SAMPROTAVIMO RAŠINIO KŪRIMAS KAIP SAVIANALIZĖ, PROVOKACIJA IR KULTŪRINIS ŽAIDIMAS

1. SAMPROTAVIMO RAŠINIO KŪRIMAS KAIP SAVIANALIZĖ, PROVOKACIJA IR KULTŪRINIS ŽAIDIMAS Lektorė Onutė Baumilienė 2012

2. Ištrauka iš programos Bendrųjų nuostatų, Literatūrinio (kultūrinio) ugdymo turinio apimties:

3. Ištrauka iš programos Bendrųjų nuostatų, Literatūrinio (kultūrinio) ugdymo turinio apimties:

4. Rašytojų kūrybos traktuotė kaip D C kultūrinis žaidimas A savianalizė A. Marčėno „Eilinė“ G. Grajausko „Kaulinė dūdelė“ ... J. Kunčino „Tūla“ D. Kalinauskaitės „Niekada nežinai“ ... B provokacija Ch. L. Borcheso „Smėlio knyga“ M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ...

5. Samprotaujamojo rašinio traktuotė kaip D C A kultūrinis žaidimas savianalizė B provokacija

6. Savianalizė, kurią siūlo nepriklausomybės laikų literatūra Išvada: sukrėstas individas išgyvena skausmą dėl įvairių priežasčių, tačiau analizuodamas save (veiksmus, išgyvenimus) turi galimybę atsitiesti.

7. Provokacijos, kurias siūlo nepriklausomybės laikų literatūra provocare- ,,iškviesti", ,,pažadinti", ,,sukurstyti", ,,sugundyti" etc. provocatio - ,,kurstymas", ,,iššūkis" etc.

8. Pavyzdys Nr. 2 Just. Marcinkevičiaus ,,Mažvydo" ir M. Ivaškevičiaus ,,Madagaskaro" lyginimas

9. Kultūriniai žaidimai, kuriuos siūlo nepriklausomybės laikų literatūra

10. Pavyzdys Nr.3 A. Marčėnas. Second Hand negi dabar čia pradėsiu nuo sėjamo lino AGRARINĖ KULTŪRA negi tuoj imsiu ir vaižganto kančią išbūsiu negi auginsiu avis karšiu vilną ar medvilnę rinksiu kas pasakykite megzti ar austi dar mokaVARTOTOJŲ / GLOBALI KULTŪRA net jei ir audinį kokį turėčiau rietimą angliškos vilnos prieš karą senelio taupytą net jei ir kinišką šilką kuris ir už liepsną lengvesnis net jei ir ką čia kalbu iš liepsnos vien tik smalkės ką gi jokių juk nėra galimybių pačiam pasisiūti talentų tai jau tikrai neturiu už naujus sumokėti ANTIKINĖ KULTŪRA tais kuriuos pirkotės brangiai ar gavot už nieką jūsų dėvėtais drabužiais dangstau savo sielą savo virpančią sielą tiesiog man jos būna taip gaila dangstau ją o ji drabužėlių nešiotų nenori nenori ir baigta verkšlendama spardos ir daužos drabužiai ant popieriaus gulas o ji toliau virpa

11. Galimi samprotaujamojo rašinio kūrimo etapai I. Paruošiamieji darbai 1. Temos pasirinkimas 2. Pavadinimo analizė: temos ir krypties aiškinimasis 3. Pabaigos apmatų kūrimas (vertybių ar jų trūkumo įvardijimas) 4. Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas 5. Dėstymo teiginių formulavimas 6. Įžangos numatymas: rašymo plano pristatymas ir problemos formulavimas II. Rašymo darbai III. Koregavimo darbai

12. Kas yra savianalizė? Tai savo elgesio ir jausmų apmąstymas Kodėl taip pasielgiau? Ką jaučiu? Kaip man elgtis nuolan kintančiame pasaulyje? Kokios mano galimybės? Kaip geriausiai galiu save realizuoti? Savianalizė psichologiškai susijusi su empatija, pamėgdžiojimu ar neigimu Savianalizė – tai prielaida aktualizuoti kūrinius

13. Su kokiomis samprotaujamojo rašinio dalimis susijusi savianalizė? Galimi samprotaujamojo rašinio kūrimo etapai I. Paruošiamieji darbai 1.Temos pasirinkimas 2. Pavadinimo analizė: temos ir krypties aiškinimasis 3. Pabaigos apmatų kūrimas (vertybių ar jų trūkumo įvardijimas ) 4. Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas 5. Dėstymo teiginių formulavimas 6. Įžangos numatymas: rašymo plano pristatymas ir problemos formulavimas II. Rašymo darbai III. Koregavimo darbai Vadinasi, su visomis.

14. Literatūrinė (kultūrinė) provokacija– prielaida kritiškai mąstyti Kultūriniai žaidimai – prielaida analitiniam mąstymui formuotis, rodo jauno žmogaus kultūrinę brandą Kaip tai susiję su samprotaujamuoju rašiniu? a) padeda pasirinkti kontekstus, b) moko argumentuoti, parinkti kontrargumentus, c) leidžia plačiau pažvelgti į problemą, jos sprendimo būdus...

15. Pavyzdys. I. Paruošiamieji darbai 1. Temospasirinkimas: Ar svarbu suvokti ir įprasminti tapatybę? 2.Pavadinimo analizė: a) temos nustatymas - tapatybės suvokimas (1) ir įprasminimas (2); b) krypties pasirinkimas - svarbus ar ne tapatybės suvokimas ir įprasminimas. 3.Pabaigos apmatų kūrimas: Tapatybės suvokimas ir įprasminimas yra svarbi asmenybės savasties dalis, nes tik suvokus, kam priklausai ir kas esi, atsikratoma baimių, išsivaduojama nuo priklausomybių. Tik laisva nuo fobijų asmenybė gali suteikti prasmę savo tapatybei, nebijodama apsispręsti įsipareigoti bendruomenei ir (ar) sau. 4.Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas: Rekomenduojami autoriai: K. Donelaitis, Maironis, Just. Marcinkevičius. Siūlomi tekstai ir kontekstai, susiję su Just. Marcinkevičiumi (t. y. reikalingi rašiniui): a) drama ,,Mažvydas"; b) eilėraščiai, pavyzdžiui, ,,Du eilėraščiai", ,,Lopšinė gimtinei ir motinai", ,,Diena atrištom akim"; c) Marcinkevičiaus mintys apie knygos svarbą: http://www.youtube.com/watch?v=zcJw_yK_h7Q d) Marcinkevičiaus kalbos, pasakytos Lietuvos Mokslų Akademijos salėje Visuomeniniame diskusių forume „Tauta, Valstybė, Piliečiai" 2010 m. lapkričio 23 d., pabaiga: http://www.youtube.com/watch?v=-9KK_XtYc_k

16. Pavyzdys (tęsinys). 4.Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas (tęsinys): a) Just. Marcinkevičiaus drama ,,Mažvydas", eilėraščiai, viešoji kalba; b) M. Ivaškevičiaus pjesė ,,Madagaskaras" / J. Kunčino ,,Tūla"; c) A. Marčėno eilėraščiai ,,Second Hand", ,,Maxima" / D. Kalinauskaitės ,,Išregistruoti vaiduoklį". 5. Dėstymo teiginių formulavimas: a) Kolektyvinė tapatybė svarbi tautai išlikti, vidinei jos laisvei išsaugoti net ir nelaisvės sąlygomis; b) Kolektyvinės tapatybės sureikšminimas neretai atima iš žmogaus galimybę siekti individualios laimės; c) Globaliame pasaulyje, nuvertėjus kolektyvinei tapatybei, jungiantis tautoms ir kultūroms, individo tapatybės išskirtinumas suvokiamas kaip laimės prielaida. 6. Įžangos numatymas - rašymo plano pristatymasir problemos formulavimas: Susiformavus ryšiams su vieta, laiku, supančiais žmonėmis, tapatybė įsisąmoninama kaip tam tikras tų ryšių patvarumas. Tapatinimasis su objektais ar subjektais ne tik priverčia įvertinti jungiančių saitų patvarumą, bet ir nuspręsti, kurie ryšiai tvirtesni, kurie ne tokie reikšmingi. Nuo jungčių tvirtumo priklauso buvimo prasmių ieškojimas ar jų kūrimas, pasireiškiantis dažniausiai dvejopomis tapatybės formomis: bendruomenine ir individualia. Taigi tapatybės pobūdis priklauso nuo individo įsipareigojimo – vienu atveju bendruomenei, kitu – sau. Kas lemia vienokį ar kitokį individo įsipareigojimą, tapatumą vieniems ar kitiems dalykams? Kodėl svarbu suvokti savo tapatybę? Apskritai ar iš viso svarbu? Jei taip, kokie tapatybės įprasminimo būdai?