Komercinės veiklos vertinimas sąžiningumo požiūriu: struktūra ir praktinės problemos

1. Komercinės veiklos vertinimas sąžiningumo požiūriu: struktūra ir praktinės problemos Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

2. I. NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJŲ ATŽVILGIU TEISINIS REGLAMENTAVIMAS • 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, Direktyva 2005/29/EB) • 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, įsigaliojęs 2008 m. vasario 1 d.

3. II. NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS VARTOTOJŲ ATŽVILGIU TEISINIO REGLAMENTAVIMO YPATUMAI • Direktyvos 2005/29/EB tikslas - užtikrinti komercinės veiklos sąžiningumą, įvedant visapusišką reglamentavimo režimą, taikomą iš esmės visiems komercinės veiklos, galinčios paveikti vartotojų ekonominį elgesį, tipams. • Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva kaip teisinis instrumentas savyje talpina didelės apimties vartotojų apsaugos potencialą, tačiau šio apsauginio potencialo realizavimo efektyvumas yra didele dalimi priklausomas nuo direktyvoje įtvirtintos sąžiningumo koncepcijos ribų (apimties) suvokimo, “vidutinio vartotojo” standarto aiškinimo, nacionalinių kontrolės mechanizmų ypatumų ir kt.

4. III. DIREKTYVOS 2005/29/EB TAIKYMO SRITIS SUBJEKTŲ ATŽVILGIU • Vartojimo teisinio santykio šalimis visais atvejais yra vartotojas ir verslininkas. Kiekviena vartojimo teisinio santykio šalis veikia specifiniu tikslu: vartotojas – su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, atitinkamai verslininkas veikia savo verslo, prekybos ar profesijos tikslais. • Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva taikoma tik vartojimo, t.y. B2C (business-to-consumer) teisinių santykių atžvilgiu ir nėra taikoma B2B (business-to-business) teisiniams santykiams.

5. III. DIREKTYVOS 2005/29/EB TAIKYMO SRITIS SUBJEKTŲ ATŽVILGIU • Vartotojas - bet kuris fizinis asmuo, kuris komercinėje veikloje veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija (2 straipsnio a punktas). • Prekybininkas (verslininkas) - bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris komercinėje veikloje veikia siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, ar bet kuris kitas asmuo, veikiantis prekybininko vardu arba jo naudai (2 straipsnio b punktas).

6. IV. DIREKTYVOS 2005/29/EB TAIKYMO SRITIS TURINIO ATŽVILGIU • Direktyvos nuostatos taikomos nesąžiningai įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu prieš ir po komercinio sandorio dėl produkto sudarymo bei jo metu (3 straipsnio 1 dalis). • Įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu - bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams (2 straipsnio d punktas).

7. IV. DIREKTYVOS 2005/29/EB TAIKYMO SRITIS TURINIO ATŽVILGIU • Produktas -bet kurios prekės arba paslaugos, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas (2 straipsnio c punktas). • Turint omenyje tokį platų komercinės veiklos apibrėžimą ir tai, kad sąžiningumo kontrolė komercinei veiklai taikoma prieš ir po komercinio sandorio dėl produkto sudarymo bei jo metu – leidžia daryti išvadą apie itin plačią (išskyrus tam tikras išimtis) Direktyvos taikymo sritį („cradle to the grave regime”).

8. V.KOMERCINĖS VEIKLOS VERTINIMO SĄŽININGUMO POŽIŪRIU STRUKTŪRA (MECHANIZMAS) • Direktyva 2005/29/EB nustatomas tripakopis komercinės veiklos vertinimo sąžiningumo požiūriu mechanizmas: įtvirtinamas bendras nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimas (5 straipsnio 1, 2 dalys), kuris sukonkretinamas nuostatomis dėl klaidinančios ir agresyvios komercinės veiklos (6 – 9 straipsniai) bei Direktyvos priedu, kuriame pateikiamas baigtinis praktikos, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, sąrašas. • Kaip atskaitos taškas, kurio pagalba vertinamas konkrečios veiklos sąžiningumas, pirmą kartą teisės aktų lygmeniu įtvirtinamas vidutinio vartotojo, kurio sampratą savo jurisprudencijoje suformulavo Teisingumo Teismas, standartas.

9. V.KOMERCINĖS VEIKLOS VERTINIMO SĄŽININGUMO POŽIŪRIU STRUKTŪRA (MECHANIZMAS)

10. KAIP ŠIS KOMERCINĖS VEIKLOS VERTINIMO SĄŽININGUMO POŽIŪRIU MECHANIZMAS VEIKIA PRAKTIKOJE?

11. PROBLEMASANTYKIS TARP ŠIŲ TRIJŲ SLUOKSNIŲ: KUMULIATYVŪS AR IŠIMTINIAI VIENAS KITO ATŽVILGIU • Direktyvos tekstas: nepateikia aiškaus atsakymo į klausimą kokiu būdu šie trys sluoksniai sąveikauja juos taikant praktikoje. • Europos Komisija: Direktyvos 2005/29/EB rengimo procese laikėsi nuomonės, kad bendruoju nesąžiningos komercinės veiklos draudimu praktikoje bus naudojamasi retai, kadangi klaidinančios ir agresyvios komercinės veiklos kategorijos apima didžiąją nagrinėjamų atvejų dalį (Explanatory Memorandum to the UCP Proposal, 52 punktas).

12. PROBLEMASANTYKIS TARP ŠIŲ TRIJŲ SLUOKSNIŲ: KUMULIATYVŪS AR IŠIMTINIAI VIENAS KITO ATŽVILGIU • Europos Komisijos išleistose gairėse dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos įgyvendinimo / taikymo minėtas požiūris nėra atkartotas. • Doktrina: “apverstos piramidės” požiūris – visų pirma vertinama ar konkreti komercinė veikla yra draudžiama pagal Direktyvos I priedą, jei ne – ar ji yra klaidinanti arba agresyvi. Ir tik jei komercinė veikla nepatenka nė į vieno šių draudimų apimtį, jai taikomas bendrasis nesąžiningos komercinės veiklos draudimas. • Remiantis šia logika, Direktyvos 5 straipsnyje įtvirtintas bendrasis draudimas yra kraštutinė priemonė, taikoma išskirtiniais atvejais.

13. PROBLEMASANTYKIS TARP ŠIŲ TRIJŲ SLUOKSNIŲ: KUMULIATYVŪS AR IŠIMTINIAI VIENAS KITO ATŽVILGIU • Teisingumo Teismas:taikant teisę nacionaliniuose teismuose ir administracinėse institucijose pirmiausia turi būti atsižvelgiama į I priede pateikiamą 31 nesąžiningos komercinės veiklos rūšių sąrašą. Jei komercinę veiklą galima priskirti prie vieno iš sąraše nurodytų atvejų, ji turi būti draudžiama; toks draudimas nepriklauso, pavyzdžiui, nuo tolesnio jos poveikio tyrimo. Jei konkretus atvejis nepatenka į šį draudžiamų veiklų sąrašą, būtina įvertinti, ar nėra tenkinamas vienas iš dviejų – klaidinančios ar agresyvios veiklos – bendroje nuostatoje numatytų kriterijų. Tik tuomet, jei šie kriterijai netenkinami, tiesiogiai taikoma bendroji nuostata, numatyta Direktyvos 2005/29/EB 5 straipsnio 1 dalyje (AG nuomonė, Joined cases VTB-VAB NV v Total Belgium NV (C-261/07) andGalatea BVBA v SanomaMagazines Belgium NV (C-299/07).

14. SANTYKIS TARP TRIJŲ SLUOKSNIŲ: IŠIMTINIAI VIENAS KITO ATŽVILGIU

15. SANTYKIS TARP TRIJŲ SLUOKSNIŲ

16. NACIONALINĖ PRAKTIKA LVAT2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje UAB “Armitana” v. VVTAT, bylos Nr. A502-1684/2010: pirmosios instancijos teismas Bendrovės veiką iš Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo perkvalifikavo į Įstatymo 7 straipsnio 7 punktą <...>. Įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostata yra lex specialis to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto atžvilgiu tuo aspektu, jog klaidinanti komercinė veikla, kurios nereikia įrodinėti, yra viena iš nesąžiningos komercinės veiklos rūšių.

17. BAIGIAMOSIOS PASTABOS • Direktyva įtvirtina tripakopį komercinės veiklos vertinimo sąžiningumo požiūriu mechanizmą. Konkreti komercinė veikla pirmiausiai vertinama “Juodojo sąrašo” požiūriu; netenkinant nė vienos šiame sąraše įtvirtintos per sedraudžiamos komercinės veiklos sudėties - klaidinančios/agresyvios komercinės veiklos požiūriu ir, galiausiai - bendrojo draudimo požiūriu. • Šie sluoksniai (sąžiningumo testai) vertintini kaip išimtiniai vienas kito atžvilgiu. Bendrasis nesąžiningos komercinės veiklos draudimas – ultima ratio priemonė. • Komercinė veikla, patenkanti į “Juodąjį sąrašą”, komercinė veikla pripažinta klaidinančia ar agresyvia laikytina nesąžininga, jos nesąžiningumo remiantis bendruoju draudimu papildomai įrodinėti nebereikia.