1 / 18

ESTT išimtinė kompetencija ir ES sudarytos tarptautinės sutartys

ESTT išimtinė kompetencija ir ES sudarytos tarptautinės sutartys. ES ir valstybių narių kompetencijos atribojimas dėl tarptautinių sutarčių sudarymo (i šorės kompetencija).

zoltan
Télécharger la présentation

ESTT išimtinė kompetencija ir ES sudarytos tarptautinės sutartys

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ESTT išimtinė kompetencija ir ES sudarytos tarptautinės sutartys

  2. ES ir valstybių narių kompetencijos atribojimas dėl tarptautinių sutarčių sudarymo(išorės kompetencija) • SESV 218 str. 1-9 punktai reglamentuoja tarptautinių sutarčių, sudaromų tarp ES ir trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų, sudarymo procedūrą, tačiau nenustato, kokias tarptautines sutartis ES turi kompetenciją sudaryti. • Išorės kompetencijos kategorijos: • Aiškiai įtvirtinta Sutartyse (pavyzdžiui, pagal SESV 207 str. reglamentuojama bendra prekybos politika ir muitų sąjunga; pagal SESV 217 str. - ES kompetencija dėl asociacijos sutarčių sudarymo; • Numanoma kompetencija (implied powers).

  3. ES išorės kompetencija Numanoma kompetencija: • Lisabonos sutartimi materializuota ETT jurisprudencijoje išvystyta numanomų galių doktrina SESV 3 str. 2 dalyje ir 216 str. 1 dalyje. • SESV 3 str. 2 dalis: Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos įstatymo galią turinčiame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį. • SESV 216 str. 1 dalis: 1. Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jį numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį.

  4. ES išorės kompetencija • Byla AETR, Nr. 22/70: EB kompetencija išplaukia ne tik iš aiškiai ją įtvirtinančių Sutarčių nuostatų, bet taip pat gali būti išvedama iš Sutarčių nuostatų ir jų rėmuose priimtų antrinės teisės aktų (16 para). • Byla Kramer,Nr. 3,4 ir 6/76:vidinė ir išorinė EBkompetencija eina lygiagrečiaiviena kitos: jei pagal Sutartis Bendrijai suteikta kompetencija priimti sprendimus, iš to seka, kad ji turi kompetenciją tose srityse sudaryti tarptautines susitarimus. • ETT Nuomonė 1/94 (PPO): tarptautinė sutartis gali būti sudaroma, jei vidinės kompetencijos realizavimas nėra pakankamas tam kad būtų pasiekti Sutartyse numatyti tikslai.

  5. ES išorės kompetencija • SESV 352 str. (ex EB S 308 str.). Ši norma, skirtingai nei implied powers – doktrina, taikoma tuomet, kuomet apskritai ES nėra suteikti įgaliojimai tam tikroje srityje, tačiau ES veikimas yra būtinas, siekiant Sutartyse numatytų tikslų. • ETT Nuomonė 2/94 (EŽTK): SESV 352 str. negali būti pagrindas priimti nuostatas, dėl kurių būtų pakeista Sutartis, nesilaikant tam nustatytos tvarkos: „Ši nuostata, kuri yra neatskiriama suteiktais įsipareigojimais pagrįstos institucinės sistemos dalis, negali būti pagrindas išplėsti Bendrijos įgaliojimų sritį už bendrų Sutarties nuostatų ribų, ypač nuostatų, kurios apibrėžia Bendrijos užduotis ir tikslus. Bet kuriuo atveju ji negali būti pagrindas priimti nuostatas, dėl kurių būtų pakeista Sutartis, nesilaikant joje tam nustatytos tvarkos (30 para).

  6. ES išorės kompetencijos kategorijos • Išimtinė – SESV 2 str. 1 dalis: “...tik sąjunga gali priimti teisiškai privalomus teisės aktus”. • Pasidalijamoji- SESV 2 str. 2 dalis: „valstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nusprendė nesinaudoti savo kompetencija“. ETT Nuomonė 1/03 (Lugano): - tais atvejais, kai Bendrija realizuoja savo išimtinę vidinę kompetenciją, ji turi ir išorinę išimtinę kompetenciją, „jei tik tokia kompetencija būtina išsaugoti ES teisės efektyvumą ir deramą ES normomis sukurtos sistemos funkcionavimą“. • išimtinės ES kompetencijos nustatymo tikslas yra užtikrinti vieningą ES teisės taikymą ir nenutrūkstamą ES normomis sukurtos sistemos funkcionavimą (128 para). Pagal SESV 3 str. 2 dalį ES turi išimtinę kompetenciją implied powers srityje. Šioje normoje, kaip ir ankstesnėje teismo jurisprudencijoje, yra nustatyta, kad Sąjunga naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas antrinės teisės aktuose. ETT Nuomonė 1/94 (PPO):ES išimtinė kompetencija egzistuoja tuomet, kai yra pasiektas pilnas atitinkamos srities harmonizavimas (96 para). ETT Nuomonė 2/91 (Tarptautinė darbo organizacija): • jei atitinkama politikos sritis didžiąja dalimi reglamentuota ES teisės normomis ir yra numatomas tolimesnis harmonizavimas, valstybės narės nebetenka savo kompetencijos sudaryti tarptautines sutartis (25 para). • ES išimtinės kompetencijos nebus tuomet, kuomet ES teisės normomis nustatomi tik minimalūs standartai (18 para).

  7. Tarptautinių sutarčių vieta ES teisinėje sistemoje • Pagal SESV 216 str., Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms. (pacta sunt servanda, Vienos konvencija dėl tarpt. Sut. teisės 26 str.) • Byla Haegeman, Nr. 181/73: ES sudarytos tarptautinės sutartys – tai ES institucijų priimti teisės aktai, todėl joms įsigaliojus tampa ES teisinės sistemos sudedamąja dalimi (55 para).

  8. Tarptautinių sutarčių vieta ES teisinėje sistemoje • Dėl ES tarpt. sutarčių tiesioginio veikimo: Byla Kupferberg: ETT taiko tradicines t.n. tiesioginio veikimo sąlygas plius papildomas sąlygas, o būtent, siekiama nustatyti, ar tarptautinė sutartis dėl savo teisinės prigimties arba dėl savo sistemos gali būti suderinama su tiesioginio veikimo savybe (22 para); Dėl GATT žr. Byla International Fruit Company, Nr. 21-24/72

  9. Tarptautinių sutarčių vieta ES teisinėje sistemoje • Kadangi ES sudarytis tarptautinės sutartys yra integruota ES teisinės sistemos dalis, tai jos turi taikymo viršenybę prieš nacionalinės teisės nuostatas (Byla Sevince,Nr. C-192/89).

  10. ES sutarytų tarptautinių sutarčių rūšys • ES sudarytos sutartys, kurias ES sudaro su trečiu asmeniu (be valstybių narių); • Mišrios sutartys – jų šalimis yra tiek ES tiek valstybės narės; Mišrios sutartys ES teisinėje sistemoje turi tokią pačią vietą, kaip ir ES sudarytos tarptautinės sutartys, tokia apimtimi, kiek jų nuostatos patenka į ES kompetenciją (Byla Komisija/Airija, Nr. 13/00, 14 para). Prie mišrios sutarties kartais yra pridedamas priedas dėl ES ir valstybių narių kompetencijos atribojimo. Tuomet ES ir valstybės narės įsipareigoja tik pagal joms priskirtos kompetencijos nuostatas (ETT Nuomonė 2/00, dėl Cartagena protokolo, 16 para). Jei nėra kompetencijos pasiskirstymo nuostatų, tai tiek valstybės narės tiek ES yra įpareigotos pagal sutartį pilna apimtimi.

  11. ESTT kompetencija aiškinti ES sudarytas tarptautines sutartis • Problemos formulavimas: Pagal SESV 344 str., ESTT turi išimtinę kompetenciją aiškinti ES teisės normas. Jeigu valstybių narių ginčas remiasi ES tarpt. sutartimi, kyla klausimas, ar pagal 344 str. ESTT turi išimtinę jurisdikciją tokį ginčą spręsti. Teigiamas atsakymas iš principo reikštų tarptautinių teismų jurisdikcijos apribojimą.

  12. ESTT kompetencija aiškinti ES sudarytas tarptautines sutartis • ESTT jurisprudencijos vystimasis: • Žr. Byla Haegeman, Nr. 181/73, 5 para; • Žr. Byla Demirel, Nr. 12/86; • Žr. Bylos Hermes (C-53/96) ir Dior (C-300/98)

  13. ESTT kompetencija aiškinti ES sudarytas tarptautines sutartis • Bendrijos sudarytos tarptautinės sutarties nuostatos sudaro neatskiriamą Bendrijos teisės dalį. Dėl to Teisingumo Teismas turi kompetenciją priimti prejudicinius sprendimus dėl jų aiškinimo ir priimti sprendimą dėl šių nuostatų tuo atveju, jei Bendrijos valstybės narės neįvykdo savo įsipareigojimų pagal tokias nuostatas. • Vis dėlto, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, negalima daryti išvados, kad visos mišraus susitarimo nuostatos automatiškai patenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją. Anot Teisingumo Teismo „Bendrijos, valstybių narių ir trečiųjų valstybių vardu sudaryti mišrūs susitarimai Bendrijos teisės sistemoje turi tokį patį statusą kaip ir tik Bendrijos vardu sudaryti susitarimai tiek, kiek jų nuostatos patenka į Bendrijos kompetencijos sritį

  14. ESTT kompetencija aiškinti ES sudarytas tarptautines sutartis • Byla Mox Plant: Airija pagal JT Jūrų teisės konvenciją pradėjo procedūrą JT Jūrų teisės arbitraže prieš Jungtinę Karalystę dėl ginčo, kilusio dėl gamyklos Mox atidavimo eksplotacijai. Airija teigia, kad JK suteikė leidimą eksploatuoti gamyklą MOX, neįvykdžiusi įsipareigojimo atlikti tinkamą visos su gamykla MOX susijusios veiklos poveikio Airijos jūros aplinkai vertinimą, ir todėl ji pažeidė konvencijos nuostatas. Ieškinyje Komisija kaltina Airiją, kad Konvencijos pagrindu pradėjusi procedūrą prieš Jungtinę Karalystę, Airija, pirma, pažeidė SESV 344 straipsnyje numatytą išimtinę Teisingumo Teismo jurisdikciją spręsti kiekvieną su Bendrijos teisės aiškinimu ir taikymu susijusį ginčą, antra, pateikusi arbitražiniam teismui ginčą, kuriam išspręsti reikia aiškinti ir taikyti ES teisės nuostatas, pažeidė SESV 344 str.

  15. ESTT kompetencija aiškinti ES sudarytas tarptautines sutartis • Byla Mox Plant: Buvo sprendžiamas klausimas, ar JT Tarptautinės jūrų teisės konvencijos nuostatos, kuriomis Airija rėmėsi Tarptautiniame jūrų teisės arbitraže, patenka į Bendrijos kompetencijos sritį ir ar ETT turėjo išimtinę jurisdikciją dėl jų aiškinimo. Jei atsakymas būtų teigiamas, tai Airijos kreipimasis į JT Tarptautinį jūrų teisės tribunolą ir į arbitražą, galėtų būti laikomas ES teisės pažeidimu (SESV 344 str.) ir Komisija galėtų inicijuoti Sutarties pažeidimo procedūrą pagal 258 str.

  16. ESTT kompetencija aiškinti ES sudarytas tarptautines sutartis • Byla Mox Plant ESTT turi išimtinę jurisdikciją aiškinti mišrios sutarties nuostatas, jeigu ginčas tarp valstybių narių, kuris grindžiamas sutarties nuostatomis, patenka į Bendrijos kompetenciją ir kurių atžvilgiu Bendrija yra realizavusi savo kompetenciją. ESTT neturi jurisdikcijos tais atvejais, jei dėl mišrios sutarties nuostatų sudarymo valstybės narės turėjo išimtinę kompetenciją.

  17. Sutartys, kuriose nustatytos ginčų sprendimo procedūros • Byla Mox Plant: Airija taip pat tvirtino, kad : „... jei Teisingumo Teismas padarytų išvadą, jog konvencijos nuostatos, kuriomis remiamasi arbitražiniame teisme, yra sudėtinė Bendrijos teisės dalis, ta pati išvada turėtų būti daroma dėl su ginčų sprendimu susijusių konvencijos nuostatų. Todėl konvencijos 287 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta galimybė kreiptis į arbitražinį teismą yra EB sutartyje numatytas ginčų sprendimo būdas EB 292 straipsnio prasme“(130 para). ETT nustatė: Toks jurisdikcijos perdavimas reikalautų Sutarties keitimo, pagal ES S 48 str. Tai reiškia, kad valstybės narės negali spręsti tarpusavio ginčų, išeidamos iš 344 str. ribų, jei sutarties nuostatos, kuriomis grindžiamas ginčas, patenka į Bendrijos kompetenciją.

  18. Valstybių narių ginčų sprendimas pagal PPO teisę • ETT Nuomonė 1/94 (PPO); • ESTT turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl pažeidimo prieš valstybes nares, kurios pažeidžia PPO teisę, jei ES turi kompetenciją tos potencialiai pažeistos nuostatos atžvilgiu. Ši ESTT išimtinė jurisdikcija išvedama iš ES S 19 str. ir Bendrijos teisės autonomiškumo.

More Related