Download
1 / 23
290 likes | 1.61k Vues
Konfliktas yra nesutarimas ar nesuderinamumas. Daniausiai konfliktu vadinamas dalyviu saveikos procesas, nesutarimo, gincu, prieikumo veikla. Konfliktas reikia kova del vertybiu, resursu, galios statuso varybas. Tarpasmeninis konfliktas tai socialinis reikinys, kurio metu tarp dvieju ar da
E N D
1. Tarpasmeniniai konfliktai Bendravimo psichologija
Parenge: Silvija Paktaite, 1BA5gupe
2. Konfliktas yra nesutarimas ar nesuderinamumas. Daniausiai konfliktu vadinamas dalyviu saveikos procesas, nesutarimo, gincu, prieikumo veikla. Konfliktas reikia kova del vertybiu, resursu, galios statuso varybas. Tarpasmeninis konfliktas tai socialinis reikinys, kurio metu tarp dvieju ar daugiau asmenu (tarp asmens ir grupes, tarp grupiu) vyksta prieingu interesu, nuostatu, tikslu ar tikslo siekimo budu susidurimas.
4. Tyrimai rodo, kad mones situacija ima vertinti kaip konfliktine, jeigu ivelgia tris dalykus: Tam tikra tipika tarpusavio saveika, elgesi (,,nori pasiekti savo, ,,nori irodyti savo tiesa ir t.t.);
Egzistuojancius prietaravimus (nori skirtingu dalyku, ,,skirtingi interesai, ,,skirtingi tikslai);
Tam tikras emocijas (,,igyvena, ,,kencia, ,,jaucia nervine itampa, ,,karingai nusiteikes).
5. Ivairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeniniu konfliktu tipai: Pagal poreikius:
Itekliu kai konfliktai kyla del materialiu gerybiu;
Statuso ir vaidmenu konfliktai kyla nepasidalijus valdia, itakos sferomis, del socialiniu vaidmenu neatlikimo ir pan.,
Ideju, normu, principu konfliktai.
Pagal gyvenimo sfera:
eimos,
Darbo,
Buitiniai,
Politiniai ir t.t.
Pagal pozityviu ir negatyviu konflikto elementu santyki:
Konstruktyvus,
Destruktyvus.
6. Pagal trukme:
Trumpalaikiai,
Ilgalaikiai,
Usitese, pateke i akligatvi.
Pagal pavalduma:
Horizontalus tarp vienodo statuso individu,
Vertikalus tarp pavaldinio ir vadovo,
Diagonalus tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus emesnio statuso asmens.
Pagal emocine itampa:
Auktos itampos,
Vidutines itampos,
emos itampos.
7. Pagal intensyvuma:
Aukto intensyvumo,
Vidutinio intensyvumo,
emo intensyvumo.
Pagal nukreiptuma:
Tiesioginiai nukreipti i mus,
alutiniai tiesiogiai musu neliecia, taciau vis tiek eidia.
Pagal konflikto sukeleja:
Aktyvus patys iprovokuojate konflikta.
Pasyvus igyvenate kito individo sukelta konflikta ir t.t.
Pagal konflikto kontrole:
Kontroliuojami,
Nekontroliuojami.
8. Konflikto struktura Kiekvienas konfliktas turi tam tikra objektyvu turini:
Konflikto dalyviai:
Pagrindiniai konflikto dalyviai, kartais dar vadinami konkurentais, prieininkais. Danai konflikte galima rasti asmeni, pradejusi konflikta iniciatoriu. Svarbus yra konfliktuojanciu pusiu statusas, kuri nusako savo tikslu realizavimo galimybiu lygis, individo jega, ireikiama jo fizinemis, materialinemis, socialinemis, intelektualinemis galimybemis, iniomis, igudiais, jo socialine patirtimi, socialiniais ryiais.
Konfliktuojancius palaikantys individai ar grupes (koalicijos).
9. Kiti dalyviai. Asmenys, kurie retkarciais buna susije su konfliktu, itakoja ji. Pvz., kurstytojas, pastumejes asmeni i konflikta.Veliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Organizatorius asmuo, planuojantis konflikto eiga, jo rezultatus ir pan.
Konflikto objektas. Objektyviai egzistuojancios ar isivaizduojamos problemos, del kurios kilo konfliktas, prieastis, branduolys. Konflikto objektu gali buti materialine, socialine ar dvasine vertybe, kurios siekia abu oponentai.
Aplinka. Salygos, kuriose vyksta konfliktas, kitaip tariant, tai mikro- ir makroaplinka. Aplinkos ivertinimas leidia analizuoti konflikta kaip socialine situacija.
10. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turini: Motyvai - vidine paskata pradeti konflikta, siekiant patenkinti savo poreikius. Kartais buna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus, kadangi jie gali buti slepiami. Musu ,,aktyvintojas konfliktineje situacijoje gali buti ir interesai, vertybes, tikslai.
Konfliktinis elgesys konflikto dalyviu prieingos krypties veiksniai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz., jegu ir laiko ekonomija, smugiavimas i paeidiama oponento vieta ir pan.), strategijas ir taktikas.
11. Konflikto dinamika Konflikto eiga nusako dvi pagrindines savokos: konflikto etapai ir konflikto fazes. Konflikto etapai
Konfliktines situacijos atsiradimas
Konfliktines situacijos suvokimas, isisamoninimas.
Atviros konfliktines saveikos pradia.
Atviro konflikto pletra.
Konflikto isprendimas. Konflikto fazes
Pradine faze
Kilimo faze
Konflikto pikas
Kritimo faze
12. Konflikto faziu ir etapu santykis
13. Tarpasmeniniu konfliktu sprendimas. Konfliktu strategijos Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija, laimeti - pralaimeti).
Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus, kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Taciau i strategija retai atnea ilgalaikius rezultatus, kadangi pralaimeje mes pradedame prieintis mums primestam sprendimui, sabotuojame ji.
Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida, nuslopinimas). Priimama
oponento pozicija, savi interesai neginami. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu, nuneigiame konflikto egzistavima. i strategija tinkama tuo atveju, jei
konfliktas nera gilus, rimtas.
14. Vengimas (dar vadinama pasitraukimas, neveiklumas). Konflikto dalyviai nesiima jokiu aktyviu veiksmu, neginamos savos teises, su niekuo nesitariama del sprendimo. I konflikto pasitraukiama emocikai (pvz., tylima) arba fizikai (pvz., ieinama i patalpos). Tokiu budu i saves atimama galimybe paveikti situacijos eiga.
Kompromisas. Tai abipuses nuolaidos. Neretai dalijimas pusiau"laikomas teisingiausiu sprendimu. I tikro i strategija taikytina tik tada, kai oponentu interesai yra visikai nesuderinami; kai sprendima reikia rasti labai greitai; kai kiti bandymai spresti problema buvo neefektyvus; kai mums svarbiau yra ilaikyti bendravimo galimybe, negu pilnai apginti savo interesus.
15. Bendradarbiavimas (dar vadinama laimeti-laimeti). Tai
sekmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime, giname savo interesus, atsivelgiame i oponento pageidavimus, randame abi
puses tenkinanti sprendima. i strategija ypac naudotina tada, kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusems; kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir
artimi ryiai; kai abi konfliktuojancios puses sugeba idestyti savo interesu esme ir iklausyti prieinga nuomone.
16. Treciojo asmens vaidmuo sprendiant konflikta Kartais kilusi tarpasmenini konflikta padeda ispresti treciasis asmuo, t.y. asmuo, kuris nera suinteresuotas kurios nors puses pergale ar pralaimejimu.
Kaip mes turetume elgtis, kokiu psichologiniu rekomendaciju laikytis, uemus tarpininko pozicija? H. Cornelius ir S. Faire (1991) pataria:
1. Niekada nesusigundykime duoti patarimus, ka konfliktuojancios puses turetu daryti; mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiulymus.
2. Neisitraukime i aptarinejimus apie siaubinga" konfliktuojanciuju padeti, nepulkime palaikyti vienos kurios nors puses, nes greit igysime nauju
prieu.
3. Treciojo asmens tikslas - skatinti abieju pusiu lankstuma, atkreipti ju demesi i vienas kito poiuri.
4. Negatyvius konfliktuojanciuju teiginius paverskime pozityviais;
reaguokime i kategorikus tvirtinimus niekada", nei vienas" ir pan.
17.
5. Kontroliuokime konfliktuojanciuju emocijas: jas reikti galima, bet pulti - neleistina. Garantuokime vienodas dalyvavimo salygas abiem pusems.
6. Bukime empatiki. Atskleiskim konfliktuojanciuju nesugebejimaisijausti i kito padeti.
7. Naudinga kartkartemis paprayti prieininkus pakartoti tai, ka jie ka tik girdejo: esant emocinei itampai danai negirdima, ka sako prieininkas.
8. Nuolat akcentuokime, kad del kai ko jau pasiektas susitarimas. Pripainkime ir priimkime kaip fakta abieju pusiu vertybiu, stiliu, poiuriu skirtingumus.
9. Budami treciaisiais asmenimis konfliktineje situacijoje, nevaidinkime gelbetoju". Turime rasti aukso viduri tarp abejingumo ir perdeto isitraukimo i kitu problemas.
18. Netiesioginiai konflikto sprendimo budai Psichologijoje be tiesioginiu konflikto sprendimo budu (kai konflikta sprendia pacios konfliktuojancios puses arba padedamos treciuju asmenu), skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo budai. Pagrindiniai netiesioginiu konflikto sprendimo budu principai:
Jausmu iliejimo principas: negesinkime usidegusio" mogaus jausmu, nesikikime, tegul jis isilieja.
Poziciju pasikeitimo principas. Tai universalus konflikto mainimo budas, tinkantis ir eimoje, ir darbe, ir studentu grupeje. Konfliktuojantieji praomi persikunyti", susikeisti pozicijomis ir ginti jau prieinga pozicija. is budas labai veiksmingas, nors sunkus.
19.
Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojanciuosius, kad jie padiskutuotu, paaistu, pasportuotu ir pan.
Oponento priverstinio klausymo principas.Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo prieininka, daugiu daugiausia tik fiksuojame jo intonacija, nes ruoiame savo triukinancias replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginca ir, prie atsikertant, liepia pasakyti ka tik girdeta prieininko replika. Tada oponentai ne tik igirsta vienas kita, bet ir imoksta isiklausyti i savus odius.
Pajuokavimo principas. Jei konfliktas nera per daug isiaknijes, vertetu viska nuleisti juokais - demesys nukreipiamas kitur, isiblakoma ir atsipalaiduojama.
20. Konflikto pasekmes Konflikto pasekmes, priklausomai nuo konflikto sprendimo kokybes, gali buti pacios ivairiausios. Tai ir moniu santykiu skilimas arba didesnis ju susivienijimas, tarpusavio santykiu sustiprejimas arba susilpnejimas, "atpirkimo oiu" paieka.
Taigi pasekmes galima suskirstyti i 1) konstruktyvias; 2) destruktyvias.
Konstruktyvios pasekmes - tai nuoirdaus konfliktu sprendimo idava. Jei konfliktas isprestas pagal dalyviu pageidavimus ir pasitenkinima, tai gali buti pagrindas teigiamiems ir glaudesniems tarpasmeniniams santykiams. monems ikyla noras ispresti ir kitus nesuprastus arba nesprestus konfliktus. Santykiai optimizuojasi, mones praturteja nauju gyvenimo ir saves suvokimu, mogikuju santykiu vertes supratimu.
Destruktyvios pasekmes, aiku, yra alingos . Santykiai blogeja, darosi grubesni, sudarydami pagrinda naujiems konfliktams. mones po dideles emocines itampos gali susilpneti dvasikai bei fizikai, santykiams ikyla gresme.
21. Pacios populiariausios ir lietuvikiausios konfliktines situacijos su gerais patarimais Konfliktine situacija yra savotikas inteligentikumo testas. Ir i to, kaip mogus elgiasi, galima spresti, apie jo vidine kultura. Pavyzdiui, anglai savo sugebejimo valdyti emocijas deka visada garbingai isisuka i konfliktines situacijos. O ar mes galime sutramdyti apemusi pykti, tegu ir turinti pagrindo?
Darbe... Konfliktas kilo tarp dvieju bendradarbiu: pasikarciavo, susigincijo, apsiodiavo vienas ant kito ir , galu gale, nusigree vel emesi darbo. Isivyravo itampa, kuri slegia ne tik tas dvi pikciurnas, bet ir visa kolektyva. Abu puole bendradarbiams ukalbineti dantis ir tokiu budu verbuoti sau sajungininkus. Taciau pasvarstykite: ju konfliktas liecia tik tuos du darbuotojus ir ju problemos neturi buti aptarinejamos tarp kitu kolegu.
22.
Parduotuveje... Moteris, apsilankiusi cia, labai nusivyle: daroves pardave nevieias, atidave ne visa graa arba netiksliai pasvere preke. Pirkeja isikarciavo, sukele skandala. Na, manau, jums nebutu malonu buti jos vietoje, kai visi parduotuveje esantys mones iurejo i ja pakraupe: kokia jos kultura? iuo atveju ilotumete, jei papraytumete pardavejo pakviesti skyriaus virininka ar direktoriu ir paaikinkite jam savo nepasitenkinimo prieasti. Juk ukavimas silpnumo rodiklis, o ramus savimi pasitikintis tonas rodo jega!
Konfliktas kilo tarp virininko ir darbuotojos: virininkas grietai ibare savo darbuotoja, o pastaroji susijaudinusi eme kelti scenas, verkti, irodineti savo tiesas. Didele klaida! Vienintele ieitis ramiai iklausyti virininko pretenzijas (tuo metu galite mintyse skaiciuoti iki deimties ir atgal) ir, kai jis baigs, tyledama ieikite i kabineto. O po valandos, aprimusi ir pasirengusi keleta argumentuotu fraziu, ueikite vel. Jeigu esate isitikinusi savo tiesumu, pasakykite: Praom atleisti, taciau noreciau pasiteisindama pasakyti... Jeigu darbe padarete klaida, pripainkite tai. Taciau nesumanykite pasakoti apie konflikta kolegoms.
23. Keturi sekmingo bendravimo budai Intravertai ekstravertai. Ekstravertai yra energingi mones. Paprastai jie megsta daug kalbeti, reikti savo mintis daugeliu odiu, buti tarp moniu. Jie valus ir gyvybingi. Kaip bendrauti: pasistenkite visa laika palaikyti pokalbi. Reikite ir savo poiuri garsiai. Aprepkite kuo daugiau temu. Venkite nuobodumo. Intervertai paprastai nelabai megsta moniu kompanijos. Jiems patinka buti vieniems, jie vartoja nedaug odiu, yra ramesni, letesni, prie kalbedami pagalvoja. Kaip bendrauti: ijudinkite savo panekova klausinedami jo nuomones ar minciu. Klausykites labai atidiai idejas ar pasiulymus ir duokite laiko apsvarstyti.
Sveikas protas intuicija. Pasikliaujantieji sveiku protu remiasi savo penkiais pojuciais ir megsta, kai viskas yra aiku ir konkretu. Jie danai remiasi praeities patyrimu. Kaip bendrauti: pateikite tikslia informacija. Turekite pakankamai faktu, kalbekite logikai, organizuotai ir trumpais sakiniais. Pasikliaujantieji intuicija remiasi savo etuoju pojuciu. Jie ieko gilesnes prasmes, ryiu tarp ivykiu ir siekia gilaus ivalgumo. Kaip bendrauti: vartokite palyginimus, metaforas ir sudetingesnius sakinius. Iekokite ivairiu saryiu. Bukite kurybingas ir galvokite.
24. Mastytojai jausmingieji. Mastytojai sprendimus priima remdamiesi logika ir analize. Jie atrodo objektyvus ir nealiki. Kaip bendrauti: kalbekite logikai ir pateikite pakankamai konkreciu faktu. Svarbesnius faktus numeruokite: Pirma,.... Apeliuokite i saine, apvelkite pasekmes. Laikykites nustatytu ingsniu. Apsvarstykite abi puses prie pateikdami sprendima. Jausmingieji mones yra priklausomi nuo emociju ir vertybiu. Jie labiau pasiduoda nuotaikai ir yra dramatikesni. Kaip bendrauti: raskite koki nors jums bendra pagrinda. Reikite savo dekinguma. Parodykite supratima ir empatija. Vartokite daug vaizdingu budvardiu, pvz.: baisus, siaubingas ar nuostabus darbas.
Vertinimas pastebejimas. Vertintojai yra organizuoti, oficialus ir punktualus. Parastai jie buna greiti, tikslingi ir prisiimantys atsakomybe. Kaip bendrauti: visuomet bukite laiku, produktyvus ir pasiruoes. Bukite konkretus, turekite aiku tiksla. Laikykites savo plano. Megstantys pastebejimus mones yra labiau nerupestingi, spontaniki, neorganizuoti, aismingi. Jie danai delsia, keicia savo planus, yra letesni. Kaip bendrauti: maloniai priimkite ju klausimus. Tyrinekite pasirinkimu variantus. Bukite lankstus planu pasikeitimams.
