Individualus reabilitacinis darbas

1. Individualus reabilitacinis darbas

2. Nuo ko pradėti individualų darbą? • Pelnyti pasitikėjimą/užmegzti psichologinį kontaktą • Išsiaiškinti individualią situaciją ir poreikius • Padėti iškelti asmeninius tikslus ir suplanuoti nuoseklius veiksmus jų pasiekimui • Padėti įgyvendinti planą • Padėti teisingai vertinti plano įgyvendinimą ir pasiekimus

3. 1. Psichologinis kontaktas su nuteistuoju • Psichologinis kontaktas pasireiškia tuo, jog nuteistasis ir reabilitacijos darbuotojas panašiai suvokia ir vertina reabilitacinio darbo tikslus, pobūdį ir savo vaidmenis bei atsakomybę siekiant tikslų. • Geras psichologinis kontaktas – tai abipusis pasitikėjimas ir parengtis bendradarbiauti.

4. 2. Nuteistųjų poreikiai: pirminiai ir antriniai • Reabilitacinio darbo krypčiai ir priemonėms teisingai parinkti būtina įvertinti nuteistajam aktualius poreikius. Tik tuomet galima tikslingai planuoti socialines ir psichologines paslaugas bei paties nuteistojo veiksmus. • Apskritai nuteistojo poreikiai yra tie patys kaip ir kiekvieno iš mūsų. Per pastaruosius dešimtmečius poreikių koncepcijų daugėjo, tačiau esminių poreikių samprata ne ką tepakito. Kiekvienam žmogui svarbūs egzistencijos palaikymo (fiziologiniai) ir psichosocialiniai poreikiai. Tam tikrame asmenybės vystymosi etape aktualiu poreikiu tampa savirealizacija. • Pirminiai reabilitacinio darbo taikiniai yra tie poreikiai, kurie yra susiję su didesne rizika nusikalsti. Jie vadinami kriminogeniniais. Praktiškai tai yra problemos, kurių nesprendžiant išlieka rizika kartoti nusikaltimus. Pvz., jei yra susiformavusi priklausomybė vartoti narkotikus, atsiranda poreikis gydyti priklausomybę; jei žemas išsilavinimo lygis yra kliūtis įsidarbinti, atsiranda poreikis mokytis; jei aukštas agresyvumo lygis skatina smurtavimą, yra poreikis išmokti kontroliuoti agresyvius impulsus ir t.t.

5. Tačiau būtų klaidinga reabilitaciniame darbe apsiriboti vien pirminių (kriminogeninių) poreikių tenkinimu. Galvojant apie nusikaltusio asmens pataisą ir tolimesnę resocializaciją, svarbu plėsti nuteistojo galimybes gyventi visavertį gyvenimą, ugdant jo asmenybę ir bendrąsias kompetencijas. • Antriniai nuteistojo poreikiai – psichologinių ir socialinių kompetencijų (žinių, įgūdžių, gebėjimų) ugdymas. Pavyzdžiui, savęs pažinimo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo gebėjimų ir kt. Šių poreikių tenkinimas gali ir nebūti tiesiogiai ar empiriškai, susijęs su recidyvizmu, tačiau akivaizdžiai prisideda prie nuteistojo asmenybės tobulinimo ir teigiamų gyvensenos pokyčių.

6. Pirminių poreikių sritys • Įstatymai ir teisėsauga • Būstas/apsigyvenimas • Įsidarbinimas/mokymasis • Pinigai • Sveikata, mityba • “Vartotojo” žinios ir įgūdžiai • Visuomeniniai informacijos ir paramos šaltiniai • Sugrįžimas į socialinę aplinką (bendravimas, nuostatos, reikalų tvarkymas) • Šeima, draugai • Psichologiniai sunkumai

7. Individualaus darbo schema • 1 etapas: Poreikių/problemų analizė • 2 etapas:Tikslų iškėlimas ir veiksmų planavimas • 3 etapas: Veiksmų plano įgyvendinimas • 4 etapas: Kontrolė ir grįžtamasis ryšys

8. 1 etapas: poreikių/problemų analizė 5 žingsniai: • I - identify • D - define • E - explore • A - analyze • L - look back 1 etapas baigiamas aktualių problemų sąrašo sudarymu

9. Kliūtys kelyje “atgal į visuomenę”arbakaip išsiaiškinti poreikius/problemas ? • Įstatymai ir teisėsauga: Ką manai apiebendravimą su policija? Ar nebus problemų laikytis nustatytų sąlygų? Ar gali būti reikalavimų pažeidimų? Kaip dėl bendravimo su pataisos inspektoriumi? • Būstas/apsigyvenimas: Ar žinai, kur apsigyvensi? Ar yra problemų susirasti, kur gyventi? Kaip ketini mokėti už būstą? Ar kyla problemų dėl transporto? • Sveikata, mityba:Ar tau reikia gydymo? Ar yra prieinamas gydytojas? Ar rastum reikalingą psichologinę pagalbą? Ar turėtum pinigų vaistams ar vitaminams? Kaip planuoji maitintis? Ar mokėtum pats gaminti sau valgį? Kas galėtų tau padėti?

10. Įsidarbinimas/mokymasis: Ar esi numatęs kur dirbsi/mokysies? Jei ne, tai kaip ieškosi darbo/mokymosi galimybių? Kiek valandų per dieną ir kada dirbsi/mokysies? Ar būsimas vadovas žino situaciją? Ar tai nesukels problemų? • Pinigai: Ar turi kokių nors santaupų? Kiek pinigų tau reikėtų pradžiai? Kokie galimi pajamų šaltiniai? • Vartotojo žinios ir įgūdžiai: Ar orientuojiesi kainose? Ar žinai madas? Ar moki naudotis kredito, nuolaidų kortelėmis? Ar moki apsipirkti, sumokėti mokesčius? • Visuomeniniai informacijos ir paramos šaltiniai: Kokios informacijos tau reikės? Kur ieškosi informacijos? Ar turi naudingų įstaigų adresus? • Sugrįžimas į socialinę aplinką (bendravimas, reikalų tvarkymas): Ar kas nors kelia nerimą dėl grįžimo į savo aplinką? Kokia tavo nuomonė apie aplinkinius, tarp kurių teks gyventi? Ar moki “rasti bendrą kalbą” su nepažįstamais?

11. Laisvalaikis: Kaip leisi laisvą laiką? Ar turi kokių pomėgių (mėgstamų užsiėmimų)? Ar jiems reikia kompanijos? pinigų? • Šeima: Kiek laiko buvai be šeimos? Kaip galvoji, ar gali viskas būti kaip anksčiau? Kas galėjo pasikeisti? Ar reikėtų specialisto konsultacijos tau ar šeimos nariams? Kaip dėl seksualinio gyvenimo? Ar žinai, ko iš tavęs tikisi partneris? Ar esi pasirengęs saugiems seksualiniams santykiams? • Draugai: Ką manai apie senas ir naujas draugystes? Kas kelia susirūpinimą? Kokios problemos neišspręstos? • Psichologiniai sunkumai: Kaip pastaruoju metu jautiesi? Dėl ko nerimauji?

12. 2 etapas:Tikslai ir veiksmų planavimas Tikslai turi būti: • konkretūs, aiškūs, išmatuojami: Kas? Kur?Su kuo? Kada? Kaip dažnai? • realistiški ir pasiekiami: Tūkstančio mylių kelionė prasideda pirmuoju žingsniu. Svarbu pradėti eiti! • detalūs, bet atsakingi, svarbūs - verti laiko ir pastangų • numatantys eksperimentinį, naujovišką elgesį:reikia stengtis siekti tikslo įvairiais, skirtingais, anksčiau nebandytais būdais. • tikslą reikia paverstisavoveiksmų planu: svarbu apgalvoti, ar galima pasiekti tikslą nepriklausomai nuo to, ką daro ar darys kiti?

13. Tikslų kėlimo ir planavimo taisyklės • būk lankstus ir atviras pokyčiams (nebijok keistis). Tai tu sukūrei planą, ne planas sukūrė tave • kelk ne per daug ambicingus tikslus. Svarbiausia – patirti sėkmę! Ji stiprina pasitikėjimą ir viltį • kurk praktišką, trumpalaikį planą, kurio įgyvendinimo tikimybė yra labai didelė. Teigiami rezultatai padės pamatytitolimesnius tikslus • įvertink savo tikslus. Ar jie tikrai yra tai, ko tau reikia ir ko tu nori? 2 etapas baigiamas tikslų/veiksmų protokolo surašymu

14. Tikslų ir veiksmų protokolas

15. 3 etapas: Veiksmų plano įgyvendinimas • 4 etapas: Kontrolė ir grįžtamasis ryšys

16. Individualaus darbo sėkmės sąlygos Bet kokia intervencija (konsultavimas, mokymas, programos ir kt.) efektyvesnė, kai klientas yra motyvuotas pokyčiams. Ryškiausius teigiamus ir ilgalaikius rezultatus duoda tos priemonės ir programos, kuriose nuteistieji dalyvaujama laisvanoriškai ir į jas žiūri rimtai. Todėl profesinė darbuotojo kompetencija apima ne tik žinias apie konkrečius intervencijos metodus, bet ir puikius bendravimo įgūdžius, gebėjimą užmegzti ir išlaikyti reikiamą psichologinį kontaktą, komunikuoti, motyvuoti, išklausyti, daryti tikslingą poveikį nuteistiesiems.

17. Nuteistasis kaip klientas

18. Nuteistojo profilis >50% amžius iki 35 m. >90% vyriškosios lyties >50% vieniši >70% teisti už vagystes >70% stipriai vartojantys alkoholį/narkotikus >50% neturi vidurinio išsilavinimo >70% nestabili darbo istorija >60% turi asmenybės sutrikimų

19. Būdingieji bruožai • Išorinė motyvacija • Savikontrolės neturėjimas • Žemas išsilavinimas ir menkas supratimas • Egocentriškumas ir empatijos trūkumas • Atsakomybės vengimas arba elgesio atribucijų klaidos • Socialinių santykių skurdumas • Pastabumas ir manipuliacijos • Atsargumas ir patiklumas

20. Psichologiniai ypatumai • Išorinė motyvacija. Ji pasireiškia tuo, kad žmogus atlieka tam tikrus veiksmus tik dėl išorinių paskatų, kontroliuojamas, paklusdamas nurodymams ar taisyklėms ne iš įsitikinimo, kad tai teisinga arba jam naudinga. • Savikontrolės neturėjimas. Nuteistiesiems dažnai būdingas elgesio impulsyvus, veikimas nepasirengus, neapsvarsčius galimų pasekmių, vadovaujantis situaciniu impulsu, nuotaika. Jie sunkiai toleruoja frustraciją (nemalonumus) ir savi-disciplinos reikalaujančias situacijas, ilgalaikių pastangų ir koncentracijos reikalaujančias užduotis.

21. Žemas išsilavinimas ir menkas supratimas to, kas vyksta, jei tai nesusiję su asmenine patirtimi. Daugeliui nuteistųjų būdingas konkretus, ne abstraktus mąstymas, mąstymo nekritiškumas. Be to, dažnai jiems trūksta mąstymo lankstumo, nuomonės kategoriškos, nuomonių įvairovė nepriimtina ir varginanti.

22. Egocentriškumas ir empatijos trūkumas. Empatija – sugebėjimas teisingai suprasti kitų žmonių jausmus, mintis ir ketinimus. Daugelis nuteistųjų nesidomi ir nesistengia suprasti aplinkinių, galvoja tik apie savo poreikius, nemoka užjausti kenčiančių, nesugeba apgailestauti dėl neigiamų savo elgesio pasekmių. • Atsakomybės vengimas arba elgesio atribucijų klaidos. Nuteistiesiems būdinga teigti, kad jie yra aplinkybių, gyvenimo sąlygų, likimo, blogos aplinkos aukos, t.y. jie dažnai suvokia arba bent pateikia save kaip priklausančius nuo išorinių jėgų.

23. Socialinių santykių skurdumas. Dauguma nuteistųjų mėgsta jaudinančius įvykius ir dramas, sukuria daug fiktyvių istorijų, bet iš esmės, kaip taisyklė, turi menką tarpasmeninių santykių patirtį, stereotipiškai suvokia bendravimą ir kategorizuoja bendraujančiųjų vaidmenis (“juoda-balta”, “auka-herojus”, “skriaudikas-nuskriaustasis”). • Pastabumas ir manipuliacijos. Paprastai nuteistiesiems būdingas gebėjimas pastebėti kitų žmonių elgesio ypatumus, ypač “silpnąsias vietas”, klaidas, pažeidžiamumą, ir mokėjimas tuo pasinaudoti, siekiant savanaudiškų tikslų.

24. Atsargumas ir patiklumas. Viena vertus, dauguma nuteistųjų yra nusiteikę priešiškai, įtariai vertina aplinkinių geranoriškumą ar palankumą. Kita vertus, stokodami mąstymo kritiškumo, nesunkiai perima svetimas nuomones, pasiduoda svetimai įtakai, jei tik ji nepažeidžia jų giluminių įsitikinimų ar svarbių interesų.

25. Užduotis • apibūdintos tam tikros tipiškos nuteistųjų elgsenos ypatybės. Dar kartą atidžiai perskaitykite kiekvieną apibūdinimą. Kaip būtų tikslinga atsižvelgti į ją, bendraujant su nuteistaisiais? Kokių klaidų reikėtų vengti?

26. Taisyklės, kuriant pokyčių motyvaciją • Nenurodinėti ir neįrodinėti, kas yra nuteistajam naudinga ir teisinga. Tokiu būdu lengva prarasti galimybę daryti jam įtaką. Pokyčių motyvacija sukuriama, kai nuteistasis išgirsta pats save sakant, kad jisnori keistis. • Todėl reikia išgauti pasisakymus apie norą keistis ir leisti klientui juos išgirsti, pakartojant, apibendrinant, t.y. taikant aktyvaus klausymo technikas.

27. 2.Palaikyti ir pastiprinti nuteistojo tikėjimą ir pasitikėjimą. Tikėjimas savo galimybėmis kuria motyvaciją ir didele dalimi nulemia sėkmę. • Todėl: • a) dažnai išsakykite įsitikinimą, kad klientas gali pasikeisti; • b) nesvarstykite vienu metu daugiau problemų, nei klientas mano galįs išspręsti. 3. Neskubėti ir neskubinti.Tik tuomet, kai nuteistasis apsispręs keistis, prasminga pereiti prie konkretaus veiksmų plano svarstymo.

28. 4. Būti empatišku.Empatija būtina bendradarbiavimo ir pasitikėjimo santykiui sukurti, pokyčių motyvacijai palaikyti. • Todėl: a) klientas turi jausti, kad į jį žiūrima kaip į asmenybę, su pagarba ir supratimu; b) domėtis, gilintis, kaip pats klientas suvokia savo problemas; c) atsižvelgti į realias kliento galimybes; d) naudoti aktyvaus klausymo technikas.

29. Intervenciniai metodai

30. Intervencijos formos • Visos psichologinės intervencijos (konsultavimas, psichoterapija, mokymas ir kt.) gali būti taikomos individualiai ir grupėje • Grupinio darbo privalumai: • vienu metu psichologinė pagalba suteikiama didesniam skaičiui dalyvių, t.y. ekonomiškesnis pagalbos būdas; pavyzdžiui, grupinė konsultacija ar grupinės psichoterapijos laisvėje įkainiai paprastai yra mažesni, nei dirbant su vienu klientu individualiai. • grupė – reali socialinė terpė, t.y. grupėje užsimezga santykiai, panašūs į egzistuojančius realiame gyvenime, todėl joje galima stebėti įvairius elgesio modelius, sužinoti skirtingas nuomones, patirti skirtingų žmonių reakcijas į savo elgesį, pačiam eksperimentuoti. Grupėje įgytą patirtį jos dalyviai lengviau gali perkelti į realias savo gyvenimo sąlygas. • tikslingai ir kryptingai organizuojant grupės darbą, joje vykstantys dinaminiai procesai grupę paverčia galinga poveikio priemone, t.y. psichologine terpe, prisodrinta realių, intensyvių emocijų ir išgyvenimų, spontaniškų, natūralių reakcijų, susitapatinimų ir atsivėrimų, vedančių prie įžvalgų, prie gilesnio savęs ir kitų supratimo.

31. Grupinio darbo pataisos įstaigoje trūkumai • Papildomi reikalavimai grupės vedėjui • Subkultūros įtakos • Būtina dalyvių atranka

32. J.Houston (1998). Making Sense with Offenders: personal constructs, therapy and change: Wiley.p. 64-68.