Jonas Biliūnas

1. Jono Biliūno apsakymo “Brisiaus galas” ir Jurgio Savickio novelės“Ad astra” lyginamoji analizė

2. Jonas Biliūnas Jonas Biliūnas – lietuvių realistas, gyvenimo tikroviškumą ir realumą įžvelgęs ne išoriniame pasaulyje ,o žmogaus viduje,asmenybėje. J. Biliūno apsakymai psichologiniai,nesjuose keliami klausimai: ką žmogusjaučia, ką išgyvena?

3. J.Biliūno kūrinio “Brisiaus galas” kontekstas Pagrindis kūrinio veikėjas senas,žilas ”apžabalęs” šuo – Brisius. Jis jaučiasi nereikalingas, tačiau iš paskutiniųjų stengiasi būti naudingas. Miegodamas kieme šuo jaučiasi saugus, bet šeimininkui nusivedus jį už klojimo, saugumo jausmas dingsta. Sava erdvė pakeičiama svetima. Šūvis – Brisius “griūva, sopulio pervertas”, o šeimininkas pabėga, norsšuo “tik kojasnorėjo jam paskutinį kartą palaižyti”. Reikalingumas ir jautrumas – dvasinės vertybės, o J. Biliūnas dažnai pastebi jų nebuvimą gyvenime, dėl ko labai sielojasi. Autoriaus žmogiškumas kyla išjautraus požiūrio įkitą gyvą būtybę.

5. Jurgis Savickis Rašytojo kūryboje bene visur surandamene tik gėrio, bet ir blogio žaismą, žmogaus įgimtą ieškojimą gyvenimo tiesos bei siekimą amžinojo gėrio.

6. Trumpas J.Savickio apsakymo“Ad astra” turinys Ūkininkas Dalba nusprendžia vienas pats keistipasaulį. („ Aš padarysiu savaip ir nepasiduosiu, - ištarėDalba lyg koks pionierius.“) O pradžią to keitimo jis susieja su apsivalymu – senų, nereikalingų daiktų atsikratymu.Pirmąja jo auka tampa kieme „gaivalinėjąs” senas šuo. Tai priminėnetgi ne šunį, o kažkokį sulysusį padarą, kuris šeimininkui, sveikam, žvaliam ūkininkui, gadino įvaizdį kitų atžvilgiu.Šuo buvo įstumtas savo šeiminiko į ledinį eketės vandenį(“ Dalba, pagriebęs šunį už galvos, vilko jį kaip kokį aviną ir įstūmė aketėn.”), kuriame vargšas gyvūnas, priešindamasis mirčiai, įstengė išsikapstyti. Neišlaikęs pusiausvyros Dalba pakliūna eketėn ir ,kaip bebūtų keista , šuo išgelbsti jį. Tačiau Dalba namo grįžta vienas...

8. Palyginkime

11. Išvados Taigi , prieiname išvadą, kad abu autoriai vaizdavo gyvūnų ir žmogaus tarpusavio santykius. Tačiau kartais tik mirties akivaizdoje žmogus supranta ,kas jam brangu. Šeimininkas, nušovęs Brisių, buvusį draugą ir ištikimą namų sargą, bėga nuo padaryto nusikaltimo, nes sudrumstė savo sąžinę. Jurgio Savickio kūrinio veikėjas Dalba neatrodo, kad to gailėtųsi. Egzekuciją vykdo slapta, nes nenori, kadkas norspamatytų žiaurų jo poelgį. Įvykdęs egzekuciją, Dalbanuskubėjo namo ir elgėsi taip, lyg nieko nebūtų atsitikę. Abu autoriai įvykių nevertina. Palieka tai skaitytojo vaizduotei, žmogiškųjų vertybių ieškojimui.