų būtinybė, egzistuojančių mąstymo stereotipų atsisakymas, naujų požiūrių į organizacijas skatinimas; • Komunikavimas – orientavimasis į bendruomenę, kaip visumą, kur svarbu išlaikyti atvirumą ir nuolatinius kontaktus. Komunikavimas įgalina daryti įtaką vieni kitiems. 16

17. Bendradarbiavimo elementai • Bendradarbiavimo esmę galima charakterizuoti trimis elementais. Tai poreikiai, ištekliai ir įstaiga. • Kiekvienos veiklos egzistavimas remiasi poreikiu. Žmonėms, gyvenantiems bendruomenėje, atsiranda įvairių poreikių. 17

18. Kitas elementas yra ištekliai, kurie gali būti : - žmogiškieji - bendruomenės nariai, jų žinios, patirtis, įgūdžiai. Žmogiškųjų išteklių pagalba vyksta ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis bei įstaigomis - ekonominiai, fiziniai - pastatai, įranga, inventorius. • Trečias elementas – tai organizacija. Svarbu, kad organizacijoje būtų taikomi teisingi darbo metodai, vykdoma veikla atitiktų žmonių poreikius, kuriuos ji turi tenkinti, į gyventojų poreikius būtų nukreipti organizacijos tikslai. 18

19. Pasidalijimas gerąja patirtimi, atvejų analizė 19

20. NVO ir valstybinių institucijų sąveika 20

21. Nevyriausybinės organizacijos sukuria arba atkuria ryšius tarp valstybės ir piliečių. Tik tada, kai valstybė valdoma bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis - organizuota visuomenės išraiška, valstybė yra valdoma demokratiškai. • Moderni demokratinė visuomenė remiasi trimis pagrindiniais sektoriais: • valstybiniu (vyriausybinių ir valdymo institucijų); • verslo (privataus kapitalo); • nevyriausybinių organizacijų, kitaip dar vadinamu trečiuoju sektoriumi. 21

22. Didėjant nevyriausybinių organizacijų skaičiui, vis daugiau dėmesio joms skiria valstybė. Valstybės parama NVO gali reikštis: - netiesiogiai- sudarant palankų teisinio reguliavimo klimatą; - tiesiogiai- teikiant finansinę ir materialinę paramą. 22

23. Finansinė parama yra svarbus valdžios ir nevyriausybinio organizacijų bendradarbiavimo elementas. Vis dėlto partnerystė turėtų remtis kuo spartesniu NVO sektoriaus įtraukimu į sprendimų priėmimo procesą, taip pat NVO patirtimi formuojant viešojo administravimo institucijų politiką. Be to, reikėtų atsižvelgti į tą įtaką, kurią nevyriausybiniam sektoriui gali daryti planuojami valdžios politikos pokyčiai. 23

24. Tiek savivaldybes, tiek NVO vienija bendras uždavinys- patenkinti piliečių poreikius ir padėti jiems spręsti opias problemas. Vykdomosios valdžios institucijos ėmė suvokti, kad viešoji valdžia negali viena susidoroti su visomis problemomis, todėl vyriausybė pripažino nevyriausybinių organizacijų svarbą šiame procese ir joms delegavo nemažai viešo pobūdžio funkcijų valstybinio valdymo srityje. Akivaizdu, kad būtinas savivaldybių ir NVO bendradarbiavimas. 24

25. Pagrindinės savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo sritys yra: -socialinės paslaugos,- sveikatos apsauga,- socialinių problemų sprendimas,- mokymas ir švietimas, - kultūra ir menas,- ekologija ir gamtos apsauga,- sportas ir turizmas,- jaunimo reikalai. 25

26. NVO ir savivaldybių bendradarbiavimo principai • Visuotinės gerovės • Skaidrumo • Subsidarumo (organizacinis principas, teigiantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra veiksmingiausi). • Nepriklausomybės ir savarankiškumo • Susitarimų vykdymo 26

27. Nevyriausybinė organizacijų buvimas liudija valstybės demokratinį pobūdį, visuomenės aktyvumą ir pilietiškumą. Nevyriausybines organizacijas galima būtų pavadinti tarpininkais tarp valstybės ir visuomenės, realizuojančiais piliečių interesus pagrindinėse valstybės gyvenimo srityse. 27

28. Pastaruoju metu susiklostė keli valstybinio valdymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų santykių modeliai: 1) viešosios valdžios dominavimo modelis (viešoji valdžia vaidina svarbiausią vaidmenį tiek paslaugų finansavime, tiek kūrime ir teikime pvz. Dėl nepakankamo finansavimo NVO nevykdo tam tikros veiklos); 2) trečiojo sektoriaus dominavimo modelis (čia pagrindinis vaidmuo priklauso nevyriausybinėms organizacijoms, kada viešoji valdžia visiškai deleguoja veiklos priemonių įgyvendinimo funkciją trečiąjam sektoriui); 28

29. 3)lygiagretusis modelis (viešoji valdžia ir nevyriausybinės organizacijos vienodai įtraukiamos į veiklos priemonių vykdymą, tačiau kiekvieno iš jų veiklos sritis yra apibrėžta); 4) bendradarbiavimo modelis (šiuo atveju viešoji vykdomoji valdžia ir nevyriausybinis sektorius dirba kartu, o ne atskirai, pvz., viešojo administravimo institucijos finansuoja nevyriausybinių organizacijų teikiamas paslaugas). 29

30. Svarbu, kad visi bendri užmojai būtų vykdomi remiantis partneryste, kad planuojamas ilgalaikis bendradarbiavimas būtų laikomas plėtros strategijos elementu, kad bendradarbiavimas apimtų plačiausias galimas vietinės bendruomenės veiklos sritis. 30

31. Išskiriamos tokios savivaldybių ir NVO bendradarbiavimo formos 1. Nevyriausybinių organizacijų interesų atstovavimas. Taip užtikrinama galimybė nevyriausybinių organizacijų atstovams sutartiniais pagrindais dalyvauti savivaldybių politinių struktūrų ir vykdomųjų institucijų veikloje.2. Finansinė parama. Nevyriausybinių organizacijų vykdomų projektų finansinis rėmimas savivaldybių lėšomis ir finansavimo principų taisyklių bei tvarkos patvirtinimas.3. Kita parama. Ši parama pasireiškia savivaldybių pagalba nevyriausybinėms organizacijoms gaunant patalpas veiklai lengvatinėmis sąlygomis; bendravimu ir informacijos sklaida, siekiant didinti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumą, užmezgant tarptautinius ryšius, kita pagalba, plėtojant nevyriausybinių organizacijų veiklą. 31

32. kuriant nevyriausybinių organizacijų ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo struktūras svarbu : - keistis informacija ir skleisti ją vieniems apie kitus bei apie reikalingas paslaugas;- remti vietos nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos institucijas;- propaguoti nevyriausybinių organizacijų veiklą sprendžiant bendruomenių problemas;- įtraukti nevyriausybines organizacijas į sprendimų priėmimo procesą, ypač kai aiškinamasi vietos gyventojų poreikiai, socialinių ir kitokių paslaugų finansavimo prioritetai ir tvarka;- konkretizuoti paramą šioms organizacijoms ir jų finansavimą, skiriant lėšų tiek pačiai nevyriausybinei organizacijai paremti, tiek paslaugų teikimo sutartims įgyvendinti. 32

33. Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas su savivaldybėmis, atliekant vietos savivaldos funkcijų ir teikiamų paslaugų įgyvendinimą, suteikia įvairiapusės naudos: - eliminuojamas tikslų dubliavimasis; - gerinama viešųjų funkcijų įgyvendinimo kokybė. Viešųjų, taip pat kaip ir komercinių, paslaugų teikime atviros vartotojų ir užsakovų galimybės rinktis paslaugų teikėją ir teikėjų galimybės įsijungti į paslaugų teikimą su savo pasiūlymais didina paslaugų efektyvumą, tai yra, nuolatinis skatinimas vystyti daugiau ir geresnių paslaugų už mažesnę kainą (veikia išlaidų mažinimo ir ekonominio efektyvumo principai); 33

34. - įtraukiami į paslaugų teikimą vietos bendruomenės nariai, daugiausia kaip savanoriai, nors pastaruoju metu vis daugiau sukuriama pastovių darbo vietų nevyriausybiniame sektoriuje; - iškilusios vietos bendruomenės problemos sprendžiamos naujais, novatoriškais, dažnai neįprastais, tačiau efektyviais būdais; - sprendžiamos nepopuliarios, mažai žinomos ar tokios problemos, kurios nebendradarbiaujant su nevyriausybinėm organizacijom vietos savivaldos institucijoms mažai berūpėtų; 34

35. - abiejų sektorių bendradarbiavimas leidžia operatyviau ir lanksčiau reaguoti į naujai iškylančias problemas; - galimybę sulaukti didesnio vykdomų projektų atgarsio; - lengviau gaunamas visuomenės pritarimas konkretiems uždaviniams; - trečiojo sektoriaus dėka apie vietos bendruomenėje iškylančias problemas sužinoma pradinėje stadijoje, o tai leidžia sutaupyti lėšų, nei stengiantis įveikti “įsisenėjusias” visuomenės problemas; 35

36. - kontroliuojamos vietos valdžios institucijos, kurios įgyvendina įvairių politinio ir socialinio – ekonominio gyvenimo sričių uždavinius; - nevyriausybinės organizacijos padeda savivaldybėms kurti teisinius pilietinės visuomenės pamatus; - stiprinama demokratija (viešumas, teisingumas, visuomeninė kontrolė, pilietinis dalyvavimas ir t.t.); - nevyriausybinės organizacijos nėra susijusios tampriai su savivaldybe, todėl per jas žmonės gali įvardyti savo poreikius ir argumentuoti permainų būtinybę; - galimybę lengviau pritraukti žmogiškuosius bei finansinius išteklius, susidariusioms problemoms spręsti, ir disponuoti laiku. 36

37. Bendradarbiavimo barjerai tarp sektorių • Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavime yra labai daug teigiamų dalykų, tačiau neišvengiamai atsiranda sunkumų ir problemų. 37

38. Bendradarbiavimas dažnai nevyksta dėl to, kad nevyriausybinės organizacijos stokoja aktyvių lyderių, nesutaria tarpusavyje veikdamos toje pačioje srityje, nesilaiko sutarčių vykdymo. Labai dažnai nesurandama bendros kalbos dėl viešojo ir nevyriausybinio sektorių skirtumų. Trečiojo sektoriaus organizacijų panaudojimą savivaldybės funkcijų įgyvendinime riboja menka savivaldybės tarnautojų patirtis, planuojant kiekybinius bei kokybinius rezultatus, kuriuos reikia pasiekti, įgyvendinant savivaldybių funkcijas. Tai labai sudėtingas procesas, reikalaujantis daug įvairių žingsnių: bendravimo su vartotojais, kitomis institucijomis, reagavimo į teigiamus ir neigiamus tarpinius pasiekimus ir pan. 38

39. Nevyriausybinių organizacijų svarbiausia kliūtis, trukdanti realizuoti ir plėtoti bendrą veiklą su valdžios sektoriumi gerinant visuomenės gyvenimą, yra iniciatyvų stoka. • Iš dalies nemažą vaidmenį čia vaidina ekonominė situacija, nes žmonės neturi nei laiko, nei energijos, nei laisvų lėšų, kurias galėtų aukoti visuomeninei veiklai. „Dėl centralizuotos biudžeto sistemos vietos savivaldybės dažnai negali pasiūlyti net kukliausios paramos ką tik užsimezgusioms nevyriausybinėms iniciatyvoms. 39

40. Tad nevyriausybinės organizacijos „… atsiduria tarsi uždarame rate: neturėdamos reikalingų lėšų, jos negali pasiekti reikšmingų rezultatų. O jeigu nėra veiklos rezultatų, neįmanoma gauti paramos, todėl tenka įrodinėti vietos valdžios institucijoms savo svarbą arba glaudžiai bendradarbiauti su analogiško profilio užsienio organizacijomis“ 40

41. Socialinis pasitikėjimas 41

42. Svarbus socialinių santykių elementas institucinių tinklų sąveikoje yra pasitikėjimas • Mus įkvepia žmonės, kurie pasitiki savimi, ištisos tautos seka lyderiais, kurie tvirtai pasitiki savimi. Tiek versle, tiek sporte tiek visur kitur šiandieniniame pasaulyje pasitikėjimas savimi padeda išlikti ir iškilti. • Pasitikėjimas užsimezga, kai piliečiai bendromis pastangomis, o ne individualiai siekia tikslo. • Dabartinėje visuomenėje, mažėjant pasitikėjimui žmonėmis bei valdžios institucijomis, aktualu nagrinėti savivaldybės (vietos valdžios) ir nevyriausibinių organizacijų (interesų grupių) sąveikas. 42

43. Pasitikėjimo instituciniuose tinkluose kūrimas • Viešųjų organizacinių tinklų skatinimas, viena vertus - sudaro sąlygas pasitikėjimui ir instituciniam stabilumui kurti, o kita vertus – įtvirtina nepasitikėjimą tinkluose. Kitaip tariant, instituciniams tinklams svarbūs abipusiai bendradarbiavimo ryšiai ir jų pagrindu kuriamas pasitikėjimas. • Pasitikėjimo ar nepasitikėjimo svarba išauga tada, kai tinklo dalyviai (individai ar jų grupės) yra priklausomi funkciškai, o bet kokia proceso klaida gali pakenkti visam tinklui 43

44. Viešajai sferai vadovaujantys žmonės savo veiksmais turi užtikrinti atsiskaitomybę, asmenines teises, veiksmų atvirumą, pliuralizmą ir visose organizacijose veikiančių asmenų integralumą. Kitaip tariant, pasitikėjimas kuriamas „iš viršaus“ nuoseklios valstybinės politikos priemonėmis Apibendrinant teorines pasitikėjimo instituciniuose tinkluose kūrimo įžvalgas suformuota bendroji pasitikėjimo instituciniuose tinkluose kūrimo schema pateikta paveiksle. 44

45. 45

46. Galima teigti, kad nevyriausybinių organizacijų ir viešosios valdžios sąveikos rezultatas yra institucinių tinklų susiformavimas, sudarantis prielaidas pasitikėjimui, bendradarbiavimui kurti bei skatinantis įvairių išteklių mainus. 46

47. Praktiniai užsiėmimai 47

48. Užrašykite po vieną tašką už neigiamą atsakymą į 1,5 ir 7 teiginius ir po vieną tašką už kitus teigiamus atsakymus. Taškus sudėkite. Testas „Bendravimo menas“ 48

49. REZULTATAI: 0 - 3 taškai. Bendraudamas su kitais nelabai save kontroliuoji, elgiesi gana vienodai ir esi nelinkęs elgtis kitaip naujoje situacijoje. Gebi būti nuoširdus ir atviras. Kai kas sako, kad dėl perdėto tiesumo esi "nepatogus" žmogus. 4 - 6 taškai. Esi nuoširdus, bet savo emocijas valdai atsižvelgdamas į aplinkinius žmones, gebi tvardytis. 7 - 10 taškų. Puikiai bendrauji su aplinkiniais, greitai įsijauti į bet kokį vaidmenį, lanksčiai reaguoji į situacijos pasikeitimą, jauti ir net gebi numatyti, kokį įspūdį darysi aplinkiniams. 49

50. Praktinė užduotis bendradarbiavimo modelis: • Susiskirstome į grupes • Grupėje aptariame šiuos klausimus: 1. Su kuo dažniausiai bendraujate ir bendradarbiaujate ? 2. Kaip galima būtų tobulinti bendravimą tarp narių ir bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis 3. Kokių žingsnių imsitės siekiant aktyvaus bendradarbiavimo? • Grupės pasidalina „receptais“ 50