Pasaulinis ž iniatinklis (WWW – World Wide Web ).

Pasaulinis žiniatinklis (WWW – World Wide Web). • WWW – kas tai? • Adresacija žiniatinklyje; • Hipertekstas – kas tai? • Interneto naršyklės; • Paieškos WWW duomenų bazėse organizavimas.

WWW – kas tai ? WWW– World Wide Web – pasaulinis voratinklis – Webas– pasaulinis žiniatinklis – tai interneto informacinė paslaugų sistema, apimanti milžiniškus informacijos kiekius. WWW tinklą sudaro milijonai internete veikiančių kompiuterių (serverių), kuriuose publikuojami tarpusavyje susieti tinklapiai – hiperteksto formatu sukurti elektroniniai dokumentai. Kiekviename tinklapyje gali būti teksto, paveikslėlių, vaizdo klipų, garso įrašų, t.y. įvairių raiškos priemonių. Taigi, Webo tinklapiai yra daugialypės terpės objektai. WWW populiarumo faktoriai yra jų – interaktyvumas, dinamiškumas, universalumas. WWW pradžia laikomi 1989 m., kai Šveicarijoje esančioje Europos atomų fizikos laboratorijoje CERN Tim Bernes-Lee parengė projektą mokslinio tyrimo duomenims bei idėjoms siųsti tarp organizacijų.

Protokolas Kompiuterio vardas Aplankas Rinkmena Adresacija žiniatinklyje Konkretaus informacijos šaltinio adresui nurodyti internete naudojama vienoda adresų sistema – URL (Universal Resource Locator ). Pvz.: www.vtu.lt\sc\rkwww.lrs.ltwww.google.ltrinkis.lt URL struktūra Pvz.: http://www.microsoft.com/frontpage/index.html Kiti URL adresų pavyzdžiai: ftp://studserv.vtu.lt/vvf/it2 - FTP tarnybinė stotis file://D:/htm/vvf2/pav3.jpg - Rinkmena tame pačiame kompiuteryjemailto://rk@sc.vtu.lt - El. pašto adresas

Hipertekstas – kas tai ? Hipertekstas – tai tekstas, susietas su kitomis to paties dokumento vietomis ir kitais dokumentais, nesvarbu, ar laikomus tame pačiame kompiuteryje, ar kompiuteryje bet kuriame kitame pasaulio taške. Tokie saitai (nuorodos), priskirti bet kuriam teksto fragmentui ar kitam tinklapio objektui, vadinami hipersaitais. Hipersaitas – tai nurodomo objekto ar tinklapio URL adresas. Suaktyvinus hipersaitą turintį teksto fragmentą (paprastai jis yra kitos, dažniausiai mėlynos spalvos) ar kitą tinklapio objektą, kliento naršyklė siunčia užklausas jame nurodytu URL adresu. Adresatas (žiniatinklio tarnybinė stotis) jas analizuoja ir išsiunčia klientui reikalingus hipertekstinius dokumentus, kuriuos jo naršyklė interpretuoja ir parodo kompiuterio ekrane. Žiniatinklio klientai ir tarnybinės stotys tarpusavyje bendrauja vadinamuoju hiperteksto perdavimo protokolu HTTP (HiperText Transfer Protocol). Žiniatinklio dokumentai kuriami standartine hiperteksto žymėjimo kalba - HTML (HyperText Markup Language).

HTTP HTML Web klientas Web serveris Duomenų mainai žiniatinklyje Žiniatinklio duomenų mainams organizuoti kliento kompiuteryje turi būti speciali programa, vadinama naršykle (Browser). Web serveris - tai kompiuteris su TCP/IP palaikančia operacine sistema, prijungtas prie interneto nenutrūkstamu ryšiu. Jame turi būti įdiegta Web serverio programinė įranga.

Interneto naršyklės Interneto naršyklė - tai programa (www klientas), naudojama pasiekti pasauliniame žiniatinklyje esančią informaciją. Pagrindiniai naršyklės uždaviniai – teisingai interpretuoti URL bei suprasti ir teisingai vaizduoti html ir kitus žiniatinklio dokumentus. Populiariausios naršyklės: Microsoft Internet Explorer- įeina į MS Windws OS sudėtį; Netscape Navigator- nemokamai platinamas Netscape Communications Corporation produktas; Mozilla, Mozilla FireFox– atvirojo kodo nemokamos programos. Išsamią informaciją apie šias naršykles ir kaip jomis dirbti rasite jų pagalbos sistemose bei literatūros sąraše pateiktuose šaltiniuose.

Paieškos WWW duomenų bazėse organizavimas Informacijos žiniatinklyje galima ieškoti dviem būdais: “naršyti” po tinklą, pereinant iš vieno tinklapio į kitą bei bandant atspėti jų adresus arba naudoti specialius paieškos įrankius. Antras būdas yra žymiai efektyvesnis, todėl ir populiaresnis. Paieškos įrankiai • Interneto adresų katalogai (WWW Directory) • Paieškos sistemos (varikliai) (Search Engin) • Elektroninės bibliotekos (Electronic, Virtual Library) • Naujienų pokalbių grupės (Usenet Newsgroups)

Paieškos įrankiai Interneto adresų katalogai – tai svetainės, kurių tikslas – rinkti, grupuoti pagal temas ir pateikti vartotojui WWW tinkluose esančią informaciją. Temos kataloguose sisteminamos hierarchiškai, pavyzdžiui: Menas  Architektūra  Konferencijos. Tai www.lycos.comwww.yahoo.comwww.ask.comwww.excite.comwww.looksmart.commagellan.excite.comir kt. Paieškos sistemos– tai svetainės, kurios indeksuoja pasauliniuose kompiuterių tinkluose esančią informaciją, kuria rastų dokumentų banką bei atlieka paiešką jame. Informacijai rinkti ir indeksuoti naudoja specialias programas, vadinamas “voriukais” (angl. spider). Šios programos pastoviai “apžiūri” WWW svetainėse esančius dokumentus ir perduoda duomenis apie juos į centrinio kompiuterio duomenų banką. Tai www.google.lt www.altavista.comwww.alltheweb.comwww.northernlight.comgo.com ir kt.

Paieškos įrankiai (2) Elektroninės bibliotekos– tai svetainės, kurių tikslas – kurti patikimos ir įvertintos informacijos archyvus. EB dažnai renka interneto dokumentus tik viena tema, pvz. Mokslo, filosofijos, literatūros, meno ir t.t. temomis. adam.ac.uk – menas, dizainas, architektūra, žiniasklaida, ahds.ac.uk – menas, humanitariniai mokslai, www.bized.ac.uk - verslas ir ekonomika, netec.mcc.ac.uk – ekonomika, eels.lub.lu.se – kompiuterija ir inžinerija, link.bubl.ac.uk/music/ - muzika Naujienų pokalbių grupių svetainės skiriasi nuo aukščiau išvardintų tik tuo, kad jose galima ieškoti specifinės informacijos: į įvairias grupes susibūrusių interneto vartotojų, kurie el. pašto pagalba keičiasi informacija. Tai hotbot.lycos.com/usenet/www.deja.com/usenetnews.konferencijos.ltir kt.

Klausimo formulavimo būdai • Paieškos klausimą galime suformuluoti: • užrašant klausimą šnekamąja kalba, • užrašant klausimą su loginiais operatoriais bei frazėmis, • ieškoti naudojant išplėstinę paiešką. • Įvykiai Šiaurės Kaukaze Kur rasti informaciją apie pasaulio futbolo čempionatą Lietuva ir Europos sąjunga • Pagrindiniai loginiai operatoriai yra AND (ir) NOT (ne) ir OR (arba). Juos dažnai atitinka simboliai “+”, “-” ir “l”

Klausimo formulavimas su loginiais operatoriais Dažniausiai rašomi atskiri žodžiai ar frazės. Juos galima jungti loginiais operatoriais. + ženklas reiškia žodžio būtinumą ieškojamame dokumente, – ženklas – šio žodžio negalimumą. Pavyzdžiui, +prezidentas+Adamkus +komputer* +prekyba computer AND internet AND games Transportas NOT oro olimpiada –futbolas cookie –raisin vėžys OR cancer vadyba OR management “Ūkio ministerija” “Vilniaus dienos” “Depesh Mode”

Klausimo formulavimas, naudojant artumo operatorius Artumo operatoriai: NEARn WITHINn BEFOREn AFTERn tax N5 reform - ieškoti teksto su žodžiu tax ir 5 žodžių atstumu nuo jo žodžiu reform. Rezultatas – tekstas su frazėmis tax reform; reform of income tax ir t.t. medicininėAFTER6diagnostika – tekstas su žodžiu medicininė ir po jo 6 žodžių atstumu einančiu žodžiu diagnostika. Galima ieškoti ir pagal žodžius tinklapio antraštėje ar URL adreso elementus bei tinklapio objektus: Title:Naujoji komunikacija biblioteka +url:lnb library +domain:lt , pets –image:cat

Išplėstinė paieška Išplėstinės paieškos parinktys užrašomos tam skirtame paieškos svetainės lange. Pavyzdžiui, Googl’e (www.google.lt):

Pagrindiniai patarimai • užrašykime žodžius, kurie turi būti rastuose dokumentuose; • šioje žodžių sekoje kabutėmis pažymėkime frazes; • tikrinius daiktavardžius ir pavadinimus rašykime iš didžiosios raidės; • prieš būtinus žodžius dėkime + ženklą; • prieš nereikalingus žodžius ar frazes dėkime – ženklą; • trumpinkime žodžius simboliu “*”, jei norime, kad pasirodytų visi galimi žodžio variantai.

Literarūros sąrašas Papildomai apie Internetą ir informacijos paiešką jame galite paskaityti: • Michael B. Karbo. INTERNETAS išmok pats UAB “Egmont Lietuva”, Vilnius, 2001, 77 psl. • Informacija ir komunikacija (ECDL atstovybės Lietuvoje sertifikuota mokomoji medžiaga) V.Denisovas ir kt. – Vilnius: VŠĮ “Informacinių technologijų institutas”, 2001.-69 psl. • http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/turinys.htm • http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/9/index.html • http://www.ivpk.lt/msis/FrameSet.aspx-lsn_frame=73.htm O taip pat ir daugelyje kitų šaltinių.

Pasaulinis ž iniatinklis (WWW – World Wide Web ).