Download
1 / 43
440 likes | 760 Vues
IVVS kūrimo metodai. IS planavimo procesas. Firmos verslo strategiją grįsti atitinkama technologine architektūra, standartais ir veiklos politika; Įvertinti informacines technologijas kaip didesnės sistemos – veiklos sistemos komponentą; Įvertinti pilno gyvavimo ciklo kaštus;
E N D
IS planavimo procesas • Firmos verslo strategiją grįsti atitinkama technologine architektūra, standartais ir veiklos politika; • Įvertinti informacines technologijas kaip didesnės sistemos – veiklos sistemos komponentą; • Įvertinti pilno gyvavimo ciklo kaštus; • Projektuoti informacijos sistemą, kurią lengva palaikyti; • Suvokti technologijų santykį su žmogumi, poveikį žmogui; • IS turi būti palaikoma ir kontroliuojama.
Tipiniai IT infrastruktūros elementai • Personalo infrastruktūra – apima personalą, kuris eksploatuoja, palaiko IT, vartotojų konsultantus, dalykinės srities ekspertus; • Informacinė infrastruktūra – apima organizacijos duomenų bazes; • Technologinė infrastruktūra – apima telekomunikacijų tinklus, pranešimų perdavimo sistemas, domenų bazių valdymo sistemas, operacines sistemas, programinę įrangą.
IT planavimo modelis • Strateginis IT planavimas – ryšių tarp visos organizacijos veiklos plėtros plano ir IT plėtros plano nustatymas; • Informacinių reikalavimų analizė – organizacijos padalinių informacinių poreikių analizė, reikalavimų IT padalinių identifikavimas, siekiant nustatyti strateginę informacijos sistemų architektūrą; • Išteklių paskirstymas – apima IT ir taikomųjų programų kūrimo išteklių, IS eksploatavimo išteklių paskirstimą; • Projekto planavimas – IT ir IS plėtros plano kūrimas, sudaromi specifiniai informacijos sistemų kūrimo planai, kurie įvertina įvertina strateginių IT planų ir išteklių paskirstymo reikalavimus.
Strateginis IT planavimas • Paskirtis: • Nustatyti reikalingas naujas taikomąsias programas; • Nustatyti organizacijos poreikį strateginių informacijos sistemų (SIS) srityje. • Strateginis IT planavimas – iteracinis kelių žingsnių procesas: • Naujų IS misijos apibrėžimas; • Naujų IS diegimo aplinkos įvertinimas; • Veiklos tikslų ir strategijų, įtakojančių planuojamas IS, įvertinimas; • Veiklos tikslų ir strategijų, kurioms planuojama naujoji IT, patvirtinimas.
Informacinių reikalavimų analizė • Identifikuoti IS taikymo sritis, tinkančias nustatytiems organizacijos prioritetams; • Organizacijos informacinės architektūros modelio sudarymas.
Išteklių paskirstymas • Racionalus IS plėtotei reikalingų išteklių paskirstymas tarp organizacijos padalinių; • Funkcinių ar/ir organizacinių padalinių poreikių integravimas į vieningą, prioritetus nustatančią, IT planavimo sistemą.
Projekto planavimas Problemos: • Maža IS projektų dalis užbaigiama laiku ir /ar planuoto biudžeto ribose. (“IS projektai vykdomi dvigubai ilgiau ir jų kaštai keturgubai didesni, nei buvo planuota”); • IT projektų planų netikslumas; • Užsakovų reikalavimai dėl IT projekto terminų ir kaštų ribų nerealūs būtinų IS savybėms užtikrinti.
IS kūrimo gyvavimo ciklo savybės Sistemos kūrimo gyvavimo ciklas – procesas, kurio metu, sistemos analitikai, projektuotojai ir vartotojai kuria informacinę sistemą. Pagrindinės IS kūrimo gyvavimo ciklo fazės: • IS kūrimo iniciavimas, analizė ir planavimas; • IS projektavimas; • IS realizavimas (programavimas ir diegimas); • IS eksploatavimas ir palaikymas.
Iniciavimo, analizės ir planavimo etapas • Inicijavimas ir planavimas: • Veiklos misijos analizė; • Veiklos srities analizė; • Pageidaujamos informacinės veiklos architektūros nustatymas; • Analizė: • Kompiuterizuojamos veiklos tyrimas; • Projekto ekonominio pagrįstumo ir realumo ištyrimas.
IS projektavimo etapas Darbai: • Projekto tikslo nustatymas; • Sistemos architektūros ir funkcinių uždavinių projektų sudarymas; • IS programinės įrangos projekto sudarymas; • Techninės įrangos projekto sudarymas; • Reikiamos techninės ir programinės įrangos įsigijimas, sistemos detalus projektavimas ir integravimas su esama IS.
Realizavimo ir diegimo etapas: • Sistemos DB fizinė realizacija; • Taikomosios programinės įrangos kodavimas; • Programinės realizacijos dokumentavimas; • Vartotojo ir programuotojo instrukcijų rengimas; • Kontrolinių (testavimo) duomenų parengimas; • Sukurtos IS testavimas, diegimas vartotojo darbo vietose; • Vartotojų mokymai; • Bandomoji eksploatacija vartotojo darbo vietoje; • Klaidų taisymas; • Funkcionalumo tikslinimas; • Sistemos perdavimas “pramoniniam” eksploatavimui.
IS eksploatavimo ir palaikymo etapas: • Sistemos eksploatavimo siekimas; • Einamųjų klaidų taisymas; • Funkcionalumo tikslinimas bei išvystymas; • Papildomų sistemos priemonių sukūrimas.
IS kūrimo problemos: • Iniciavimo, analizės ir planavimo etape: • IS kūrimo tikslų suderinamumas • Reikalavimų detalizavimas, kruopštus aprašymas, realizavimo brangumas/pigumas; • IS projektavimo etape: • Sistemos vartotojo problemų išsprendimo užtikrinimas; • Efektyvaus vartotojų projektavimo procese dalyvavimo užtikrinimas; • Realizavimo ir diegimo etape: • Efektyvaus ir nenuostolingo senos IS nauja pakeitimo galimybės; • Ar išsprendžiami pokyčiais padalinių tarpusavio ryšiuose sukelti organizaciniai klausimai; • IS eksploatavimo ir palaikymo etapas: • IS reikiamo našumo lygio įvertinimas; • IS greitaeigingumo pakankamumo užtikrinimas; • Klaidų ištaisymo ir tobulinimo sistemos galimybių įvertinimas.
IS kūrimas, vadovaujantis tradiciniu sistemos gyvavimo ciklu; IS kūrimas, naudojant prototipų metodą; Programų paketų naudojimas; IS kūrimas organizacijos jėgomis; JAD JAD – IS kūrimas kartu su vartotoju; Samdos metodas – IS nuoma; RAD – greitas IS kūrimas; OOD – objektiškai orientuotas kūrimas; IS kūrimas naudojant CASE priemonė. IS kūrimo metodai:
Tradicinis IS kūrimo metodas: IS kūrimas, vadovaujantis tradiciniu sistemos gyvavimo ciklu (“krioklio tipo” gyvavimo ciklas) reiškia: • IS kūrimas vykdomas nuosekliais etapais, pradedant biznio analize ir reikalavimų IS specifikavimu; • Visi IS kūrimo žingsniai susiję; • IS kūrimas suskaidytas į lengvai kontroliuojamus etapus.
Prototipų metodas: • Sudaromas beveik veikiantis IS modelis programinėje aplinkoje (IS prototipas); • IS prototipas sukuriamas pagal vartotojo reikalavimus; • IS prototipo veikimo nagrinėjimas suteikia vartotojui savo paties reikalavimų perpratimą, rezultatų akivaizdumą, IS galimybių suvokimą; • Metodo efektyvumas – bendras ir greitas vartotojo ir projektuotojo vartotojo reikalavimų realizavimo būdo suradimas.
Programų paketų naudojimas: • Reikalingos paskirties programų paketų pirkimas ir jo derinimas prie veiklos procesų (MRP, MRP II, Buhalterinės apskaitos sistema, prognozavimo paketai ir pan.); • Įgytų paketų diegimas (instaliavimas) ir veiklos duomenų perkėlimas; • Privalumai – greitas įsigijimas ir įdiegimas; garantuojama kokybė.
IS kūrimas organizacijos jėgomis: • IS kuria vartotojai; • Šis IS metodo realizavimas priklauso nuo: • Tinkamos priemonės taikomosioms programoms kurti turėjimo; • IS projektavimo patirties turėjimo; • Planavimo, eksploatavimo ir tobulinimo pigumas.
JAD metodas: JAD (Joint Application Development) – IS kūrimo būdas, kai kartu su vartotoju aptariami visi IS kūrimo klausimai. Darbas pradedamas seminaru, tikslas – suformuoti bendrą nuomonę apie kompiuterizavimo tikslingumą, IS reikalavimų specifikacijų sudarymas. JAD rezultatai - gerai apgalvoti vartotojo reikalavimai, jų negausus taisymas ateityje, laiko taupymas.
Samdos metodas: • Firmos, atliekančios konkrečią operaciją numatymas; • Gali būti nuomojamos: • DBVS; • Techninė įranga; • Sutarčių sudarymas; • Pigumas; • Neužtikrina konkurencinio pirmavimo; • Patikimo partnerio suradimo sudėtingumas.
RAD metodas: Rapid Application Development – greitas IS kūrimas: • Atsirado išsivysčius kompiuterizuotos IS inžinerijos priemonėms; • Pasiteisina, kuriant labai didelės svarbos vartotojo sąsajos IS; • Naudojamas modernizuojant senas IS; • Naudojamas RAD programų paketas.
Pagrindinės RAD paketų dalys: • Grafinės vartotojo sąsajos (GUI) kūrimo priemonės; • Pakartotino panaudojimo komponentai; • Standartinių objektų ar modelių kūrimo bibliotekos; • Kodo generatorius. Pagal sukurtas ekranų formas generuoja programas, kurios gali būti vykdomos – gaunama veikianti sistema; • Programavimo kalbos, kurių pagrindu sudaryti RAD paketai: Visual Basic, Pascal, C++;
RAD metodo privalumai: • RAD paketų sudėtis sudaro integruotą kūrimo aplinką (Integrated Development Environment) – IDE; • Projektuotojas intensyviai bendrauja su vartotoju; • Greitai pateikiami IS nauji, patobulinti variantai; • Projektuotojas lygiagrečiai vysto visas IS dalis; • RAD metodas netinka uždaviniams, kuriuose yra daug skaičiavimų kompiuterizuoti.
Objektinis IS kūrimo metodas: Tradicinis – struktūrinis-funkcinis IS kūrimo metodas: • Nuosekli eiga; • IS kuriamos konkrečiai veiklos funkcijai kompiuterizuoti; • IS produktas gali būti naudojamas tik toje organizacijoje ir tik tai funkcijai atlikti; • Sudėtingas IS panaudojimas arba pritaikymas kitose organizacijose (netgi ir analogiškoms funkcijoms atlikti);
Objektinis IS kkūrimo metodas: • Nagrinėjama veiklos sritis – realaus pasaulio objektų ir sąveikų; • Nagrinėjama kaip objektai atlieka funkcijas; • Kuriamos IS, susidedančios iš dalių, kurios atitinka realaus pasaulio objektus, jų savybes ir atliekamus veiksmus; • Jeigu objektas dalyvauja vykdant kelias veiklos funkcijas, jis gali būti panaudojamas IS sudėtyje pakartotinai.
Objektinio metodo privalumai: • Supaprastėja IS kūrimo procesas, nes IS surenkama iš sąlyginai paprastų, atskirai aprašytų ir valdomų PĮ objektų rinkinio; • Pagerėja programuotojo darbo kokybė ir produktyvumas; • IS kūrimas slankesnis, nes gali būti keičiami senesnį objektai naujais; • Leidžia IS PĮ analitikui mąstyti realaus pasaulio terminais; • Šiuo metodo pagrindu sukurtos IS ilgiau išlieka gyvybingos; • Sumažėja IS palaikymo išlaidos.
Objektiniam IS kūrimo metodui plačiai naudojama vieninga modeliavimo kalba UML (United Modeling Language). Versija 1.4.2 pripažinta ISO/IEC 19501 standartu. UML 1.4 sudaro: • Statinės struktūros diagramos (static structure diagrams): • Klasių diagrama (class diagram); • Objektų diagrama (object diagram); • Taikomųjų uždavinių diagramos (use case diagrams); • Sąveikos diagramos (interaction diagrams): • Sekos diagramos (sequence diagrams); • Bendradarbiavimo diagramos (collaboration diagrams); • Būsenų diagramos (statechar diagrams); • Veiklos diagrama (activity diagram); • Diegimo diagramos (implementation diagrams): • Komponentų diagrama (component diagram); • Įrangų diagrama (deployment diagram). Populiarūs objektinio IS kūrimo metodai: OMT, Booch, Catalysis, Objectory/Mellor, Fusion, RUP.
Architektūrinis IS modeliavimas: Architektūrinis modeliavimas (architektūra grindžiamas IS projektavimas) tai veiklos procesų ir taikomųjų programų integravimo metodologija. Veiklos informacinė architektūra: bendros sistemos struktūra, sistemos komponentės, loginių jų ryšių ir išoriškai matomų savybių modeliavimas. Skirtas atitinkančių realius veiklos poreikius IS projektavimo ir realizavimo metodams vystyti.
J. Zachman modelis “ISA Framework” 1987 m. John Zachman (IBM) sukūrė Zachman Framework foe Enterprise Aechitecture – organizacinių sistemų architektūros modelį. Skirtas organizacijų veiklai aprašyti ir analizuoti veiklos integralumą, vykdant jos kompiuterizavimą. Praktinė paskirtis – apsaugoti sparčiai besivystančius biznio procesus nuo desintegravimo. Plačiau – www.zifa.com
Veiklos aprašymo aspektai: • Duomenys (Data) – KĄ? Aprašo organizacijoje naudojamos informacijos turinį. Duomenys susideda iš esybių (entries) ir jų tarpusavio ryšių (relationships). • Funkcijos (Fuktions) – KAIP? Aprašo organizacijoje vykstančius procesus ir funkcijas, t. y. kaip naudojami duomenys. Susideda iš procesų (funkcijų), argumentų, procesų (funkcijų) įeigos ir išeigos. • Tinklas (Network) – KUR? Aprašo kur vyksta procesai, kur perduodami ir apdorojami duomenys. Susideda iš tinklo viršūnių ir lankų.
Veiklos aprašymo aspektai: • Žmonės (People) – KAS? Aprašo darbų (procesų) vykdytojus: organizacijos valdymo ir pareigų išsidėstymą – darbuotojus, padalinius, atliekamus darbus, formuojamus produktus. Susideda iš vykdytojų (agents) ir darbų (works). • Laikas – KADA? Aprašo įvykių seką, veiklos kriterijus, resursų naudojimo tvarką. • Motyvavimas (Motivation) – KODĖL? Aprašo organizacijos veiklos motyvaciją. Veiklos rezultatai (produktai) – tikslai ir siekiai, veiklos priemonės – strategijos ir metodai.
Veiklos aprašymo lygmenys: • Kontekstinis (Tyrimo srities) (scope/contextual): Tekstai, atitinkantys “planuotojo” požiūrį; nenurodantys esybių tarpusavio ryšių. Sarašai: esybių, procesų klasių, veiklos vietovių, organizacijų, įvykių, tikslų ir strategijų. • Konceptualus modelis (Enterprise model/conceptual): Aprašo biznio procesus ir resursus, “savininko” reikalavimus organizacijos veiklai ir duomenims. • Sistemos (loginis) modelis (system model/logical): Modelį sudaro “architektas” – projektuotojas. Sukuriami kiekvieno aspekto loginiai modeliai – duomenų (esybių-ryšių diagrama); procesų (duomenų srautų, procesų hierarchijos diagramos); architektūros; vartotojų tarpusavio sąsajos; duomenų apdorojimo (procesų sekos); tikslų architektūros.
Veiklos aprašymo lygmenys: • Fizinis (technologijos) (technology model/physical): Aprašo detalų sistemos ar jos projekto specifikavimą. Sudaromi fizinis duomenų modelis, struktūrinis duomenų apdorojimo technologijos schemos, tinklo fizinės architektūros specifikacijos, vartotojo sąsajos su IS technologijos modelis, detalus tikslų modelis. • Nekontekstinis (detalus) (detailed representation/out-of-context): Priklauso nuo konkrečios programinės –techninės įrangos, sudaromi pasirinkta (projektavimo, specifikavimo ar programavimo) kalba. Gali būti DB projektavimo kalba...
Organizacijos kompiuterizavimo etapai: • Kontekstinio modeliavimo etapas: • Biznio objektų sąrašas DM1; • Biznio procesų sąrašas FM1; • Biznio vietovių sąrašas TM1; • Išorinių organizacijų sąrašas ŽM1; • Išorinių įvykių sąrašas LM1; • Biznio tikslų sąrašas MM1; • Konceptualaus modeliavimo etape: • Semantinis modelis DM2; • Biznio procesų modelis FM2; • Realizavimo-tiekimo tinklas TM2; • Darbų eigos modelis ŽM2; • Pagrindinis veiklos grafikas LM2; • Biznio planas MM2; • Loginiame etape: • Loginis duomenų modelis DM3; • Taikomųjų uždavinių modelis FM3; • Paskirstytos sistemos architektūra TM3; • Interfeiso su vartotoju architektūra ŽM3; • Duomenų apdorojimo modelis LM3; • Biznio taisyklių modelis MM3.
Organizacijos kompiuterizavimo etapai: • Fizinio projektavimo etape: Sudaromi visų loginių modelių realizavimo projektai – technologiniai (fiziniai) modeliai: • Fizinis duomenų modelis DM4; • Funkcinis (procedūrų sąryšio per duomenis) modelis FM4; • Sistemos architektūros projektas TM4; • Dialogo scenarijus ŽM4; • Duomenų apdorojimo valdymo struktūra LM4; • Biznio taisyklių realizavimo projektas MM4; • Nekontekstinio (detalaus aprašo) etape realizuojami visi projektiniai sprendimai: atitinkamų programų ir duomenų struktūrų sukūrimas, DB užpildymas
Veiklos informacinės architektūros (VIA) modelis • VIA modeliavimas skirtas IS< atitinkančių realius veiklos poreikius, projektavimo ir realizavimo metodams plėtoti. • Organizacijos veikla nagrinėjama iš skirtingų pozicijų, išskiriant skirtingo pobūdžio veiklos dalykines sritis (veiklos domenai).
Schemoje nurodyti 4 pagrindiniai domenai. Kai kurioje literatūroje minimas dar vienas domenas – darbo vietų. Darbo vietų domenas – tai organizacijos suvokimas kaip darbo (veiklos) vietų visumos, aprašant reikalavimus darbo vietose vykdomoms funkcijoms. Organizacijos aplinka įvardinta kaip atskira modeliuojama sritis. Ji suskirstyta į: • Verslo aplinką; • IT aplinką; • Gamybos technologinių procesų aplinką. Kiekvienas veiklos domenas žymi specifinę organizacijos veiklos sritį (biznio procesus, informaciją, informacijos apdorojimo procesus, produkto gamybos procesus), kuri modeliuojama kaip savarankiškas objektas (komponentas).
Sąsajų S1-S6 paskirtis yra integruoti duomenų tarpusavio sąveikas. Sąsajų S7-S10 paskirtis – užtikrinti duomenų sąveikas su išorine aplinka. Kiekviena duomenų sąsaja modeliuojama kaip atskiras objektas, kaip atskira IS architektūros komponentė, siejanti du konkrečius VIA domenus. Skirtingų domenų tarpusavio informacinės sąveikos užtikrinimas, taip pat pagrindinių domenų sąveikos su išorine aplinka realizavimas ir reiškia organizacijos veiklos integravimą.
