Vaivorykštė

1. Vaivorykštė Skaidres ruošė: Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos 7b klasės mokinys Martynas Jakutis Parengė: fizikos mokytoja Rasa Kižienė

2. Kas yra toji vaivorykštė? Vaivorykštė - optinis ir meteorologinis reiškinys, kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta.

3. Vaivorykštės forma Vaivorykštės forma – spalvotas lankas su raudona spalva išorinėje lanko pusėje ir violetine vidinėje lanko dalyje. Dvigubos vaivorykštės atveju matomas antras, ne toks ryškus lankas, kurio spalvų linijos išsidėsčiusios atvirkštine tvarka.

4. Vaivorykštės spalvos Vaivorykštę sudaro ištisinis spalvų spektras, tačiau paprastai matoma tokia spalvų seka: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė.

5. Kur yra vaivorykštė? Vaivorykštė realiai nėra tam tikroje dangaus vietoje. Ji yra optinis reiškinys ir jos matoma vieta priklauso nuo stebėtojo ir Saulės padėties. Visi vandens lašeliai vienodai laužia spindulius, tačiau tik dalis šių spindulių pasiekia stebėtojo akis. Šie spinduliai ir sudaro stebėtojui vaivorykštės vaizdą. Vaivorykštė visada yra priešingoje stebėtojui pusėje, nei Saulė.

6. Kaip paaiškinti vaivorykštę? Pirmasis išsamų mokslinį šio reiškinio aprašymą, remdamasis šviesos lūžio dėsniai 1637 metais pateikė Renė Dekartas. Nors yra žinoma, kad jau persai 13-ame amžiuje kėlė idėjas apie vaivorykštę, kaip apie Saulės šviesos atspindį nuo debesų.

7. Kada susidaro vaivorykštė? Vaivorykštės efektas galimas, kai ore yra vandens lašų, kurie apšviečiami saulės spindulių, sklindančių iš už stebėtojo nugaros, nedideliame aukštyje arba atitinkamu kampu. Gražiausios vaivorykštės susiformuoja, kai dalis dangaus yra debesuota, o stebėtojas yra po giedra dangaus dalimi. Vaivorykštė atsiranda dėl Saulės šviesos dispersijos, kai spinduliai lūžta pereidami per lašus, kurie yra beveik sferos formos. Šviesa pirmiausiai lūžta, jai skverbiantis pro lašo paviršių, tada atspindima antrojo lašo paviršiaus, ir dar kartą lūžta išeidama iš lašo. Tokiu būdu įeinanti šviesa atspindima įvairiais kampais, kurių dydis priklauso nuo lašo lūžio rodiklio.

8. Mėnulio vaivorykštė Labai retais atvejais panašų reiškinį, vadinamą mėnulio vaivorykšte, galima stebėti ir naktį, ryškiai šviečiant mėnuliui, tačiau dėl žmogaus regėjimo savybių (sunkiau išskiriamos spalvos, kai šviesa neryški) ji dažniausiai atrodo balta.

9. Vaivorykštė lietuvių tautosakoje Lietuvių padavimai pasakoja, jog tokią gražią juostą audžianti savo mylimajam laumė Vaiva, arba — laumės juosta iš upių, ežerų ir jūrų gerianti vandenį, kuriuo aprūpina debesys. Vaivorykštė pasirodo retai, ji nepaprastai graži, tad žmonės iš seno skyrė jai magiškų savybių, ji buvo laikoma „dieviškuoju“ ženklu. Bažnytininkai persekiojo ir žiauriai baudė visus, kas abejojo, neigė jos dieviškąją kilmę arba bandė sužinoti šio dangaus reiškinio priežastis. Tačiau žmogui knietėjo sužinoti, iš kur ji atsiranda. Jis tyrinėjo, kūrė teorijas, nors kartais užsitarnaudavo tik… mirties bausmę.

10. Vaivorykštė žiemą http://www.youtube.com/watch?v=Gdk7KCVX6_c

11. Informaciniai puslapiai http://www.fizika.lm.lt/ ir http://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis