Racionalus požiūris į viešuosius ryšius. Arba technologijos, kurios veikia.

1. Racionalus požiūris į viešuosius ryšius. Arba technologijos, kurios veikia.

2. Teoriškai automobilis, bet praktiškai nevažiuoja

3. Teorija ir praktika • Elektra varomas automobilis. • Teorija: gatvės ir keliai be išmetamųjų dujų. • Praktika: elektromobilis važiuoja lėtai ir su įkrautomis baterijomis nuvažiuoja tik ~100-200 km. • Saulės baterijomis varomas automobilis. • Teorija: energija – už dyką. • Praktika: važiuoji, įsispraudęs į ankštą kabiną, lėtai ir tik saulėtą dieną!

4. Viešieji ryšiai. Teorija. • Svarbiausia – viešumas. • Reikia jausti socialinę atsakomybę prieš visuomenę. • Viešieji ryšiai šviečia ir supažindina, o reklama – įtikinėja. • Straipsniai neperkami – jie inicijuojami. • Viešieji ryšiai pirmiausia yra ryšiai su žiniasklaida.

5. Verslas Lietuvoje „sukasi“ labai greitai • Viešieji ryšiai – vis dar naujovė Lietuvoje. • Viešieji ryšiai pasirodė rinkoje po reklamos, todėl bendravimas su vadyba yra „reklaminis”. • Verslas sparčiai plečiasi, todėl jis ieško ne tik naujų idėjų, bet ir sprendimų, duodančių „greitus” rezultatus. • Konkurencija rinkoje yra labai aštri, todėl kartais priemonės taip pat tampa „aštrios”.

6. Viešųjų ryšių paskirtis • Teorija. • Viešieji ryšiai yra pirmiausia „publicity”, t.y. rūpinamasi viešinimu ir įvaizdžio (reputacijos, gero vardo, tinkamų asociacijų) kūrimu. • Tikimasi, kad „publicity” duos naudos verslui, pardavimams („promo”). • Praktika. • Viešieji ryšiai pirmiausia skirti pardavimams skatinti ir komerciniams tikslams siekti („promo”). • Skatindami pardavimus, viešieji ryšiai tuo pačiu atliks „publicity” paskirtį, kurs įvaizdį.

7. Viešųjų ryšių paskirtis • Rezultatas. • Viešųjų ryšių specialistai iš komunikacijos profesionalų virsta pardavimų vadybininkais, prekybos agentais. • Viešųjų ryšių konsultantai dirba stresinėmis sąlygomis. • Neišvengiamai prastėja viešųjų ryšių ir žiniasklaidos santykiai. • Žiniasklaida pradeda įtarti organizaciją, kad ši manipuliuoja ja, naudojasi jos eteriu. • Galimi nuostoliai. • Stresas kainuoja brangiau. • Nesutarimai ir įtampa gali paskatinti nuolat keisti viešųjų ryšių konsultantus arba visai jų atsisakyti. • Žiniasklaidos nepasitenkinimas gali atsisukti prieš pačią organizaciją. Išeitis – kliento švietimas bei mokėjimas ir galėjimas pasakyti „ne”

8. Viešųjų ryšių vieta vadybos grandinėje Teorija Praktika

9. Viešųjų ryšių vieta vadybos grandinėje • Rezultatas. • Viešieji ryšiai „atitrūksta” nuo organizacijos vadovybės: • jiems teikiamas per menkas dėmesys; • jiems nesuteikiama reikiamos informacijos apie priimamus įmonės sprendimus; • jie nežino įmonės strategijos, pagal kurią galėtų derinti savo veiksmus. • Viešiesiems ryšiams suteikiama per mažai įgaliojimų. • Nuostoliai. • Viešieji ryšiai nesukuria tos pridėtinės vertės, kurią galėtų. • Atotrūkis gali lemti kuriamo įvaizdžio neatitikimą organizacijos vykdomai strategijai ir pradėti kenkti pačiam verslui. Sau vietą po saule reikės užsikariauti patiems

10. Socialinė atsakomybė ir komercija • Teorija. • Organizacija turi būti socialiai atsakinga ir atsižvelgti į visuomenės interesus. • Praktika. • Socialinė atsakomybė yra susijusi su ilgalaike nauda ir gana dažnai bent iš dalies kertasi su trumpalaikiais komerciniais tikslais. • Socialinei atsakomybei laiko ir resursų lieka tik po to, kai pasirūpinama komerciniais tikslais, arba tik tuomet, kai tai susiję su komerciniais tikslais.

11. Socialinė atsakomybė ir komercija • Rezultatas. • Viešieji ryšiai priversti žaisti dvigubą žaidimą – kartais deklaruoti socialinę atsakomybę, kartais ginti komercinius tikslus. • Organizacijos įvaizdžio „dviveidiškumas” – ir socialiai atsakingas, ir komercinis; • Įvaizdžio silpnėjimas ir pasitikėjimo organizacija mažėjimas. • Nuostoliai. • Įvaizdžio „dviveidiškumas” į šiukšlių dėžę išmeta investicijas į viešuosius ryšius ir įvaizdžio kūrimą. • Kuriamas negatyvus įvaizdis („dviveidis”), todėl anksčiau ar vėliau į jo keitimą teks investuoti papildomai. • Organizacija negauna naudos, kurios tikisi iš savo gero įvaizdžio. • Pavyzdys. • Mažmeninės prekybos tinklai, aktyviai dalyvaujantys šalies, regiono ar miesto visuomenės gyvenime, yra kaltinami darbuotojų išnaudojimu, veržimusi į miestų centrus. Socialinė atsakomybė dažnai glūdi pačioje komercijoje

12. Svarbiausia – viešumas? • Teorija. • Krizės atveju svarbiausia kalbėti, aiškinti situaciją ir pateikti savo informaciją. • Praktika. • Viešumas turi ribas: • komercinės paslaptys; • konkurentai; • visuomenės pasirengimas priimti informaciją. • Žiniasklaida neieško teisybės. Ji ieško konfliktų ir tragedijų. • Visada egzistuoja komunikacijos kanalų blokados galimybė.

13. Svarbiausia – viešumas? • Rezultatas. • Kalbėjimas gali tapti papildomu pretekstu užpulti kalbantįjį. • Viešumas yra „apsinuoginimas”, kurio tik ir laukia konkurentai. • „Jeigu neigia ar teisinasi, vadinasi, kaltas”. • Nuostoliai. • Juo toliau, juo labiau gilėjanti krizė... • Pavyzdžiai. • Paskutinis išsamus vienos garsios verslo grupuotės komentaras apie kaltinimus korupcija buvo išplatintas prieš pusantrų metų. Tokiu būdu buvo išvengta neigiamos komunikacijos dozės. • Vieno miesto mero nekalbėjimas su viena šalies televizijų. Būtina skirti ribą, kada viešumas pradeda kenkti

14. Ar mokyti visuomenę? • Teorija. • Jeigu reikia visuomenės pritarimo įvairiais klausimais arba produktų įvedimui į rinką, būtina žmones iš anksto šviesti bei mokyti. • Praktika. • Tokiems darbams dažnai yra pernelyg mažai laiko ir lėšų. • Lietuvos visuomenė yra įtari ir negatyvi, todėl bandymai ją „pamokyti“ gali tik sustiprinti pasipriešinimą. • Dažnai imamasi ne diskusijų su tikslinėmis publikomis, o intensyvaus „smegenų plovimo“: „tau bus blogiau“, „dabar arba niekad“.

15. Ar mokyti visuomenę? • Rezultatas. • Daugeliu atveju rezultatai – trumpalaikiai. • Išlieka rizika, kad tikslinės publikos „prabus“ ir pradės protestuoti. • Diskusijos ir nuomonių įvairovės nebuvimas gali „nuvesti klystkeliais“. • Nuostoliai. • Būsima krizė ir jos sprendimo kaštai. • Pavyzdys. • Per Lietuvos stojimo į ES referendumo kampaniją prieštaraujančių stojimui buvo vienetai ir jie turėjo menkas galimybes pasiekti dideles mases. Mokyti ar įtikinėti – priklauso nuo turimų argumentų ir tikslų

16. Perkama žiniasklaida • Teorija. • Viešieji ryšiai siekia išsikovoti žinomumą, platindami informaciją žiniasklaidai ir sudomindami žurnalistus. • Praktika. • Riba tarp „mokamų“ ir „nemokamų“ straipsnių tampa labai nežymi. • Lietuvoje vyksta straipsnių pirkimas, ypač regionuose. • Juo aštresnė konkurencija, juo daugiau perkama straipsnių. • „Mokami“ straipsniai Lietuvos regionuose yra labai pigūs, todėl ten klasikiniai viešieji ryšiai mažiau efektyvūs.

17. Perkama žiniasklaida • Rezultatas. • Vienam rinkos dalyviui pradėjus „pirkti” straipsnius, kitiems sunku konkuruoti, naudojant tik klasikinius viešuosius ryšius. • „Mokami“ straipsniai menkina pačios žiniasklaidos priemonės patikimumą. • Mažėja galimybė grįžti prie klasikinių viešųjų ryšių. • Nuostoliai. • Jie pasijus tada, kai „mokami“ straipsniai regioniniuose laikraščiuose pabrangs. • Pavyzdžiai. • Farmacinių kompanijų komunikacija. • Priešrinkiminės politinės kampanijos. • ES parama žemės ūkiui. „Mokami“ straipsniai ir reportažai? Svarbiausia – efektyvumas

18. Viešieji ryšiai. Teorija ir praktika • Svarbu žinoti teoriją. • Svarbu turėti ir patirties. • Teorija = praktikos apibendrinimas, analizė. • Kartais, ypač krizės atvejais, teorija nebeveikia, todėl reikia ieškoti naujos praktikos, kuri sukurtų naują teoriją. • Išeitis – sveikas protas!

19. Pabaigai • Klientą reikia šviesti, o, prireikus, pasakyti „ne“. • Vieta po saule priklauso tik nuo pačių viešųjų ryšių. • Socialinės atsakomybė dažnai glūdi pačioje komercijoje, tereikia jos paieškoti. • Jeigu viešumas potencialiai gali pakenkti, - geriau jo vengti. • Mokyti ar įtikinėti – priklausomai nuo to, kokie yra argumentai. • „Mokami“ straipsniai – efektyvu, tačiau rizikinga.

20. Jeigu Jūsų automobilis rytą neužsivedė, pirmiausia patikrinkite, ar yra benzino.