1 / 10

Šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos

Šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos. Oro tarša.

faye
Télécharger la présentation

Šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Šiluminiai reiškiniai ir ekologinės problemos

  2. Oro tarša Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Žmonės keičia Žemės atmosferą, taigi ir klimatą. Orą teršia namų ir žemės ūkis, kelių transportas, energijos gamyba, įvairios kitos pramonės šakos ir jų atliekos.

  3. Papaudus ant šių žodžių pamatysite paveikslėlį apibūdinantį oro taršą ir jos sukeltas problemas. Taip pat siūlau pasižiūrėti video apie oro taršą.

  4. Šiltnamio efektas Šiltnamio efektas – procesas, dėl kurio atmosferos sugeriamas infraraudonasis spinduliavimas šildo planetą. Dujos, kurios sugeria į atmosferą patekusius infraraudonuosiu spindulius vadinamos šiltnamio dujomis. Vaizdinės medžiagos apie šiltnamio dujas ir šiltnamio efektą: spausti čia ir čia. Natūralus šiltnamio efektas yra svarbus Žemės procesams ir klimatui. Tačiau per paskutinį šimtmetį, paspartėjus industrializacijai, į atmosferą išskiriamas anglies dioksidas, metanas, diazoto monoksidas ir kitos dujos veikia nusistovėjusią pusiausvyrą, tuo sukeldamos visuotinio atšilimo grėsmę.

  5. Rūgštusis lietus Rūgštusis lietus – lietus, kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Paprastai rūgščiu laikomas lietus, kurio pH mažesnis nei 5. Toks lietus iškrinta tada, kai sieros ir azoto oksidai, kuriuos į orą išskiria jėgainės ir transporto priemonės, reaguoja su ore esančia drėgme. Šios dujos patenka į vandens apytakos ratą ir gali būti toli nuneštos vėjo, o tada iškristi rūgštaus lietaus arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba pražudo ežerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90 % rūgščiojo lietaus sukelia žmonės. Šią problemą galima išspręsti sumažinus automobilių ir elektrinių išskiriamų dujų kiekį.

  6. Smogas Smogas – ore tvyrančių teršalų migla, kurią galime matyti paprasta akimi. Ji panaši į rūką, bet jos fizikinė priežastis yra šviesos sklaida oro teršaluose. Dažniausiai toks „teršalų rūkas“ susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Užterštame ore yra labai pavojingų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, švino ir kt. Šiuos teršalus į orą išmeta automobiliai, pramonė, anglį, medieną kūrenančios elektrinės ar namai, daug teršalų į orą patenka purškiant pesticidus ir herbicidus, naudojant aliejinius bei kitus tirpikliais skiedžiamus dažus ir lakus ir t. t.

  7. Esant saulėtam orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. Šių reakcijų metu susidaro ozonas, NO, aldehidai, benzenas ir kitos medžiagos. Yra du smogo tipai: Redukuojantis - susidaro dėl nepakankamo sudeginimo, rūko ir žemų temperatūrų ir turi daug smulkių dalelių ir sieros dioksido. Fotocheminis - susidaro didelės ozono, azoto oksido ir angliavandenių koncentracijos. Susiformuoja dėl eismo taršos ir reakcijos su saulės šviesa. Susidaro kenksmingas dujų ir aerozolių junginys.

  8. Ozono sluoksnio plonėjimas Ozono sluoksnis - Žemės atmosferos dalis, kurioje yra santykinai didelė ozono koncentracija. Didžioji atmosferos ozono dalis yra apatinėje stratosferos dalyje, apie 15-35 km aukštyje, jo koncentracija didžiausia apie 22 km aukštyje. Jis saugo Žemę nuo biologiškai labai aktyvių 200-400 mm bangos ilgio saulės alfa ir beta ultravioletinės spinduliuotės . Ozono sluoksnio plonėjimas labai pavojingas, nes bendram ozono kiekiui sluoksnyje sumažėjus keliomis dešimtim procentų, biologinis poveikis padidėja kelis ar net keliasdešimt kartų. Sumažėjus ozono sluoksniui l proc., pavojus susirgti odos vėžiu padidėja 2-3 proc. Pastaraisiais metais vis daugėja odos vėžio susirgimų, akių tinklainės pažeidimų, silpnėja augalų ir gyvūnų imuninė sistema, nyksta planktonas ir žuvų mailius, mažėja žemės ūkio kultūrų derliai, susidaro rūgštūs lietūs. Visi šie reiškiniai susieti su stratosferos ozono sluoksnio plonėjimu.

  9. Tirpstantys ledynai Ledynai tirpsta dėl klimato kaitos ir kai kurių kitų įtakų, pavyzdžiui, suodžių pertekliaus, dėl ko mažėja šilumos atspindėjimas. Jeigu ledynai išnyks, žmonės, gyvūnai, paukščiai bus priversti migruoti. Greta Zakarevičiūtė 9a kl.

More Related