1 / 28

SVARBIAUSIEJI PROFESINIO MOKYMO IR KVALIFIKACIJ Ų SISTEMŲ DARBAI 2010/2011 Romualdas Pusva škis

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. SVARBIAUSIEJI PROFESINIO MOKYMO IR KVALIFIKACIJ Ų SISTEMŲ DARBAI 2010/2011 Romualdas Pusva škis Lietuvos statybininkų asociacija. PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS VIZIJA.

axelle
Télécharger la présentation

SVARBIAUSIEJI PROFESINIO MOKYMO IR KVALIFIKACIJ Ų SISTEMŲ DARBAI 2010/2011 Romualdas Pusva škis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija SVARBIAUSIEJI PROFESINIO MOKYMO IR KVALIFIKACIJŲ SISTEMŲ DARBAI 2010/2011 Romualdas Pusvaškis Lietuvos statybininkų asociacija

  2. PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS VIZIJA • Profesinis mokymas – lygiavertė mokymosi visą gyvenimą sistemos dalis. Žingsniai: pirminio ir tęstinio profesinio mokymo sistemų sujungimas, praktinio profesinio mokymo išteklių atnaujinimas, profesinio mokymo patrauklumo didinimas, nacionalinės kvalifikacijų sistemos plėtra, profesinio mokymo turinio reforma, profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos plėtra.

  3. Mokinių priėmimas į profesinio mokymo įstaigas*2010 m. skaičius rugsėjo 23 d. duomenimis

  4. Priimtieji mokytis pagal įstaigos tipą 2010 m. priėmimo skaičiai bus tikslinami.

  5. Profesinio mokymo įstaigų mokinių skaičiaus kitimas 2000–2010 m.

  6. Mokiniai, kurie mokosi pagal statybininkų rengimo programas

  7. LRV 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 161 Švietimo ir mokslo ministerijai buvo pavesta nuo 2010 m. balandžio 1 d. perimti iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie SADM 9-rių VšĮ darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas.

  8. Profesinių mokyklų pastatų atsisakymas Nuo 1991 iki 2000 m. sujungus 15 mokyklų, 8 mokyklų pastatai perduoti turto fondui; 2001 m. sujungus 2 mokyklas, 1 mokyklos pastatas perduotas turto fondui; 2002 m. panaudos sutartimi perduotasmokyklospastatas Aukštadvario vid. mokyklai; 2009 m. atsisakyta dviejųmokyklųpastatų, kurie perduodami turto fondui.

  9. PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ ATNAUJINIMAS Praktinio profesinio mokymo išteklių atnaujinimas įgyvendinamas įsteigiant sektorinius praktinio mokymo centrus bei didinant profesinio rengimo įstaigų savarankiškumą. Nuo 2009 m. gruodžio 29 d. vykdomi 8 projektai, skirti sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimui skirtinguose ūkio sektoriuose: medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų; viešbučių ir restoranų; didmeninės ir mažmeninės prekybos; inžinerinės pramonės; žemės ūkio; kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų; tekstilės produkcijos gamybos; geležinkelio transporto specialistų rengimo. Šiems projektams skiriamas finansavimas sudaro iki 107,04 mln. Lt. 9

  10. 2011 m. bus pradėti įgyvendinti dar 34 projektai, skirti sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimui (8 projektai jau vykdomi). Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma – iki 293 mln. Lt. Spalio mėn. patvirtintas valstybės projektų sąrašas, kuriame įvardinti šie 34 finansuojami sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo projektai, numatomas skirti finansavimas, projektų trukmė ir paraiškų pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (CPVA) terminai. Pirmosios 10 paraiškų CPVA bus pateiktos iki 2011 m. sausio 7 d. Likusios – iki 2011 m. kovo 24 d. Visų finansuojamų ir galimų finansuoti sektorinių praktinio mokymo centrų projektų sąrašas ir jų finansavimo etapai pateikiami Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtros programoje. NUMATOMI VYKDYTI PROJEKTAI (I)

  11. Kas yra SPMC Sektorinis praktinio mokymo centras(SPMC) – vieno ar kelių Lietuvos ūkio sektorių modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos padalinys, teikiantis pirminio ir tęstinio praktinio profesinio mokymo paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba ją tobulinti.

  12. Profesinio mokymo įstaigų atranka kuriant sektorinius centrus, buvo vykdoma remiantis šiais pagrindiniais kriterijais: geriausiai atitinka svarbiausius šalies ūkio poreikius, (atsižvelgiant į geografinę šalies padėtį,sektorių plėtrą); geriausiai pasirengę investicijoms tuo laikotarpiu, kai jos gali būti skiriamos.

  13. 2011 m. I ketv. numatoma pradėti vykdyti projektus pagal Programos veiklų grupę „Profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros sukūrimas“. Kadangi Programoje kaip pareiškėjai įvardintos profesinio mokymo įstaigos, tam, kad atrinkti konkrečius pareiškėjus 2010 m. pabaigoje – 2011 m. pradžioje numatoma skelbti išankstinį kvietimą teikti valstybės projektų aprašymus. Prioritetas bus teikiamas projektams, kuriuos įgyvendins profesinio mokymo įstaigos dar negavusios ESF finansavimo infrastruktūros plėtrai, kai pagrįstas numatomos modernizuoti įstaigos perspektyvumas, projektams, kurie skatina darnaus vystymosi principo įgyvendinimą socialinėje srityje ir yra įgyvendinami vykdant profesinio mokymo įstaigų optimizavimą. Tinkamos išlaidos: statyba, rekonstrukcija, remontas, įrangos, prekių, paslaugų pirkimas, projekto administravimas, viešinimas. Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma šiuo metu iki 9,15 mln. Lt. NUMATOMI VYKDYTI PROJEKTAI (II)

  14. STATYBA

  15. Investicijos į profesinio mokymo įstaigas 2006-2010 metais Įgyvendinant Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2006-2008 m. programą profesinio mokymo įstaigoms skirta 40 mln. Lt iš Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai skirtų Europos Sąjungos lėšų. Valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučių atnaujinimui skirta 2009 m. – 2 630 tūkst. Lt, 2010 m. – 7 587 tūkst. Lt. Iš Valstybės investicijų programos lėšų profesinio mokymo įstaigų pastatams rekonstruoti, renovuoti skirta: 2008 m. – 6278 tūkst. Lt; 2009 m. – 2120 tūkst. Lt; 2010 m. - 735 tūkst. Lt. 2009-2010 m. iš Ūkio ministerijai skirtų Europos Sąjungos lėšų profesinio mokymo įstaigų pastatams renovuoti skirta apie 9 mln. Lt ir 690 tūkst. Lt iš Švietimo ir moklso ministreijos įgyvendinamos Švietimo įstaigų modernizavimo programos lėšų.

  16. PRAKTINIO MOKYMO CENTRAIGEOGRAFINIS IŠSIDĖSTYMAS • Elektros, dujų ir vandens tiekimo • Maisto produktų ir gėrimų pramonės • Medienos pramonės • Inžinerinės pramonės • Kitos komun., soc. ir asm. aptarnavimo veiklos • Didmeninės ir mažmeninės prekybos • Statybos • Aprangos ir tekstilės pramonės • Transporto ir sandėliavimo • Variklinių transp. priemonių ir motociklų remonto • Viešbučių ir restoranų • Žemės ūkio miškininkystės ir žuvininkystės • - PM • DRMC • Partneris PMĮ • Papildomi proj. BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD BPD

  17. PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ TINKLAS 56 profesinės mokyklos, kurių steigėjas yra tik ŠMM; 3 profesinės mokyklos - steigėjais yra ŠMM ir savivaldybės; 13viešųjų profesinio mokymo įstaigų, kurių dalininkė yra ŠMM 9 darbo rinkos mokymo centrai, kurių savininko teises ir pareigas nuo 2010 m. balandžio 1 d. vykdo ŠMM - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - 2 UAB darbo rinkos mokymo centrai, kurių steigėjas yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie SADM

  18. Decentralizavimą lemiančios priežastys ir profesinio mokymo įstaigų pertvarkos perspektyvos Galima būtų išskirti dvi profesinio mokymo įstaigų grupes, kurioms taikomos valdymo decentralizavimo priemonės: I. Mažesnį mokinių skaičių turinčios profesinės mokyklos, kurių kontingentas pastoviai mažėja ir kurios mokinių kontingentą komplektuoja daugiausia iš savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų. šiai grupei: - steigėjo funkcijas perduoti savivaldybės tarybai, siekiant jas jungti į bendrą savivaldybės mokymo įstaigų tinklą; - savivaldybių taryboms nesutikus perimti steigėjo teisių, jas jungti su kitomis profesinio mokymo įstaigomis II. Didžiosios (tiek mokinių. tiek vykdomų programų skaičiumi) regioninės profesinės mokymo įstaigos bei tos profesinio mokymo įstaigos, kuriose kuriami sektoriniai profesinio mokymo centrai.

  19. Tinklo optimizavimas Profesinio mokymo įstaigos perduodamos savivaldybėms - Simno žemės ūkio mokyklą – Alytaus rajono savivaldybei; - Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą – Kaišiadorių rajono savivaldybei; - Vilkijos žemės ūkio mokyklą – Kauno rajono savivaldybei; - Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklą – Skuodo rajono savivaldybei; - Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą – Pasvalio rajono savivaldybei; - Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinę mokyklą – Panevėžio miesto savivaldybei; - Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklą – Rokiškio rajono savivaldybei; - Anykščių technologijos mokyklą – Anykščių rajono savivaldybei; - Aukštadvario žemės ūkio mokyklą – Trakų rajono savivaldybei.

  20. TINKLO OPTIMIZAVIMAS, PIRMINIO IR TĘSTINIO PROFESINIO MOKYMO SISTEMŲ SUJUNGIMAS Sujungimas įgyvendinamas optimizuojant profesinio mokymo teikėjų tinklą ir jų valdymą. Nuo 2010 m. balandžio 1d.perimtos 9 darbo rinkos mokymo centrų steigėjo funkcijos bei optimizuojamas profesinio mokymo įstaigų tinklas, kai kurias jų perduodant savivaldybėms ar prijungiant prie kitų profesinio mokymo ar švietimo įstaigų. Vyriausybės pavesta sujungti: - Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą ir VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą; - Kauno maisto pramonės mokyklą, Kauno prekybos ir verslo mokyklą su VšĮ Kauno Dainavos darbo rinkos mokymo centru; - VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą su VšĮ Klaipėdos darbo rinkos mokymo centru; - VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centrą su Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla ir VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centru; - Alytaus profesinio rengimo centrą su VšĮ Alytaus darbo rinkos mokymo centru; - Utenos regioninis profesinio mokymo centrą su VšĮ Utenos darbo rinkos mokymo centru. Sujungiant, reikia suvienodinti šių įstaigų juridinį statusą, t.y. pertvarkyti į viešąsias profesinio mokymo įstaigas 20

  21. Mokyklos pareiškusios norą būti pertvarkytos į viešąsias profesinio mokymo įstaigas Eil. Nr. Profesinės mokyklos pavadinimas Yra pareiškę norą būti dalininkais 1. Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras AB „YIT Kausta” 2. Kupiškio technologijos ir verslo mokykla UAB „Dailista” 3. Joniškio žemės ūkio mokykla Joniškio r. savivaldybė 4. Kauno ryšininkų mokykla AB „Lietuvos paštas” 5. Jonavos politechnikos mokykla Koncernas „Achemos grupė” 6. Druskininkų amatų mokykla Druskininkų savivaldybė 7. Plungės technologijų ir verslo mokykla LPK Plungės pramonininkų sąjungos UAB „Plungės Jonis”, Plungės r. savivaldybė 8. Žeimelio žemės ūkio mokykla Šiaulių PPAR, UAB „Kalvis” 9. Veisiejų technologijos ir verslo mokykla Lazdijų raj. savivaldybė, E.Jurkevičiaus įmonė

  22. Kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas 2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas išankstinis kvietimas teikti valstybės projektų aprašymus pagal Programos veiklų grupę „Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose“. Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma – 6 mln. Lt. 2011-2014 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras įgyvendins Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo sistemos kūrimo 4 mln. vertės projektą (ES lėšos ir biudžeto lėšomis). Kuriama Lietuvos kvalifikacijų sandara yra reikšminga kvalifikacijų įvertinimo ir palyginimo priemonė, kuri per Europos kvalifikacijų sandarą susieja Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sistemą su kitų Europos Sąjungos šalių kvalifikacijų sistemomis ir sąrangomis. Kuriama profesinio mokymo kreditų sistema padės derinti, lyginti ir papildyti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemas, derės su aukštajam mokslui taikoma kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Stiprės ryšys tarp įvairių švietimo grandžių (bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo). Tobulinamas profesinio mokymo turinys. Kuriamos modulinės profesinio mokymo programossudarys galimybę kvalifikaciją įgyti dalimis. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras vykdo projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 9,97 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis), Stiprinamas ryšys su darbdaviais. Numatoma tęsti profesinio mokymo įstaigų pertvarką į VšĮ. Keliamas profesijos mokytojų statusas ir kompetencija, rengiamos mokymo priemonės. Nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 20 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis).

  23. PROFESINIO MOKYMO PATRAUKLUMO DIDINIMAS Tarptautinių tyrimu nustatyta, kad didinant profesinio mokymo patrauklumą ir kokybę būtina: • stiprinti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ryšius • stiprinti ryšius su darbdaviais • kelti profesijos mokytojų statusą ir kompetenciją • tobulinti profesinio mokymo turinį 23

  24. PM patrauklumo didinimo darbai gerinamos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos mokiniams, sėkmingai baigusiems atitinkamas profesinio mokymo programas plėtojama profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema sukurta teisinė bazė modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimui gerinama profesinio mokymo kokybė optimizuojant profesinių mokyklų tinklą, biudžetines profesinio mokymo įstaigas pertvarkant į viešąsias bei glaudžiau bendradarbiaujant su socialiniais partneriais juos įtraukiant į šių mokymo įstaigų valdymą. siekiant sustiprinti profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo bazę, kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai

  25. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTROĮ S A K Y M A SDĖL ASMENŲ, PRETENDUOJANČIŲ 2010 IR 2011 STUDIJŲ METAIS Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS PIRMOSIOS PAKOPOS IR VIENTISŲJŲ STUDIJŲ VIETAS, MOKYMOSI REZULTATŲ MINIMALIŲ. RODIKLIŲ NUSTATYMO2009 m. spalio 20 d. Nr  ISAK-2082 Į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni už minimalius rodiklius, gali pretenduoti asmenys: 2010 studijų metais išlaikę tris brandos egzaminus arba du brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) programas. Stojantieji 2011 studijų metais turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus arba du valstybinius brandos egzaminus ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių (išskyrus meno studijų sritį) universitetinių studijų programas; du valstybinius brandos egzaminus ir vieną mokyklinį brandos egzaminą arba vieną valstybinį brandos egzaminą, vieną mokyklinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į tas universitetinių studijų programas, į kurias stojant reikalingo dalyko organizuojamas tik mokyklinis brandos egzaminas; du valstybinius brandos egzaminus arba vieną valstybinį brandos egzaminą ir baigiamąjį kvalifikacijos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų studijų sričių koleginių studijų programas.

  26. Nustatyti papildomi kriterijai ir papildomi balai: stojantiesiems į universitetinių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 1balas; stojantiesiems į koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos ir verslo administravimo krypties programas – ir kitų švietimo sričių) su pagyrimu arba baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas (į vadybos ir verslo administravimo krypties programas – ir kitų švietimo sričių) ir turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją – 2 balai. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2010 metais tvarkos aprašas

  27. Kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas 2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas išankstinis kvietimas teikti valstybės projektų aprašymus pagal Programos veiklų grupę „Vidinių profesinio mokymo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimas profesinio mokymo įstaigose“. Bendra kvietimui skiriamo finansavimo suma – 6 mln. Lt. 2011-2014 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras įgyvendins Profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo sistemos kūrimo 4 mln. vertės projektą (ES lėšos ir biudžeto lėšomis). Kuriama Lietuvos kvalifikacijų sandara yra reikšminga kvalifikacijų įvertinimo ir palyginimo priemonė, kuri per Europos kvalifikacijų sandarą susieja Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sistemą su kitų Europos Sąjungos šalių kvalifikacijų sistemomis ir sąrangomis. Kuriama profesinio mokymo kreditų sistema padės derinti, lyginti ir papildyti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemas, derės su aukštajam mokslui taikoma kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema. Stiprės ryšys tarp įvairių švietimo grandžių (bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo). Tobulinamas profesinio mokymo turinys. Kuriamos modulinės profesinio mokymo programossudarys galimybę kvalifikaciją įgyti dalimis. Nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras vykdo projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 9,97 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis), Stiprinamas ryšys su darbdaviais. Numatoma tęsti profesinio mokymo įstaigų pertvarką į VšĮ. Keliamas profesijos mokytojų statusas ir kompetencija, rengiamos mokymo priemonės. Nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ kuriam skiriamas finansavimas – iki 20 mln. Lt (ES lėšos ir biudžeto lėšomis).

  28. Dėkoju už Jūsų dėmesįir nuoširdų bendradarbiavimą

More Related