INTEGRACIJOS Į ES POVEIKIO LIETUVOS EKONOMIKAI 200 2 –2006 METAIS (EX-POST) VERTINIMAS

1. INTEGRACIJOS Į ES POVEIKIO LIETUVOS EKONOMIKAI 2002–2006 METAIS (EX-POST) VERTINIMAS UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”

2. Darbo etapai • Integracijos poveikį atspindinčių Lietuvos ekonominių rodiklių dinamikos apžvalga. • Atliktų ex-ante integracijos poveikio vertinimo studijų apibendrinimas ir pagrindinių prielaidų apibrėžimas. • Makroekonominis modeliavimas ir bendras poveikio Lietuvos ūkiui vertinimas 2004–2006 m. (ex-post).

3. Tarp aktualiausių šio tyrimo uždavinių – atsakyti į klausimus • Kokios bendros realios integracijos pasekmės Lietuvos ūkiui nagrinėjamu laikotarpiu? • Kokios galimybės (finansinės lėšos, laisvas prekių judėjimas ir pan.) padarė didžiausią įtaką ūkio plėtrai? • Koks atskirų galimybių poveikio mastas? • Kokius struktūrinius pokyčius lėmė integracija į ES? • Kokią įtaką integracija padarė kainoms ir infliacijai?

4. 85,7 90 80,3 74,9 69,2 80 63,1 58,0 70 74,3 54,0 69,1 50,3 64,2 60 48,0 45,1 BVP 59,4 43,0 42,7 54,9 38,3 50 51,7 49,3 31,6 46,7 45,3 43,2 24,1 41,3 42,1 40 37,8 31,3 30 24,0 20 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 metai Faktinis BVP su integracija Hipotetinis BVP be integracijos Faktinio ir makro modeliu prognozuojamas BVP lyginat su hipotetiniu BVP be integracijos įtakos, mlrd. litų

5. Pagrindinės ex-ante EKT 2002 m. tyrimo išvados • Vidutiniškai per 2004-2006 metus Lietuvos ekonomika turėtų augti apie 1,3 procentinio punkto sparčiau lyginant su hipotetine nesiintegravimo situacija. • Didžiausią naudą dėl integracijos į ES patirs žemės ūkio, apdirbamosios pramonės, transporto ir energetikos sektoriai. • Didžiausią įtaką Lietuvos ūkiui turės: bendros rinkos efektas, ES fondų lėšos, TUI padidėjimas.

6. 2007 m. tyrimo metodikos bendra apžvalga ir išvados

7. Bendra metodologijos apžvalga • Integracijos poveikis įvertintas pagal faktinį Lietuvos duomenų raidą nuo 2004 m. ir naudojant kitų pereinamosios ekonomikos šalių duomenų pagrindu įvertintą BVP ilgalaikio augimo modelį. • Norint tiksliau identifikuoti būtent integracijos poveikį, šiame tyrime pasitelkti panelinių duomenų modeliai, kuriuose integracijos efektai identifikuojami ne tik pagal pasireiškimo momentą (iki ir po integracijos), bet atsižvelgiant ir į tai, kaip reikšmingai skiriasi į ES besiintegruojančių ir nesiintegruojančių šalių ekonomikos augimas (bei kiti procesai), kai atsižvelgiama į bendruosius ekonomikos augimą lemiančius veiksnius, įvairius struktūrinius pasikeitimus ir pan.

8. Taikomos vertinimo metodologijos privalumai ir trūkumai Privalumai: • pirminių impulsų dydis nustatytas pagal faktinį Lietuvos duomenų pasikeitimą, naudojant detalų eksporto, TUI ir emigracijos srautų išskaidymą pagal ES ir ne ES šalis iki ir po 2004 m. • augimo lygtimi paremtas galutinio poveikio vertinimas leidžia tiksliau identifikuoti integracijos poveikį: • nagrinėjant daugiašalį pjūvį turima daugiau duomenų trumpo (2004-2006 m.) pointegracinio laikotarpio analizei • poveikis identifikuojamas ne tik pagal pasireiškimo momentą (iki ir po integracijos), bet atsižvelgiant ir į tai, kaip reikšmingai skiriasi į ES besiintegruojančių ir nesiintegruojančių šalių ūkio augimas Trūkumai: • skirtingos šalys nebūtinai panašios, tad įtraukus labai nepanašias šalis bei tinkamai nesumodeliavus jų ypatumų, gaunamas nekorektiškas poveikio įvertinimas.

9. ES integracijos poveikio šaltiniai • Bendrosios rinkos sukūrimas • Laisvas kapitalo judėjimas • Laisvas darbo jėgos judėjimas • ES finansinė parama

10. Bendra vertinimo schema Pirminio poveikio šaltiniai (stilizuotos vertinimo lygtys): Bendrosios rinkos sukūrimas ir laisvoji prekyba (eksporto modelis) Laisvas kapitalo judėjimas (tiesioginių užsienio investicijų modelis) Laisvo darbo jėgos judėjimo (migracijos modelis) Dėl užsienio finansinės paramos (įsisavintų lėšų apimtis – ESF) BVP augimo modelis* * Modelis įvertintas pagal penkiolikosšalių duomenis: Albanijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Makedonijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos

11. Apribojimai ir susijusios rizikos • Dalis integracijos poveikio dar gali būti ne visiškai pasireiškę dėl įvairių vėluojančių efektų (pvz.: finansinių lėšų įsisavinimo); • Kurią datą laikyti integracijos pradžia? Šiame tyrime integracijos poveikis matuojamas nuo 2004 m.; • Reikia, kad nagrinėjamos kitos šalys (jų ūkiai) būtų kiek įmanoma panašesnės į Lietuvą, tačiau į Lietuvą panašios šalys taip pat integravosi į ES ir negalima sudaryti labai panašią ūkio struktūrą bei problemas turinčių (nesiintegravusių) šalių kontrolinės grupės; • Apsiribota tik pereinamosios ekonomikos šalių grupe; • Kai kurioms nagrinėjamos grupės šalims pavyko gauti ne visus duomenis, o dalies šalių duomenys yra mažiau patikimi ar/ir pagrįsti negalutiniais įverčiais (ypač 2006 metų rezultatai); • Trumpas pointegracinis laikotarpis.

12. Bendrosios rinkos bei laisvosios prekybos įtaka BVP Lietuvos prekių eksporto į atskiras ES šalis santykis su Lietuvos BVP, esant kitoms sąlygoms vienodoms, nuo 2004 m. vidutiniškai buvo didesnis apie 1.4 karto, lyginant su neintegracinio scenarijaus santykiu. Bendrosios rinkos sukūrimo poveikis Lietuvos BVP augimo tempams 2004-2006 m. atitinkamai sudarė apie 1.7, 1.8 ir 1.9 proc. punkto ir tiek prisidėjo prie “neintegracinių” BVP augimo tempų. Bendrosios rinkos sukūrimo poveikis BVP 2004-2006 m. sudarė 0.98, 2.14, 3.54 mlrd. Lt.

13. ES finansinės paramos poveikio dydis BVP ES parama turėjo neabejotinai teigiamą ir reikšmingą poveikį: vidutiniškai, 1 proc. įsisavintosparamos lyginant su BVP, naujosiose ES šalyse, tais metais sąlygodavo apie 1 proc. punktą BVP augimo. 2004-2006 m. laikotarpiu, struktūrinei intervencijai skirtų lėšų grąža į ES bessiintegravusiose šalyse buvo didžiausia; sanglaudai skirtų lėšų poveikis ūkio augimui buvo mažesnis, o žemės ūkiui skirtos lėšos buvo mažiausiai efektyvios didinant ekonomikos augimo tempus 2004-2006 m. Atsižvelgus į faktinę Lietuvai tenkančios paramos struktūrą, 2004-2006 m. laikotarpiu ES finansinės paramos poveikis BVP atitinkamai sudaro apie 0.4, 0.5 ir 2.2 proc. punkto. ES paramos poveikis BVP 2004-2006 m. sudarė 0.23, 0.55, 2.05 mlrd. Lt.

14. Laisvo darbo jėgos judėjimo poveikis BVP • Emigracija į ES šalis, matuojant nuo bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus, nuo 2004 m., kitoms sąlygoms esant vienodoms, buvo didesnė apie 1.5 karto, lyginant su neintegraciniu scenarijumi. • Pasinaudojant augimo lygtyje nustatytu gyventojų skaičiaus proc. pokyčio įtakos BVP augimo tempams koeficientu gaunamas emigracijos “indėlis” į BVP augimo tempus: 2004-2006 m. jis atitinkamai buvo -0.3, -0.1 bei 0.1 proc. punkto. • Laisvo darbo jėgos judėjimo poveikis Lietuvos BVP 2004-2006 m. siekė -0.17, -0.25, -0.20 mlrd. Lt.

15. Integracijos poveikis infliacijai • Sudarius empirinį integracijos poveikio vertinimo modelį nustatyta, kad integracija neturėjo reikšmingos tiesioginės įtakos infliacinių procesų pasikeitimui. Tačiau integracijos sąlygotas spartesnis BVP augimas sukelia didesnę infliaciją, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai ūkio augimo spartėjimas ar lėtėjimas sukelia atitinkamus infliacinius lūkesčius. • Vidutiniškai per 2004-2006 m. laikotarpį su integracijos sąlygotu BVP paspartėjimu buvo susijusi apie 0.6 proc. punkto infliacijos dalis.

16. Integracijos poveikis Lietuvos BVP

17. 9 7.9 7.7 8 7.3 7 5.7 5.5 6 5 % 3.5 4 3 2.2 1.9 1.8 1.7 2 0.5 1 0.4 0.1 -0.3 -0.1 0 -1 2004 2005 2006 BVP augimo tempai Neintegracinis augimas Eksporto indėlis ES paramos indėlis Migracijos indėlis Integracijos poveikis Lietuvos BVP ir jo šaltinių reikšmės

18. Ekspertinis vertinimas (1) • Ūkio struktūros pokyčiai: • Paspartėjo statybų plėtra • Geresnės perspektyvos transporto sektoriui • Sustiprėjęs žemės ūkio sektorius • Užsienio investicijos: • TUI mažesnis nei tikėtasi • Emigracija: • ES narystė iššaukė spartesnę emigraciją • Pradeda ryškėti neigiami emigracijos padariniai

19. Ekspertinis vertinimas (2) • Infliacija: • Tiesioginis integracijos poveikis VKI pasireiškė 2004 m. gegužę • ES lėmė staigų vartojimo šuolį, kuris sąlygojo padidėjusią infliaciją • Eksportas: • Didelis ES narystės poveikis eksporto augimui • Paspartėjo eksportas Rytų kryptimi

20. Išvados (1) • Ekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo, jog integracijos poveikis Lietuvos ir kitų 2004 m. į ES įstojusių šalių ekonominiams rodikliams 2004-2006 m. laikotarpiu buvo reikšmingas. • ES finansinė parama turėjo reikšmingą teigiamą poveikį BVP bei darbo našumo augimui. • Integracija į ES padidino šalies atvirumą (eksporto dalis BVP išaugo) ir tuo būdu paspartino BVP augimą. • Integracija į ES paskatino emigraciją bei imigraciją, tačiau migracijos įtaka nedidelė ir nevienareikšmė. • Reikšmingo tiesioginio poveikio infliaciniams procesams ES integracija neturėjo, tačiau turėjo netiesioginį per integracijos sąlygotą spartesnį ūkio augimą. • Statistiškai reikšmingo ES integracijos poveikio tiesioginėms užsienio investicijoms nenustatyta.

21. Išvados (2) • Lietuvos BVP augimo tempai dėl ES finansinės paramos 2004-2006 m. laikotarpiu vidutiniškai buvo didesni apie 1 proc. punktą, lyginant su tais, kurie būtų buvę be integracijos. • Vertinant pagal turimo laikotarpio duomenis, didžiausią efektą duoda struktūrinių fondų lėšos, mažesnį – sanglaudai skirtos lėšos, o mažiausią – žemės ūkiui skirtos lėšos. • ES parama ne tik sąlygojo BVP augimo tempų paspartėjimą, bet ir darbo našumo padidėjimą.

22. Išvados (3) • Dėl įsiliejimo į ES bendrąją rinką ir laisvosios prekybos sukūrimo efektų Lietuvos eksporto į ES santykis su BVP, lyginant su neintegraciniu scenarijumi, išaugo apie 1.4 karto, o tai vidutiniškai paspartino Lietuvos BVP augimo tempus 2004-2006 m. laikotarpiu apie 1.8 proc. punkto. • Įstojus į ES emigracijos banga reikšmingai sustiprėjo, bet tik į senąsias ES šalis. • Bendras integracijos netiesioginis poveikis BVP augimui 2004-2006 m. laikotarpiu dėl pirminio poveikio migracijai vidutiniškai sudaro apie -0,1 proc. punkto.

23. Ex-post tyrimo palyginimas su 2002 m. ex-ante tyrimu • Kokybine prasme išvados abiem atvejais yra beveik vienodos: didžiausi ES integracijos efektai yra susiję su bendrosios rinkos sukūrimu bei ES finansine parama, o migracijos poveikis ūkio augimui yra labai ribotas. Tačiau reikšmingo tiesioginių užsienio investicijų poveikio kol kas nepavyko nustatyti. • Integracijos nauda, vertinant pagal poveikį BVP augimo tempams, yra žymiai didesnė nei tikėtasi 2002 metais. • 2002 m. prognozuota, kad dėl visų efektų 2004-2006 m. BVP augimo tempai viršys neintegracinio scenarijaus BVP augimo tempus apie 1.3 proc. punkto. Šiame tyrime paskaičiuotas apie 2.7 proc. punkto spartesnis BVP augimas.

24. ES integracijos šaltinių indėlis • Atitinkamas ES integracijos šaltinių vidutinis metinis indėlis yra toks: • bendrosios rinkos sukūrimas ir laisvoji prekyba – apie 1.8 proc. punkto; • ES finansinė parama – apie 1 proc. punktą; • laisvas žmonių judėjimas – apie -0.1 proc. punkto. • Tokia spartesnė integracijos sąlygota ūkio plėtra taip pat sukėlė ir didesnę infliaciją: per 2004-2006 m. laikotarpį dėl papildomo integracijos impulso BVP augimui infliacija vidutiniškai buvo didesnė apie 0.6 proc. punkto. Pabrėžtina, kad šis padidėjimas nėra specifinis integracijos efektas, o tik natūralus spartesnio ekonominio augimo rezultatas. • Lietuvos integracija į ES 2004 -2006 m. sąlygojo reikšmingą ir didesnį postūmį Lietuvos ūkio augimui nei tikėtasi išankstiniame 2002 m. vertinime, o pagrindiniai ūkio augimo šaltiniai yra įsiliejimas į bendrąją rinką ir laisvoji prekyba bei ES finansinė parama.

25. Metodologija ir ekonometriniai modeliai

26. Metodologinės alternatyvos • Paskesniajamintegracijos poveikio vertinimui galima naudoti įvairius metodologinius požiūrius: • makroekonominį modeliavimą (žr., pvz., Bradley ir kt. [1]); • gravitacinius modelius, ypač vertinant poveikį užsienio prekybai (žr., pvz., Cernat [2]); • derinti gravitacinius modelius su pajamų ar augimo lygčių požiūriu (žr., pvz., Lejour ir kt. [3]). • Paskutiniai du požiūriai yra labiau empiriniai (mažiau priklauso nuo teorinių prielaidų, kurios daromos kuriant modelį) ir leidžia tiksliau identifikuoti būtent integracijos efektus [1]Bradley, Untiedt G., Mitze T. (2007). Analysis of the Impact of Cohesion Policy: A Note Explaining the HERMIN-based Simulations. [2] Cernat L. (2003) Assessing South-South Regional Integration: same issues, many metrics. UNCTAD Policy Issues in International Trade and Commodities Study Series No.21. [3]Lejour A.M., Solanic V., Tang P.J.G. (2006). EU Accession and Income Growth: An empirical approach. CPB Discussion Paper No72, CPB Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis.

27. Taikoma metodologija • Vertinimo schema yra dvietapė ir artima Lejour ir kt. (2006)požiūriui: • pirmame etape įvertinama pirminio poveikio šaltinių įtaka BVP augimą lemiantiems veiksniams (pasinaudojama gravitacijos tipo lygtimis); • antrame etape nustatomas galutinis integracijos poveikis remiantis BVP augimo lygtimi. • Lietuvai taikyta analizė yra platesnė: • greta Lejour ir kt. (2006) nagrinėto integracijos pirminio poveikio ūkio atvirumui papildomai tirta integracijos įtaka TUI bei emigracijai; • taip pat nagrinėtas ES finansinės paramos poveikis. Pastarosios įtaka daugiausia pasireiškė tiesiogiai. • Taip pat vietoje Lejour ir kt. pasirinkimo naudoti nestandartinę pajamų lygtį dėl mažesnės endogeniškumo rizikos mūsų tyrime taikoma plačiau ekonominėje literatūroje ištirta BVP augimo lygtis (žr., pvz., Barro ir Sala-i-Martin[1]). [1] Barro R.J. ir X. Sala-i-Martin (2004). Economic Growth. Cambridge: The MIT Press.

28. Įvertintos lygtys: ekonomikos augimo modelis Pastaba.Augimo lygčių ekonometrinis modelis įvertintas naudojant penkiolikos pereinamosios ekonomikos šalių, iš kurių aštuonios 2004 m. įstojo į ES, duomenis: Albanijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Makedonijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos.

29. Įvertintos lygtys: prekių eksporto dalies modelis Pastaba. Eksporto ekonometrinis modelis vertinamas naudojant duomenis apie Lietuvos prekių eksportą į 42 šalis. Eksportas į tas šalis 2006 m. sudarė daugiau nei 95 proc. viso Lietuvos prekių eksporto.

30. Įvertintos lygtys: TUI modelis Pastaba. TUI ekonometrinis modelis vertinamas naudojant duomenis apie 30 šalių (didžiausių užsienio investuotojų Lietuvoje) rodiklius.

31. Įvertintos lygtys: emigracijos modelis Pastaba. Ekonometrinis migracijos srautų modelis sudarytas naudojant Lietuvos Statistikos departamento pateiktus metinius duomenis apie 2001-2006 m. iš Lietuvos oficialiai emigravusius žmones.

32. Įvertintos lygtys: imigracijos modelis Pastaba. Duomenys apie imigraciją į Lietuvą iš 25 užsienio valstybių surinkti iš Statistikos departamento leidžiamų leidinių Demografijos metraštis.

33. Įvertintos lygtys: infliacijos modelis Pastaba.modelis įvertintas naudojant 14 pereinamosios ekonomikos šalių, iš kurių aštuonios 2004 m. įstojo į ES, duomenis: Albanijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Makedonijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos.

34. Tolesnių tyrimų gairės • Detalesnis ir nebūtinai standartinis ES finansinės paramos skaidymas (pvz., norint geriau atsižvelgti į žemės ūkio ir maisto pramonės ryšius) • Pirminio poveikio paslaugų eksportui įvertinimas (pvz., įtaka transporto sektoriaus paslaugų plėtrai) • Labiau specializuotas poveikio eksportui į trečiąsias šalis tyrimas (pvz., Lietuvos eksporto apimtys į NVS nesumažėjo) • Detalesnis emigracijos poveikio vertinimas (pvz., emigrantų perlaidų, amžiaus ir kvalifikacijos struktūros pokyčių bei reemigracijos poveikis) • Platesnis užsienio investicijų (finansinių įplaukų) poveikio modeliavimas (pvz., žymiai išaugusio užsienio paskolų srauto įtaka)

35. Klausimai