Kiekybinio tyr imo “Ly čių vaidmenys užimtumo sferoje” rezultatai

1. Kiekybinio tyrimo “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” rezultatai Ingrida Gečienė, VU

2. Tyrimo aprašymas • Tyrimas “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” parengtas projektui “Lyčių vaidmenų stereotipai užimtumo sferoje: plataus monitoringo ir švietimo sistema”. • Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę apie vyrų ir moterų vaidmenis užimtumo sferoje.

3. Tyrimo “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” uždaviniai: • Išanalizuoti Lietuvoje vyraujančius lyčių stereotipus užimtumo sferoje. • Išnagrinėti požiūrį į galimybes siekti karjeros profesinėje srityje. • Ištirti vaidmenų pasiskirstymą šeimoje ir požiūrį į vyrų ir moterų įsipareigojimų derinimą darbe ir šeimoje. • Išanalizuoti moterų situaciją verslo srityje. • Ištirti nuomones apie vyriausybės vaidmenį skatinant lygias vyrų ir moterų teises.

4. Tyrimo “Lyčių vaidmenys užimtumo sferoje” metodologija • Tyrimas atliekamas reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos pagalba, kadangi siekiama ištirti gyventojų nuomonių apie lyčių vaidmenis užimtumo sferoje pasiskirstymą. • Sudarant klausimus buvo atsižvelgta į galimybę palyginti šios apklausos ir kitų tyrimų rezultatus, kas įgalintų atskleisti požiūrio į lyčių stereotipus pokyčių tendencijas. • Klausimynas buvo derinamas su ekspertais socialinių lyčių tyrimų srityje.

5. Apklausos atlikimas • Apklausą Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”. • Apklausa atlikta 2006 m. spalio 5-8 d. • Apklausti 1006 Lietuvos gyventojai. • Apklausos būdas: kiekybinis interviu respondento namuose. • Atrankos metodas: daugiapakopė tikimybinė atranka.

6. Pagrindiniai tyrimo rezultataiPožiūris į vyrų ir moterų padėtį darbo rinkoje Lietuvoje (%)

7. Požiūris į galimybę susirasti darbą • Du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad vyrui lengviau susirasti darbą nei moteriai. • Moterys labiau nei vyrai mano, kad vyrams susirasti darbą yra lengviau (atitinkamai 74,4 ir 58,3 proc.). • Respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai dažniau nei kito išsilavinimo ir profesijų grupės teigia, kad abiem lytim yra vienodos sąlygos susirasti darbą. • Didžiųjų miestų gyventojai (ypač Vilniaus) taip pat daugiau nei mažųjų miestų ir kaimų gyventojai mano, kad abiem lytim yra vienodos sąlygos susirasti darbą.

8. Požiūris į lygias galimybes siekti karjeros profesinėje srityje • Tik pusė respondentų pritarė, kad vyrai ir moterys turi lygias galimybes siekti karjeros. • Moterys mažiau nei vyrai pritaria, kad yra lygios galimybės siekti karjeros. • Jaunesnio amžiaus respondentai (iki 40 m.) labiau pritaria, kad yra lygios galimybės (58,9 proc.). • Vilniuje gyvenantys respondentai taip pat labiau nei kitose Lietuvos vietose pritaria, kad yra lygios galimybės

9. Diskriminacijos dėl lyties patirtis • Dauguma (95,9 proc.) respondentų teigė, kad nebuvo susidūrę su situacija, kai dėl jų lyties nebuvo paskirtas į aukštesnes pareigas. • Moterys kiek dažniau nei vyrai teigė, kad buvo susidūrusios su tokia situacija. • Taip pat respondentai iki 29 m. dažniau nei kitos amžiaus grupės teigė susidūrę su tokia situacija. • Respondentai su aukštuoju išsilavinimu taip pat dažniau nei kito išsilavinimo grupės teigė susidūrę su tokia situacija. • Nors skirtumai nėra labai ryškūs, tačiau galima iš šių atsakymų ir kitų rezultatų įžvelgti, kad minėtos trys grupės, matyt, yra labiau reflektuojančios diskriminacijos dėl lyties apraiškas.

10. Požiūris į nelygias galimybes įsidarbinant Teiginiui “kai trūksta darbo vietų, pirmenybė įsidarbinant turėtų būti teikiama vyrui” pritarė: • 1994 m. 72 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. • 2000 m. 60 proc. vyrų ir 30 proc. moterų. • 2006 m. 33,8 proc. vyrų ir 28,6 proc. moterų. Galima daryti išvadą, kad nuostata, palaikanti vyrų pirmumo teisęį darbą,silpsta.

11. Požiūris į nelygias galimybes darbinėje veikloje • 2006 m. daugiau nei pusė respondentų pritaria teiginiui, kad moteriai reikia daugiau ir sunkiau dirbti, kad sulauktų savo kvalifikacijos/gabumų pripažinimo nei vyrui. • Moterys dažniau nei vyrai pritaria šiam teiginiui (atitinkamai 62,5 ir 47,7 proc.). • Jaunesnio amžiaus respondentai taip dažniau nei kitų amžiaus grupių respondentai pritaria šiam teiginiui (iki 29 m.).

12. Mažiau atsakingos moterų pozicijos darbe priežastys • Daugiau nei pusė respondentų kaip pagrindinę priežastį dėl kurios moterys daug dažniau užima mažiau atsakingas pozicijas darbe įvardina tai, kad moterys turi mažiau laiko, nes yra labiau nei vyrai atsakingos už šeimą ir vaikus. • Moterys dažniau nei vyrai pritaria tokiai priežasčiai. • Antroji pagal svarbą priežastis yra tai, kad darbo aplinkoje dominuoja vyrai, kurie nepakankamai pasitiki moterimis. • Mažai svarbios priežastys – materys daug mažiau nei vyrai pasiruošę kovoti dėl karjeros, jos tuo nesidomi, moterys ne visada turi reikiamą kvalifikaciją užimti atsakingas pareigas. • Tokiu būdu priežastys siejamos ne su moterų kvalifikacija ir poreikiu siekti aukštesnių pareigų, bet su šeimos ir darbo derinimu bei dominuojančia neigiama nuostata į moteris atsakingose pareigose.

13. Požiūris į moterų diskriminavimą versle • Moterys dažniau nei vyrai mano, kad moterys yra diskriminuojamos versle – atitinkamai 42,7 proc. moterų ir 29,7 proc. vyrų. • Respondentai iki 29 m. taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu dažniau teigė, kad moterys yra diskriminuojamos versle.

14. Kliūčių moterims įkurti savo verslą priežastys

15. Vaidmenų pasiskirstymas šeimoje (procentais)

16. Vyraujantys lyčių vaidmenų stereotipai • Motina turėtų teikti pirmenybę vaikams ir šeimai, o ne darbui. • Kruoštumas, atidumas, paklusnumas, paslaugumas – tai savybės, iš principo labiau būdingos moterims. • Šeimai daug geriau, kai vyras uždirba pinigus, o moteris prižiūri namus ir vaikus. • Kiek mažiau pritariama, kad tikrai gerai pasirūpinti šeima, namais ir vaikais gali tik nedirbanti moteris. • Šiuos stereotipus taip pat palaiko ir pačios moterys.

17. Liberalesnės pažiūros apibrėžiamos per: • Mažesnį pritarimą vyraujantiems lyčių stereotipams. • Mažesnį pritarimą profesijų susiejimui tik su viena ar kita lytimi. • Pritarimą teiginiui, kad “geriausia išeitis moteriai būti nepriklausoma – dirbti”. • Didesnį pritarimą tam, kad moterys gali taip pat gerai dirbti vadovaujantį darbą kaip ir vyrai. • Didesnį pritarimą, kad sutuoktiniai buitiniais rūpesčiais, namų ruošos darbais turėtų dalintis po lygiai. • Stipresnį pritarimą, kad savo indėlį į šeimos biudžetą turi įnešti tiek vyras, tiek moteris.

18. Pagrindiniai demografiniai veiksniai darantys įtaką požiūriui į lyčių stereotipus • Amžius – jaunesnės amžiaus grupės (ypač išsiskiria respondentai iki 29 metų) yra labiau liberalių pažiūrų. • Išsilavinimas – respondentai su aukštuoju išsilavinimu taip pat yra labiau liberalių pažiūrų. • Pajamos šeimos nariui – respondentai, kurių šeimoje tenka daugiau nei 700 Lt. Kiekvienam šeimos nariui labiau liberalių pažiūrų. • Profesija – specialistai ir studentai labiau liberalių pažiūrų. Tiek pajamos, tiek profesija yra susiję su amžiumi ir išsilavinimu.

19. Sunkumų derinant darbą ir pareigas šeimoje patirtis (%)

20. Demografinių veiksniųįtaka darbo derinimo su šeima patirčiai • Skirtingai nuo nuostatų, kad moterims sunkiau derinti darbą ir šeimą, respondentų atsakymai apie patirtį leidžia teigti priešingai – moterys dažniau nei vyrai deklaruoja, kad niekada nesusiduria su derinimo sunkumai. • Kad susiduria su šiais sunkumais dažniau teigia repondentai nuo 30 iki 39 m. – dažnai tai laikotarpis, kai auginami mažamečiai vaikai. • Dažniau susiduriantys su derinimo sunkumais teigia respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specailistai ir respondentai, kurių šeimose kiekvienam nariui tenka daugiau nei 700 Lt.

21. Didžiausias krūvis rūpinantis šeima • Didžiausias krūvis rūpinantis šeima, pagal respondentų nuomonę, tenka moterims: tik 23,7 proc. vyrų teigė, kad jiems kliųna didžiausias rūpinimosi šeima krūvis, o moterų tarpe tokių yra 68,6 proc. • Respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei respondentai nuo 30 iki 39 m. dažniau teigė, kad rūpinimosi krūvis tenka vienodai abiems sutuoktiniams/partneriams.

22. Požiūris į vyriausybės vaidmenį užtikrinant lygias galimybes užimtumo sferoje

23. Ačiū už dėmesį