Lietuvos ir Baltijos valstybių energetikos strategijų aptarimas

1. Lietuvos ir Baltijos valstybių energetikos strategijų aptarimas Vilnius, 2007 m. sausio 30 d. Habil.dr. V. Miškinis Baltijos energetikos strategijos projektas

2. Pristatymo turinys • Strategijos rengimo organizavimas • Energetikos sektoriaus strateginė analizė • Baltijos valstybių strateginiai tikslai • Elektros energetikos  sektoriaus uždaviniai • Gamtinių dujų sektoriaus uždaviniai • Skysto kuro sektoriaus uždaviniai • Tolesni veiksmai

3. Prie Prie ž ž i i u ū ros ros komitetas komitetas BES BES rengimo rengimo koordinatorius koordinatorius Lietuvos Lietuvos Latvijos Latvijos Est Est ijos ijos darbo grup darbo grup ė e darbo grup darbo grup ė e darbo grup darbo grup ė e MA MA Energ Energ . . i į m m . . Ekspertai Ekspertai BES rengimo organizavimas

4. Lietuvos darbo grupė • Akad. Z. R. Rudzikas (darbo grupės vadovas); • Prof. L. Ašmantas; • S. Bilys (AB „Lietuvos dujos”); • Prof. R. Deksnys (KTU); • Dr. A. Galinis (LEI); • Prof. J. Gylys (KTU); • Habil. dr. V. Miškinis (LEI); • Dr. R. Šimašius (LLRI); • Dr. D. Šulga (AB „Lietuvos energija”); • Akad. J. Vilemas (LEI).

5. BES tikslai • Atnaujinti Baltijos valstybių energetikos politiką, ypač siekiant parengti principus dėl bendros elektros energijos rinkos; • Pagrįsti darnią energetikos sektoriaus plėtrą; • Numatyti bendrus sprendimus dėl atskirų sektoriųtolesnės raidos.

6. Stiprybės • Gera pirminės energijos balanso struktūra; • Esamų energetinių pajėgumų pakanka regiono poreikiams tenkinti; • Gera elektros energijos gamybos struktūra pagal technologijas ir naudojamo kuro rūšis; • Racionaliai išvystyta gamtinių dujų infrastruktūra; • Veikianti naftos perdirbimo gamyklair galimybė naudoti netradicines skysto kuro rūšis.

7. Baltijos valstybių pirminės energijos struktūra

8. Stiprybės • Gera pirminės energijos balanso struktūra; • Esamų energetinių pajėgumų pakanka regiono poreikiams tenkinti; • Gera elektros energijos gamybos struktūra pagal technologijas ir naudojamo kuro rūšis; • Racionaliai išvystyta gamtinių dujų infrastruktūra; • Veikianti naftos perdirbimo gamyklair galimybė naudoti netradicines skysto kuro rūšis.

9. Elektros energijos g-ba ir sąnaudos Baltijos valstybėse

10. Stiprybės • Gera pirminės energijos balanso struktūra; • Esamų energetinių pajėgumų pakanka regiono poreikiams tenkinti; • Gera elektros energijos gamybos struktūra pagal technologijas ir naudojamo kuro rūšis; • Racionaliai išvystyta gamtinių dujų infrastruktūra; • Veikianti naftos perdirbimo gamyklair galimybė naudoti netradicines skysto kuro rūšis.

11. Silpnybės (1) • Ribota rinka, mažas elektros tiekėjų skaičius ir Baltijos šalių politikos tikslų bei teisės aktų skirtumai; • Nepakankami ryšių su ES energijos rinkomis pajėgumai; • Žemas energijos vartojimo efektyvumas pastatuose, transporto sektoriuje ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemose; • Nepakankama perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų techninė kokybė;

12. Silpnybės (2) • Silpni ir neskaidrūs kainų signalai investicijoms į naujus generuojančius pajėgumus; • Maža Baltijos šalių elektros rinkos apimtis kelia papildomas problemas, susijusias su didelės galios atominių elektrinių eksploatavimu; • Dabartiniu metu Baltijos valstybės gali pirkti gamtines dujas tik iš Rusijos; • Neskaidrus gamtinių dujų rinkos reguliavimas, neskatinamos investicijos į tinklų, ypač jungčių tarp šalių plėtrą, ribotas infrastruktūros pralaidumas.

13. Galimybės (1) • Galimo energijos taupymo potencialo panaudojimas sumažins energijos poreikių ir generuojančių galių augimo tempus; • Ekonomiškai pateisinamas didesnis galimų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių indėlis sumažins priklausomybę nuo kuro importo; • Esama infrastruktūra ir sukaupta patirtis yra palankūs veiksniai naujai atominei elektrinei statyti; • Esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimas skatins bendros šilumos ir elektros gamybos plėtrą;

14. Galimybės (2) • Jungčių su Suomijos, Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimas padidins elektros energijos tiekimo patikimumą; • Pozityvus Baltijos šalių visuomenės požiūris į branduolinę energetiką sudarys palankią aplinką naujai atominei elektrinei Lietuvoje statyti; • UCTE reikalavimų taikymas padidins elektros energijos tiekimo patikimumą; • Esamų gamtinių dujų saugyklų plėtra ir naujų statyba; • Potencialus suskystintų dujų importo/eksporto terminalo įrengimas; • Tolesnė netradicinių kuro rūšių naudojimo plėtra.

15. Grėsmės (1) • Bendras energijos tiekimo būklės blogėjimas; • Bendros energetikos politikos nebuvimas; • Pažeidžiamumas, kurį kelia globalinės tendencijos; • Lėtas centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimas; • Potencialus staigus elektros kainų padidėjimas; • Stambių avarijų tinkluose ir/arba sisteminių avarijų tikimybė;

16. Grėsmės (2) • Galimas vietinės pilietinės visuomenės ir vietinės valdžios priešinimasis; • Neapibrėžtumas dėl ilgalaikio kuro tiekimo elektrinėms; • Priklausomybės nuo gamtinių dujų tiekimo padidėjimas uždarius Ignalinos atominę elektrinę; • Potencialūs naftos ir jos produktų tiekimo sutrikimai; • Potencialus Rusijos elektros energijos tiekėjų dominavimas su dempingo elementais; • Kvalifikuotų specialistų stoka.

17. Strateginiai tikslai (1) • Energetinis saugumas; • Darni energetikos sektoriaus plėtra; • Konkurencingumas.

18. Strateginiai tikslai (2) • Integruoti elektros energetikos ir gamtinių dujų tiekimo sistemas į ES energetikos sistemas ir energijos rinkas; • Diversifikuoti pirminės energijos šaltinius ir tiekėjus, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių indėlį; • Padidinti energijos vartojimo efektyvumą; • Plėsti energijos išteklių, įskaitant elektros energiją, tranzito maršrutus; • Stiprinti universitetus ir mokslo tyrimų institucijas; • Parengti ir įgyvendinti bendrą politiką dėl energijos importo iš šalių, nepriklausančių ES.

19. Elektros energetikos sektoriaus uždaviniai • Plėsti Baltijos šalių bendradarbiavimą – sukurti racionalią konkurencinę aplinką, stiprinti tranzitą, skatinti bendrą elektros energijos rinką; • Parengti elektros energetikos sistemų integracijos į Centrinės Europos ir Šiaurės šalių rinkas veiksmų planą; • Modernizuoti esamas elektrines, atnaujinti ir plėsti perdavimo ir skirstomuosius tinklus; • Išnaudoti paskirstytosios elektros energijos gamybos plėtros galimybes ir privalumus; • Elektros energijos gamybos struktūroje padidintiatsinaujinančių energijos išteklių indėlį.

20. Gamtinių dujų sektoriaus uždaviniai • Parengti regioninio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo ir reikiamos infrastruktūros plėtros galimybių studiją; • Parengti Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistemų sujungimo galimybių studiją; • Siekti paramos iš ES struktūrinių fondų strateginių dujotiekių, sujungsiančių Lietuvos - Lenkijosir Estijos - Suomijosgamtinių dujų sistemas, statybai.

21. Skysto kuro sektoriaus uždaviniai • Palaikyti skystojo kuro struktūros įvairovę Baltijos valstybių rinkoje; • Plėtoti biodegalų gamybą ir netradicinius energijos šaltinius; • Efektyviai sukaupti privalomas skystojo kuro atsargas.

22. Pirminės energijos intensyvumas 2004 m., PGP

23. Pirminės energijos intensyvumas 2004 m., BVP valiutų keitimo kursu

24. Pirminės energijos vartojimo struktūra 3 22 31 33 86 55 58 72

25. Galutinės energijos intensyvumas 2004 m.

26. Elektros energijos ir šilumos nuostoliai tinkluose, 2004 m.

27. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse 2004 m.

28. Tikslai • Padidinti pirminės energijos šaltinių įvairovę; • Iki 2010 m. sukaupti racionalias skystojo kuro atsargas; • Iki 2012 m. elektros jungčių su kitomis ES šalimis pajėgumas bus ne mažesnis kaip 1500 MW; • Iki 2015 m. pastatyti dujų jungtį su kitomis ES šalimis; • Kasmetmažinti infrastruktūros sutrikimų skaičių; • Padidinti projektų, įgyvendintų bendradarbiaujant Baltijos energetikos kompanijoms, skaičių; • Mažinti energetikos sistemų pažeidžiamumą; • Metinis galutinės energijos sąnaudų prieaugis turi neviršyti 30% nuo BVP padidėjimo.

29. Išvados • Globali energetikos aplinka reikalaujaformuoti bendrą energetikos politiką ir parengti bendrus sprendimus; • Elektros energetikos ir gamtinių dujų sistemų integracija į ES energetikos sistemas; • Naujų generuojančių galių statyba; • Energetikos sistemų modernizavimas; • Regioninio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo įrengimas; • Spartesnis ekonomiškai pateisinamų vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas; • Svarbiausios BES nuostatos – Veiksmų plane.

30. Ačiū už dėmesį!

31. Pokyčiai Lietuvos elektros energijos sąnaudų balanse

32. Galutinės elektros energijos poreikiai ir prognozė

33. Elektros energijos sąnaudų augimo tempai 1,0% -2,2% 1,8% 6,4% 4,3% 6,8% 4,3% 4,3% 6,6% 6,6% 4,3% 4,0%