PARAMA LIETUVOS ŽUVININKYSTEI 2007-2013 METAIS

1. PARAMA LIETUVOS ŽUVININKYSTEI 2007-2013 METAIS Žemės ūkio ministerija Žuvininkystės departamentas prie ŽŪM

2. Pasirengimas 2007–2013 metų laikotarpiui

3. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacionalinis strateginis planas (tvirtinamas Vyriausybės) Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programa (tvirtinama Europos Komisijos) 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui ruošiami strateginiai-programiniai dokumentai:

4. 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo Komisijos reglamento, nustatančio detalias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo taikymo taisykles, projektas Pagrindiniai teisės aktai, kuriais remiantis ruošiami dokumentai:

5. specialistų darbo grupė (įvyko 4 posėdžiai) koordinacinė darbo grupė (įvyko 1 posėdis) susitikimai su socialiniais partneriais Vilniuje, Klaipėdoje,Šilutėje (įvyko virš 15 susitikimų) susitikimai su Europos Komisijos atstovais (įvyko 2 susitikimai Vilniuje) aptarimai su ministerijos vadovybe (įvyko 3 aptarimai) specifinių klausimų aptarimai su kitų ministerijų atstovais (įvyko 3 susitikimai) pagrindinių teisės aktų, rengiamų dokumentų projektų ir kitos informacijos apie pasirengimą skelbimas Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje Ruošiant dokumentus surengti susitikimai ir posėdžiai Sudarytos iš Žemės ūkio ministerijos, kitų suinteresuotų ministerijų ir institucijų atstovų bei socialinių-ekonominių partnerių

6. Numatoma ES paramos administravimo institucinė sistema Programos priežiūros komitetas Valdymo institucija (Žemės ūkio ministerija) Audito institucija (Žemės ūkio ministerija, Vidaus audito departamentas) Sertifikuojanti institucija (ŽŪM paskirta institucija) ŽŪM žuvininkystės reikalų taryba Techninės funkcijos:Nacionalinė mokėjimo agentūra Bendra atsakomybė už VP įgyvendinimą Tarpinė institucija (Žuvininkystės departamentas) VP administravimas programos ir priemonių lygmenyje Įgyvendinančioji agentūra (II lygmens tarpinė institucija) (Nacionalinė mokėjimo agentūra) VP administravimas projektų lygmenyje

7. LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007 – 2013 METŲ NACIONALINIS STRATEGINIS PLANAS

8. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus apžvalga Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė Plėtros tikslai ir prioritetai Finansiniai ir žmogiškieji ištekliai NSP plėtros, įgyvendinimo ir stebėsenos procedūros Priedai Žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. nacionalinio strateginio plano struktūra

9. Bendrasis strategijos tikslas - žuvininkystės sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas, užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą

10. Žuvininkystės sektoriaus valdymo sistema UŽDAVINIAI • tobulinti sektoriaus valdymo organizacinę struktūrą; • stiprinti institucijų administracinius gebėjimus; • efektyviai ir skaidriai panaudoti ES ir nacionalinės paramos lėšas bei asignavimus; • efektyviai bendradarbiauti su ES ir LR institucijomis, tarptautinėmis žvejybos organizacijomis ir suinteresuotomis valstybėmis; • užtikrinti sistemingą racionaliam žuvininkystės sektoriaus valdymui reikalingų duomenų rinkimą, kaupimą ir sklaidą; • plėtoti ir stiprinti asocijuotas žuvininkystės sektoriaus struktūras bei skatinti jų veiklą; • užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas; • skatinti žuvininkystės bendruomenių veiklą regionuose. TIKSLAS Racionalus žuvininkystės sektoriaus valdymas

11. Žvejybos kontrolė UŽDAVINIAI • užtikrinti racionalų žuvų išteklių naudojimą; • tobulinti žvejybos, iškrovimo ir pirminio pardavimo kontrolę; • užtikrinti žvejybą reglamentuojančių Lietuvos ir Bendrijos teisės aktų laikymąsi Baltijos jūroje ir tolimosios žvejybos rajonuose; • užtikrinti žvejybą reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų laikymąsi vidaus vandenyse; • stiprinti bendradarbiavimą kontrolės srityje su kitų šalių žvejybos kontrolės institucijomis; • sistemingai rinkti biologinius bei ekonominius žuvininkystės duomenis. TIKSLAS Efektyvios žuvų išteklių apsaugos užtikrinimas

12. Mokslas ir žmogiškieji ištekliai UŽDAVINIAI • žuvininkystės taikomųjų mokslinių tyrimų plėtra; • platesnio informacinių technologijų taikymo žuvininkystės sektoriuje užtikrinimas; • tęstinio mokymo sistemos, apimančios kvalifikacijos kėlimo žuvininkystėje organizavimą bei administracinių ir valdymo gebėjimų ugdymą, kūrimas; • žuvininkystės sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; • pasitraukančių iš verslinės žvejybos žvejų perkvalifikavimas; • jaunų asmenų pritraukimas į žuvininkystės veiklą; • žuvininkystės taikomųjų mokslinių tyrimų plėtra • moterų ir vyrų lygių galimybiųžuvininkystės sektoriuje užtikrinimas. TIKSLAS Žuvininkystės sektoriaus darbuotojų gebėjimų didinimas ir efektyvesnis mokslo panaudojimas žuvininkystės tikslais

13. Jūrų žuvininkystė žvejyba tolimuosiuose rajonuose žvejyba atviroje Baltijos jūroje žvejyba Baltijos jūros priekrantėje

14. Žvejyba tolimuosiuose rajonuose TIKSLAS UŽDAVINIAI • esamų žvejybos rajonų (NAFO, NEAFC, Mauritanija, Svalbardas) išsaugojimas bei naujų paieška ir įsisavinimas (Marokas, Peru ir kt.); • žvejybos laivų modernizavimas; • žvejybos galimybių ir žvejybos pajėgumų suderinimas Racionalus tolimosios žvejybos galimybių panaudojimas ir naujų galimybių paieška

15. Žvejyba atviroje Baltijos jūroje UŽDAVINIAI TIKSLAS • sudaryti prielaidas visiškam kvotų išnaudojimui; • suderinti laivyno pajėgumus su žvejybos galimybėmis; • modernizuoti žvejybos laivus; • modernizuoti ir tobulinti žvejybos įrangą bei priemones, taikant selektyvesnes, labiau išteklius tausojančias; • sukurti tinkamą žvejybos infrastruktūrą krante Konkurencingo jūrų žuvininkystės verslo Baltijos jūroje plėtra bei tausojantis išteklių naudojimas

16. Žvejyba Baltijos jūros priekrantėje TIKSLAS UŽDAVINIAI • suderinti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis; • modernizuoti žvejybos laivus; • sukurti tinkamą žvejybos infrastruktūrą priekrantėje; • užtikrinti žvejų interesus statant Šventosios uostą; • skatinti alternatyvias žvejybai veiklas. Racionalios žvejybos Baltijos jūros priekrantėje darni plėtra bei kokybiškos produkcijos tiekimo vartotojams užtikrinimas

17. Žvejyba vidaus vandenyse UŽDAVINIAI • teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis suderinti verslinę ir mėgėjišką žvejybą vidaus vandenyse; • optimizuoti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, mažinant Kuršių mariose ir Kauno vandens talpykloje versline žvejyba užsiimančių įmonių skaičių, didinant verslo konkurencingumą; • skatinti alternatyvias žvejybai veiklas; • gausinti žuvų išteklius, sudarant palankias sąlygas natūraliai jų reprodukcijai, migracijai ir nerštui, taip pat dirbtinai jas įveisiant; • optimizuoti žuvivaisos sistemos funkcionavimą; • modernizuoti žvejybos laivus; • modernizuoti ir tobulinti žvejybos įrangą bei priemones, taikant selektyvesnes, labiau išteklius tausojančias; • mažinti žuvilesių paukščių daromąžaląžvejams; • sukurti žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūrą Kuršių mariose ir Kauno vandens talpykloje; • įrengti žuvų iškrovimo ir pirminio pardavimo punktus TIKSLAS Konkurencingo žvejybos verslo vidaus vandenyse sistemos sukūrimas, užtikrinant išteklių apsaugą ir sektoriaus plėtrą

18. Akvakultūra TIKSLAS UŽDAVINIAI • modernizuoti akvakultūros ūkius; • siekti didesnio akvakultūros įmonių produktyvumo ir konkurencingumo; • skatinti ekologinės žuvininkystės plėtrą; • užtikrinti auginamų žuvų sveikatingumą ir kokybę; • skatinti rinkoje paklausių vertingų žuvų auginimą; • mažinti žuvilesių paukščių daromą žalą žuvų augintojams. Akvakultūros ūkių konkurencingumo stiprinimas ir kokybiškos platesnio asortimento produkcijos gamyba

19. Žuvų perdirbimo pramonė ir rinkodara UŽDAVINIAI TIKSLAS • skatinti naujų technologijų diegimą ir naujų produktų kūrimą; • gerinti darbo ir higienos sąlygas perdirbimo įmonėse, mažinti neigiamą įtaką aplinkai; • didinti labai mažų ir mažų įmonių konkurencingumą; • plėtoti mažai naudojamų žuvų rūšių perdirbimą; • skatinti naujų rinkų paiešką ir tobulinti rinkodaros priemones; • gerinti produkcijos kokybę, skatinti konkurencingumą, plėsti asortimentą; • skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Žuvų perdirbimo pramonės konkurencingumo stiprinimas ir efektyvesnės rinkodaros skatinimas bei kokybiškos produkcijos tiekimas vartotojams

20. DĖKOJU UŽ DĖMESĮ

21. LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007-2013 METŲVEIKSMŲ PROGRAMA

22. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus apžvalga Paramos žuvininkystės sektoriui prioritetinės kryptys ir priemonės Finansavimo planai Veiksmų programos įgyvendinimo nuostatos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos struktūra

24. I kryptis Lietuvos 2007-2013 metų žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos priemonės pagal prioritetines kryptis II kryptis III kryptis IV kryptis 1.Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui 2. Laikinas žvejybinės veiklos sustabdymas 3. Žvejybos laivų modernizavimas 4.Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybinės veiklos nutraukimo visam laikui • Akvakultūra • 1.1 akvakultūros ūkių modernizavimas; • 1.2 žuvų ligų kontrolė ir likvidavimas; • 1.3 aplinkos apsaugos priemonės. • 2. Žvejyba vidaus vandenyse • 2.1 vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas; • 2.2vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą; • 2.3 žvejybos infrastruktūros objektų įrengimas • 2.4 laikinas žvejybinės veiklos sustabdymas • 3. Žuvų perdirbimas ir rinkodara 1.Žvejybos infrastruktūros plėtra 2. Kolektyvinio intereso priemonės 3. Gyvųjų vandens išteklių apsauga ir plėtra 1. Tvari žuvininkystės regionų plėtra

25. I prioritetinė kryptis. Žvejybos laivyno pajėgumų pritaikymas II prioritetinė kryptis. Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvų perdirbimas ir rinkodara III prioritetinė kryptis. Bendro intereso priemonės IV prioritetinė kryptis. Tvari žuvininkystės regionų plėtra V prioritetinė kryptis. Techninė parama EŽF reglamente numatytos prioritetinės kryptys:

26. I prioritetinė kryptisŽVEJYBOS LAIVYNO PAJĖGUMŲ PRITAIKYMAS Tikslas - suderinti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis ir sukurti modernų, konkurencingą, efektyvųžvejybos laivyną

27. 1.1 Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui 1.2 Laikinasžvejybinės veiklos sustabdymas 1.3 Žvejybos laivų modernizavimas 1.4 Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybinės veiklos nutraukimo visam laikui REMTINOS PRIEMONĖS:

28. 1.1 Priemonė“Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui” Žvejybos laivo veikla gali būti nutraukta visam laikui: atiduodant laivą į metalo laužą; perorientuojant laivą kitai nei žvejyba veiklai.

29. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai- fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso žvejybos laivai • Prioritetas: - Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems laivams - Projektams, kuriais siekiama perorientuoti savo laivą į kitą nei žvejyba veiklą • Finansavimas: EŽF + nacionalinio biudžeto lėšos – 30 mln. Lt • Finansavimo proporcijos:

30. 1.2 Priemonė“Laikinas žvejybinės veiklos sustabdymas” Kompensacijos mokamos laikinai nutraukus žvejybos veiklą dėl: išteklių atkūrimo planų įgyvendinimo; neatnaujinus Europos Bendrijos ir trečiosios šalies žvejybos susitarimo arba apribojus tarptautiniame ar kitame susitarime numatytas žvejybos galimybes; įvykus stichinei nelaimei, valstybei narei nusprendus sustabdyti žvejybą visuomenės sveikatos tikslais.

31. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS Paramos gavėjai- žvejybos įmonės, žvejojančios: Baltijos jūros priekrantėje; atviroje Baltijos jūroje; Atlanto vandenyne ir kituose tolimuosiuose vandenyse • Finansavimas: EŽF + nacionalinio biudžeto lėšos – 4,6 mln. LT • Finansavimo proporcijos:

32. 1.3 Priemonė “Žvejybos laivų modernizavimas” Parama skiriama projektams, kuriais siekiama: pagerinti saugą ir darbo sąlygas žvejybos laivuose; pagerinti sanitarines sugautų žuvų laikymo sąlygas, užtikrinant žuvų produktų kokybę ilgesnį laiką; pakeisti variklius ekonomiškesniais, mažiau kuro naudojančiais; įdiegti didesnio selektyvumo žvejybos metodus, siekiant sumažinti nepageidaujamą kitų žuvų priegaudą; Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai; apsaugoti laimikį ir įrankius nuo laukinių plėšrūnų.

33. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai- žvejybos laivų savininkai ir žvejybos įmonės, vykdančios verslinę žvejybąBaltijos jūros priekrantėje, atviroje Baltijos jūroje, Atlanto vandenyne ir kituose tolimuosiuose vandenyse. • Prioritetas: naujesnių žvejybos laivų modernizavimui Finansavimas: EŽF + nacionalinio biudžeto lėšos – 9 mln. Lt • Finansavimo proporcijos:

34. 1.4 Priemonė“Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybinės veiklos nutraukimo visam laikui”

35. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai -žvejai ne mažiau kaip 12 mėnesių per pastaruosius 2 metus dirbę žvejybos laive, kurio veikla buvo nutraukta visam laikui pasinaudojant parama • Vienkartinės kompensacijos dydis– 34 tūkst. Lt(gavus kompensaciją dvejus metus negalima dirbti žveju) • Finansavimas:EŽF+ nacionalinio biudžeto lėšos – 7,14 mln. Lt • Finansavimo proporcijos:

36. II prioritetinė kryptisAKVAKULTŪRA, ŽVEJYBA VIDAUS VANDENYSE, PERDIRBIMAS IR RINKODARA Tikslas - plėtoti akvakultūrą, suderinti žvejybos pajėgumus su esamais žuvų ištekliais ir sukurti konkurencingą vidaus vandenų žvejybos laivyną, plėtoti žuvų perdirbimą, didinant sektoriaus produktų konkurencingumą rinkoje

37. 2.1 Akvakultūra 2.2 Žvejyba vidaus vandenyse 2.3 Žuvų perdirbimas ir rinkodara REMTINOS PRIEMONĖS:

38. 2.1 Priemonė“Akvakultūra” Remiamos veiklos sritys: akvakultūros ūkių įrengimas, plėtra ir modernizavimas; žuvų ligų kontrolė ir likvidavimas; aplinkos apsaugos priemonės.

39. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai- parama skiriama įmonėms: • labai mažoms (iki 10 darbuotojų, o metinė apyvarta neviršija 2 mln. EUR); • mažoms (iki 50 darbuotojų, o metinė apyvarta neviršija 10 mln. EUR); • vidutinėms (iki 250 darbuotojų, o metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR); • didelėms, kuriose dirba ne daugiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta neviršija 200 mln. eurų. • Prioritetas: - labai mažoms ir mažoms įmonėms - ne mažiau kaip dvejus metus veikiančioms akvakultūros įmonėms • Finansavimas: EŽF + nacionalinio biudžeto lėšos – 34 mln. Lt • Finansavimo proporcijos:

40. 2.2 Priemonė“Žvejyba vidaus vandenyse” Remiamos veiklos sritys: vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas; vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą; žvejybos infrastruktūros objektų įrengimas laikinas žvejybinės veiklos sustabdymas

41. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai: • Laivo modernizavimo ar perorientavimo atveju. Fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės arba nuomos teise valdantys ir eksploatuojantys žvejybos laivą, įregistruotą Vidaus vandenų laivų rejestre. • Investavimo į žvejybos infrastruktūrą atveju.Fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės arba nuomos/panaudos teise valdantys žemę ar žvejybos infrastruktūros objektus. • laikino žvejybinės veiklos nutraukimo atveju. Žvejybos įmonės vykdančios verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose.

42. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Prioritetas: - labai mažoms ir mažoms žvejybos įmonėms; - viešo intereso infrastruktūros objektų statybai ir modernizavimui. • Finansavimas: EŽF+ nacionalinio biudžeto lėšos – 15 mln. Lt • Finansavimo proporcijos:

43. 2.3 Priemonė“Perdirbimas ir rinkodara” Parama teikiama žuvų perdirbimo įmonių statybai, plėtrai, įrengimui ir modernizavimui, siekiant: pagerinti darbo, sanitarijos ir higienos sąlygas; pagerinti produktų kokybę; plėtoti aukštos kokybės produktų gamybą; mažinti neigiamą poveikį aplinkai; gerinti mažai naudojamų žuvų rūšių, šalutinių produktų ir atliekų naudojimą; gaminti arba parduoti naujus produktus, taikyti naujas technologijas arba plėtoti pažangius gamybos būdus.

44. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai- parama skiriama įmonėms: • labai mažoms (iki 10 darbuotojų, o metinė apyvarta neviršija 2 mln. EUR ); • mažoms (iki 50 darbuotojų, o metinė apyvarta neviršija 10 mln. EUR ); • vidutinėms (iki 250 darbuotojų, o metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ); • didelėms, kuriose dirba ne daugiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta neviršija 200 mln. eurų. • Prioritetas: • labai mažoms ir mažoms įmonėms • ne mažiau kaip dvejus metus veikiančioms žuvųperdirbimo įmonėms • Finansavimas: EŽF+ nacionalinio biudžeto lėšos – 47,6 mln. Lt • Finansavimo proporcijos:

45. III prioritetinė kryptisBENDRO INTERESO PRIEMONĖS Tikslas - kuriant konkurencingą žuvininkystės sektorių, skatinti sektoriaus įmonių ir pripažintų gamintojų organizacijų arba kitų visuomeninių organizacijų bendrą veiklą, saugoti ir plėtoti gyvuosius vandens išteklius, užtikrinti žvejybos veiklos plėtrą, statant ir modernizuojant žvejybos uostus ir prieplaukas bei jų infrastruktūros objektus

46. 3.1 Žvejybos infrastruktūros plėtra 3.2 Kolektyvinio intereso priemonės 3.3 Gyvųjų vandens išteklių apsauga ir plėtra REMTINOS PRIEMONĖS:

47. 3.1 Priemonė “Žvejybos infrastruktūros plėtra” Parama teikiama veikiantiems žvejybos uostams, prieplaukoms bei iškrovimo vietoms, siekiant: gerinti iškrovimo, perdirbimo, saugojimo uostuose ir pardavimo sąlygas; aprūpinti laivus kuru, ledu, vandeniu ir elektra; sukurti žvejybos laivų remonto infrastruktūrą; įrengti prieplaukas; kompiuterizuoti žvejybos veiklos valdymą; gerinti saugą ir darbo sąlygas; sukurti sąlygas atliekų tvarkymui.

48. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai - fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybės arba nuomos/panaudos teise valdantys žemę ar infrastruktūros objektus. • Prioritetas - infrastruktūros objektų statybai Baltijos jūros priekrantėje (ypatingai Karklėje, Šventojoje, Danės upės žiotyse, Kunigiškiuose ar Nemirsetoje) • Finansavimas: EŽF + nacionalinio biudžeto lėšos – 20 mln. Lt • Finansavimo proporcijos:

49. 3.2 Priemonė“Kolektyvinio intereso priemonės” Bus remiamos visos priemonės, susijusios su: išteklių valdymu ir išsaugojimu, selektyvia žvejyba; darbo ir saugumo sąlygų, maisto kokybės gerinimu; akvakultūros aplinkos gerinimu ir plėtojimu; žuvininkystės produktų ir akvakultūros produktų rinkų skaidrumo užtikrinimu; pirminiu žuvų apdorojimu, perdirbimu, žuvų produktų pardavimu, investuojant į įrengimus ir infrastruktūrą; moksliniais tyrimais; gamintojų organizacijų kūrimu ir pertvarkymu.

50. ESMINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS • Paramos gavėjai - pripažintos gamintojų organizacijos, asociacijos ar kitos asocijuotos struktūros • Finansavimas: EŽF + nacionalinio biudžeto lėšos – 7 mln. Lt • Finansavimo proporcijos: