Jono Mačiulio- Maironio eilėraščio „ Nenoriu sapnų” analizė

1. Jono Mačiulio- Maironio eilėraščio „Nenoriu sapnų” analizė Darbo autorė: Monika Skardžiūtė, IIIA 2011 m.

2. Nenoriu sapnų Ne, nenoriu sapnų, Vien tiesos ir darbų; Be atilsio noriu kariauti Ir tada vien tiktai, Kai sušvilpia žaibai, Galiu krūtine atsigauti O tačiau kai kada Nuliūdimo našta Lyg spaudžia, lyg širdį griaudina; Vakarinė žvaigždė Ar nugirsta giesmė Į tolimą šalį vadina!..Kur lakioja mintis? Ko taip žiba akis? Kam ašaros veržias ir byra? Aš patsai nežinau. Tik Aukščiausio prašau, Kai ne kartą sunku, Kad stiprintų verkiančią lyrą Skųsčiaus lūpų kraštu, Kam širdį Aukščiausias man davė? O tačiau juk be jos Ant šios žemės karčios Poetai negims nesapnavę.

3. Eilėraščio tema • Poezijos tema. Maironiui svarbi poeto, poezijos tema. • Eilėraštyje atsispindi gilesnis kūrybos esmės ir tautinio charakterio suvokimas. • Ne viename eilėraštyje Maironis kalba apie poeto misiją, apie norą būti išgirstam, suprastam ir įvertintam (pvz.: „Išnyksiu kaip dūmas”).

4. Nuotaika • Eilėraštyje matoma nuotaikų kaita: • Karinga, maištinga : „Be atilsio noriu kariauti...” • Liūdna, sielvartinga, graudi : „ Nuliūdimo našta/ Lyg spaudžia, lyg širdį graudina...” • Eilėraštis primena skausmingą dejonę dėl per mažai vertinamo poeto.

5. Romantizmo atspindžiai eilėraštyje • Poeto vaizdinys kuriamas romantizmo stiliumi – žmogus jaunas, nuliūdęs, kenčiantis, pasiaukojantis. • Eilėraštyje yra svarbiausi Maironio žodžiai – įvaizdžiai: sapnas, krūtinė, žvaigždė, giesmė, ašaros. Tai romantinė leksika. • Daug retorinių klausimų (pvz.: „Kam ašaros veržias ir byra?”, „Kam širdį aukščiausias man davė?”), kurie parodo poeto pasimetusią, maištingą sielą.

6. Poezijos ir dainos ryšys • Minima lyra: „Tik Aukščiausio prašau, / Kad stiprintų verkiančią lyrą.” • Nuo Antikos laikų dainius vaizduojamas su lyra. • Matome stiprų ryšį tarp poezijos ir dainos. Tarsi pasakoma poezijos esmė: žodžio ir melodijos skambėjimo ryšys.

7. Dievo vaidmuo eilėraštyje • Tikėjimas Maironio gyvenime buvo itin svarbus; • eilėraštyje atsispindi poeto religingumas, kelis kartus minimas Aukščiausiasis: „Tik Aukščiausio prašau...”, „Kam širdį Aukščiausias man davė?”