K laipėdos uosto gilinimas, iškasto grunto tvarkymas ir panaudojimo galimybės

1. Klaipėdos uosto gilinimas, iškasto grunto tvarkymas ir panaudojimo galimybės Airida Čėsnienė Direktorė Šventosios uostui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2012–12–06 Klaipėda Pasirink patikimą kelią! KLAIPĖDOS UOSTAS

2. Turinys Bendra informacija Uosto pranašumai ir statistika Eksploatacijos ir gilinimo darbai Teisiniai ir aplinkosauginiai aspektai Techniniai pajėgumai Projekto rezultatai Santrauka

3. Klaipėdos uosto pranašumai • Patogi geografinė padėtis (šiauriausias neužšąlantis rytinės Baltijos jūros pakrantės uostas) • Lietuvosvartotojų rinka kur kas didesnė nei kitų Baltijos šalių • Investuotojams patraukli Kaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona (412 ha) • Lietuvos geležinkelių sistema yra tų pačių standartų kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose NVS šalyse • Specializuoti terminalai visų rūšių kroviniams krauti • Uostas gali priimti didžiatonažius laivus: • sausakrūvius – iki 100 000 DWT, • tanklaivius – iki 165 000 DWT. Sankt-Peterburgas Ust Luga Talinas Ventspilis Ryga Liepoja Klaipėda

4. Krovos dinamika Klaipėdos uoste *Prognozė

5. Krovos dinamika Baltijos šalių uostuose

6. Eksploatacijos ir gilinimo darbai • Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija vykdo: • 1. Sąnašų valymą uosto akvatorijoje • Kiekvienais metais (gali būti išimčių). Vidutiniškai kasmet išvaloma apie 200 – 300 tūkst. m3. • 2. Gilinimo darbai uosto akvatorijoje • Istoriškai Klaipėdos uostas buvo gilinamas nuo - 6 m (toks gylis buvo XIX a.) iki -10 m įplaukoje ir - 8,2 m gylio prie krantinių 1932 m.; • 1990 m. šiaurinė uosto dalis išgilinta iki -12 m, pietinė iki -8-10 m; • 2004 m. įplauka buvo išgilinta iki -15 m, likusi uosto dalis –iki -13 m; • Klaipėdos uosto gilinimo darbai atliekami esant poreikiui išlaikyti uosto konkurencingumą kitų uostų atžvilgiu, vidutiniškai kas 4-5 metus. • 2012–2013 metais Klaipėdos uostui istoriniai metai - vykdomas uosto navigacinio kanalo gilinimas iki -14,5 m ir platinimas iki 150 m.

7. Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimas -17,5 m -15,0 m -11,0 m 2012 m. -14,5 -13,0 m -14,5 m • 2012 – 2013metais planuojama išgilinti visą uosto akvatoriją (iki Malkų įlankos) iki -14,5 m. • Planuojama iškasti 4,5 mln. m3 • grunto. Šiai dienai jau yra iškasta apie 2,95 mln. m3 grunto. • Gilinimo darbų kaina – 107 mln. Lt. (be PVM)

8. Navigaciniokanalogilinimasirplatinimas • Uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo rangovas – Van Oord Dredging and Marine Contractors BV. Rangos darbų vertė pagal pasirašytą sutartį yra 107 031 309,09 Lt be PVM. • Objekto projekto vykdymo priežiūros rangovas yra Lietuvos energetikos institutas pagal projekto vykdymo priežiūros sutartį už • 206 611,57 Lt be PVM. • Objekto techninę priežiūrą ir FIDIC inžinieriaus funkciją atlieka UAB „Kelvista“ pagal paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį už • 678 500,00 Lt be PVM. • 2012-04-22 buvo pradėti gilinimo ir platinimo darbai • Remiantis 2012-12-01 rangovo pateiktais duomenimis jau yra iškasta apie 2,95 mln. m3 grunto, t.y. apie 66 % projekte numatyto kiekio.

9. Teisiniai ir aplinkosauginiai aspektai Uosto gilinimo darbų patvirtinimas ir priežiūra: 1)Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) 2)Techninio projekto parengimas 3)Techninio projekto ekspertizė 4)Jei projektas patvirtinamas, tai prieš pradedant gilinimo darbus paimami ir analizuojami grunto mėginiai 5)Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui teikiamas prašymas gilinimo darbų leidimui gauti 6)Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas išduoda leidimą (galioja 1 metus)

10. Techniniai pajėgumai Įranga naudojama gilinimui (24/7): Utrecht - 160 m ilgio, daugiau kaip 10 m grimzlės žemsiurbė, dienos pajėgumas –37 000 m3. Naudojama dideliems vandens plotams gilinti, minimalus gylis, kuriame gali dirbti – 10 m. Kasamas moreninis ir minkštas gruntas. Goliath – žemsiurbė-ekskavatorius, dienos pajėgumas - 20 000m3, vienu kaušu iš dugno gali iškelti iki 25 m3. Naudojamas nuožulnumams bei sekliose vietose. Kasamas moreninis ir minkštas gruntas.

11. Projekto rezultatai Įgyvendinus gilinimo ir platinimo projektą bus pasiekti sekantys techniniai parametrai: uosto navigacinis kanalas bus išgilintas nuo 13 miki 14,5 m ; uosto navigacinis kanalas bus praplatintas nuo 125 miki 150 m; suformuotas papildomas apsisukimo ratas dideliems laivams 400x550 m; praplatintas esamas laivų apsisukimo ratas. Uosto kanalo gilinimo ir platinimo projektas suteiks sekančius pranašumus: • visame uosto laivybos kanale bus galimybė priimti laivus su 13 m gramzda (išskyrus Malkų įlanką) • užtikrins saugią SGD laivų navigaciją Klaipėdos uoste • padidins Klaipėdos uosto konkurencingumą; • bus galimybė reguliariai aptarnauti Post-Panamaxlaivus; • galimybę pritraukti didesnius bei naujus krovinių kiekius

12. Klaipėdos uosto akvatorijoje iškastas gruntas tvarkomas pagal LR aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės”. Leidime nurodoma, kaip turi būti tvarkomas iškastas gruntas: Dalis grunto yra transportuojama baržomis į sąvartą jūroje esančią 30 km atstumu. Gruntas atitinkantis sanitarinius-higieninius reikalavimus naudojamas: paplūdimiams atkurti, krantinių statyboje, sandėliuojamas ar utilizuojamas sausumoje tam skirtose vietose. Iškasto grunto tvarkymas

13. Problemos kasimo darbų metu • Žuvų nerštinės migracijos laikotarpiais (balandžio 1 d.–gegužės 31 d., rugpjūčio 16 d.–spalio 31 d.) dugno kasimo darbai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ribojami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir derinami su Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamentu. Šiais laikotarpiais nesustabdžius darbų, Uosto direkcija moka kompensacijas už gamtiniams ištekliams padaromą žalą. • Uosto direkcijos užsakymu vykdomi stintų nerštinės migracijos, žuvų pavasarinės ir rudeninės migracijų intensyvumo stebėjimai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje. • Dėl vykdomų uosto gilinimo darbų stabdoma žvejyba priekrantės rajonuose. Uosto direkcija teisės aktais yra įpareigota mokėti kompensacijas žuvų išteklių naudotojams (žvejybos įmonėms) dėl žvejybos stabdymo.

14. SGD terminalas • TECHNOLOGIJA • Plaukiojanti talpykla su dujinimo įrenginiu (FSRU). • FSRU LAIVAS • Naujai statomas FSRU. 2012-03-02 pasirašyta FSRU tiekimo sutartis su norvegų kompanija Hoegh. • TALPYKLA: • 170 000 m3, kuri užtikrins energetinį saugumą • jautriausiems vartotojams 14-30 dienų. • FSRU PAJĖGUMAI • Metinis - 2-3 mlrd. m3 • Krova iš laivo į terminalą - 9000 m3/val.SGD • Krova iš terminalo į dujotiekį - 460 000 m3/val. SGD • FSRU STATYBOS PABAIGA • 2014 m. I ketv. • FSRU KLAIPĖDOS UOSTE • FSRU atplauks į Klaipėdos uostą 2014 m. III-IV ketv.

15. Išorinio giliavandenio uosto alternatyva Būtingėje • Potencialūs kroviniai Būtingės • išoriniame giliavandeniame uoste: • Suskystintos dujos • Žalia nafta ir naftos produktai • Konteinerizuoti kroviniai • Kiti kroviniai (pagal rinkos vystymąsi). ~1850 m Būtingė Klaipėda Įgyvendinimo sąnaudos ~3,4 mlrd. Lt

16. Santrauka • Patogi geografinė padėtis (šiauriausias neužšąlantis rytinės Baltijos jūros pakrantės uostas) • Konkurencingi krovos darbų ir uosto rinkliavų tarifai • Specializuoti terminalai visų rūšių kroviniams krauti • Puikiai išvystyta sausumos transporto infrastruktūra – keliai ir geležinkeliai • Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pasiūla, konkurencinga ir patraukli darbo užmokesčio struktūra structure; • Lietuvosvartotojų rinka kur kas didesnė nei kitų Baltijos šalių • Investuotojams patraukli Klaipėdos Laisvoji Ekonominė Zona (412 ha) • Uostas gali priimti didžiatonažius laivus: • sausakrūvius – iki 100 000 DWT, • tanklaivius – iki 165 000 DWT.

17. Klaipėdos uostas Pasirink patikimą kelią! www.PortofKlaipeda.lt AČIŪ UŽ DĖMESĮ!