KONFLIKTŲ STUDIJŲ PAGRINDAI

1. KONFLIKTŲ STUDIJŲ PAGRINDAI Paskaitos studentams Parengė Mykolo Romerio universiteto lektorė Daiva Račelytė

2. Bendrieji konflikto studijų pagrindų kurso tikslai: • Supažindinti su konfliktų sprendimo mokslo pagrindais. • Supažindinti su šiuolaikinėmis konfliktų sprendimo mokslo tendencijomis. • Suteikti studentams teorinių žinių apie įvairaus pobūdžio konfliktus. • Ugdyti gebėjimus analizuoti konfliktą, suprasti jo priežastis ir eigą. • Supažindinti su konfliktų valdymo ir sprendimo veikla pasaulyje ir Lietuvoje. • Padėti įsisąmoninti savo požiūrį ir reagavimą į konfliktą. • Lavinti konstruktyvius konflikto sprendimo įgūdžius. • Dalintis tarpusavyje su kitais studentais savo patirtimi, kaip reaguoti į konfliktus, išsakyti naujas idėjas, sužinoti kitų žmonių reakcijas.

3. Kurso turinys • Konflikto studijų objektas, tikslai, uždaviniai. Konfliktų klasifikavimas, konfliktų tipai. • Mokslų apie konfliktą raida ir šiuolaikinis konfliktų sprendimo mokslas. • Konfliktų priežastys, eiga, pasekmės. • Konfliktų sprendimas ir valdymas. • Teisiniai ir alternatyvūs konflikto sprendimo būdai. • Organizaciniai konfliktai. • Neišsprendžiami ir sunkiai sprendžiami konfliktai. • Konfliktų sprendimo ir valdymo praktika Lietuvoje ir kitose šalyse. • Konfliktų sprendimo kultūra bei jos ugdymas.

4. Konfliktas Elgesys Požiūris Konfliktų abėcėlė 1

5. Visada yra dvi perspektyvos: • Kaip konfliktuojantys žmonės tai mato • Kaip “trečioji šalis” – analitikai, tarpininkai, padedantys žmonės tai mato Atsiminkite ! • Konfliktas priklauso tiems, kas konfliktuoja arba yra įtraukti į jį, o ne trečiosioms šalims. • Tai taip pat taikoma sprendimams.

6. Konfliktas • Konfliktas yra nesutarimas ar nesuderinamumas. Plačiausia prasme konfliktas yra neatskiriama socialinės sąveikos dalis, tai yra bendras socialinis reiškinys, apimantis individus, visuomenes, valstybes, jų grupes. (Dictionary of Conflict Resolution, 1999, p.113).

7. Žodis „konfliktas“ gali nurodyti ir procesą, ir būseną. • Dažniausiai konfliktu vadinamas dalyvių sąveikos procesas, nesutarimo, ginčų, priešiškumo veikla. Konfliktas reiškia kovą dėl vertybių, resursų, galios statuso varžybas. Tarpasmeninis konfliktas – tai socialinis reiškinys, kurio metu tarp dviejų ar daugiau asmenų (tarp asmens ir grupės, tarp grupių) vyksta priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar tikslo siekimo būdų susidūrimas (Suslavičius, 2006, p.216-217). • Rečiau konfliktu vadinama nesuderinamumo ar disharmonijos būsena. Konfliktą galima apibūdinti kaip suvokiamą tikslų, idėjų ir veiksmų nesuderinamumą. Socialiniai psichologai Rubin, Pruitt ir Kim (2001) nurodo, kad konfliktas – tai suvokiamas interesų išsiskyrimas ir šalių įsitikinimas, kad tuo pačiu metu egzistuojantys jų siekiai negali būti įgyvendinti. Net ir tuomet, kai tik viena pusė mano, kad jos ir kitų interesai yra nesuderinami, kyla nesutarimai, o dalyvių elgesį lemia jų požiūris į situaciją.

8. Konfliktui būtinos: • Bent dvi dalyvaujančios šalys • Dviejų polių buvimas • Aktyvumas

9. Konfliktas gali būti apibrėžiamas kaip: Sąveika tarp tarpusavyje priklausomų šalių, kurios suvokia nesuderinamus tikslus ir trukdymą pasiekti savo tikslus.

10. Esminis dalykas - tarpusavio priklausomybė • Kiekviena šalis vienašališkai negali pasiekti, ko nori • Bet kuris vienos šalies siūlymas provokuoja kitų šalių atsakymą • Kiekviena šalis pasirenka savo veiksmus remdamasi savo manymu, ką kiekvienas kitas darytų jos vietoje

12. TYRIMŲ KRYPTYS • PAČIŲ KONFLIKTŲ TYRIMAS • TAIKOS SUSITARIMŲ SIEKIMO TYRIMAS (ŠALIŲ VEIKLA, KARO VEIKSMŲ REZULTATAI, PREVENCINĖS PRIEMONĖS)

13. TYRIMŲ LYGIAI: • FILOSOFINIS SOCIALINIS (TEORINĖS BENDROSIOS KONFLIKTO TENDENCIJOS MAKROLYGYJE) • ORGANIZACINIS SOCIOLOGINIS IR PSICHOLOGINIS (KONFLIKTŲ GRUPĖSE, ORGANIZACIJOSE PRIEŽASTYS, DINAMIKA) • INDIVIDUALUS PSICHOLOGINIS (PSICHOFIZINĖS IR PSICHOLOGINĖS ŽMONIŲ SAVYBĖS IR YPATYBĖS, ELGESYS KONFLIKTUOSE)

14. TEIGIAMOS KONFLIKTO FUNKCIJOS • SAVO JĖGŲ IŠBANDYMAS • OPONENTO GALIMYBIŲ IŠSIAIŠKINIMAS • KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ GALIOS PALYGINIMAS • EMOCIJŲ ATPALAIDAVIMAS, ĮTAMPOS TARP KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ IŠKROVA, KAI IŠLAIKOMI SANTYKIAI • GRUPIŲ RIBŲ BEI TAPATUMO PALAIKYMAS • ASMENINIO TAPATUMO KŪRIMAS BEI STIPRINIMAS • GRUPĖS STABILIZAVIMAS IR VIENIJIMAS • GRUPĖS SUTELKTUMAS, ENERGIJOS MOBILIZAVIMAS IŠORINIAMS SUNKUMAMS ĮVEIKTI • NAUJOVIŲ, POKYČIŲ IR RAIDOS SKATINIMAS • NORMŲ KŪRIMAS, NAUJŲ TAISYKLIŲ, ELGESIO FORMŲ ATSIRADIMAS • ASOCIACIJŲ IR KOALICIJŲ SUKŪRIMAS • PROBLEMŲ ATSKLEIDIMAS • DOMĖJIMOSI SKATINIMAS • SANTYKIŲ SUSTIPRINIMAS

15. NEIGIAMOS KONFLIKTO FUNKCIJOS • DIDELĖS EMOCINĖS IR MATERIALINĖS DALYVAVIMO KONFLIKTE SĄNAUDOS • TREČIŲJŲ ŠALIŲ, KURIOS YRA PALIESTOS KONFLIKTO, SĄNAUDOS • VEIKLOS EFEKTYVUMO BEI REZULTATŲ PABLOGĖJIMAS • SUSILPNĖJĘ AR NUTRŪKĘ KONFLIKTO ŠALIŲ RYŠIAI • SUDĖTINGAS SANTYKIŲ ATKŪRIMAS PO KONFLIKTO • KITOS KONFLIKTO PUSĖS ĮSIVAIZDAVIMAS KAIP PRIEŠO • SOCIALINIO PSICHOLOGINIO KLIMATO PABLOGĖJIMAS

16. Konfliktų tipai • Konstruktyvūs – destruktyvūs • Vieši – privatūs • Grįsti interesais – grįsti vertybėmis • Realistiniai – nerealistiniai • Užduoties - santykių • Diadiniai – daugiašaliai • Tarpkultūriniai, tarptautiniai

17. KONFLIKTŲ KLASIFIKACIJOS KRITERIJAI SPRENDIMO BŪDAS • PRIEVARTINIAI • NEPRIEVARTINIAI KILMĖS POBŪDIS • POLITINIAI • SOCIALINIAI • EKONOMINIAI • ORGANIZACINIAI PALIESTI POREIKIAI • INTERESŲ • KOGNITYVINIAI POVEIKIO KRYPTIS • VERTIKALŪS • HORIZONTALŪS OBJEKTO BUVIMAS • OBJEKTINIAI • BEOBJEKTINIAI IŠREIKŠTUMO LAIPSNIS • ATVIRI • PASLĖPTI DALYVIŲ SKAIČIUS • VIDINIAI • TARPASMENINIAI • TARPGRUPINIAI

18. KONFLIKTŲ RŪŠYS • Tikras konfliktas – objektyviai egzistuojantis konfliktas, kurį jo dalyviai suvokia teisingai ir kuris nepriklauso nuo lengvai kintančių aplinkos sąlygų. • Atsitiktinis konfliktas – konfliktas, kurio egzistavimas priklauso nuo dalyvių neįsisąmoninto aplinkybių derinio. • Pakeistas konfliktas – konfliktas, kuriame jo dalyviai nesiaiškina tikrųjų konflikto priežasčių, o sprendžia išreikštą konfliktą, paprastai simboline forma atspindintį konfliktą-pagrindą. • Beatribucinis konfliktas – konfliktas, kuriame nedalyvauja tikrieji jo dalyviai, todėl konflikto pagrindas nėra tikras. • Latentinis konfliktas – konfliktas, kuris turėtų kilti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nekyla. Tai gali vykti todėl, kad konfliktas pakeistas, nuslopintas, beatribucinis arba tiesiog neegzistuoja psichologiškai. • Netikras (melagingas) konfliktas – konfliktas, kylantis tada, kai nėra objektyvių priežasčių jam kilti. Jis visada susijęs su neteisingu suvokimu ar supratimu.

19. KONFLIKTŲ MOKSLE TAIKOMI METODAI ASMENYBĖS TYRIMO IR ĮVERTINIMO METODAI • STEBĖJIMAS • TESTAI • ANKETOS, APKLAUSA • EKSPERIMENTAS SOCIALINIŲ PSICHOLOGINIŲ REIŠKINIŲ GRUPĖSE ĮVERTINIMO IR TYRIMO METODAI • STEBĖJIMAS • APKLAUSA • SOCIOMETRIJA • EKSPERIMENTAS KONFLIKTO DIAGNOSTIKOS IR ANALIZĖS METODAI • STEBĖJIMAS • APKLAUSA • VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ • EKSPERTINIS INTERVIU KONFLIKTŲ VALDYMO METODAI • STRUKTŪRINIAI METODAI • KARTOGRAFINIAI METODAI

20. BENDRIEJI KONFLIKTŲ SPRENDIMO PAGRINDAI • KONFLIKTO SITUACIJA NĖRA STATIŠKA, VYKSTA ŽMONIŲ PATIRTIES RAIDA • KONFLIKTO ŠALYS YRA KARTU KURIANČIOS KONFLIKTĄ IR ABI YRA ATSAKINGOS UŽ SPRENDIMĄ • ŠALIMS, TURINČIOMS SKIRTINGUS INTERESUS, REIKIA EITI Į AKISTATĄ, O NE BŪTI PRIEŠININKĖMIS. • ĮMANOMI SPRENDIMAI, KURIUOSE VISOS ŠALYS LAIMI KONFLIKTO SPRENDIMO PROCESE.

21. George Levingeris ir Jeffrey Z. Rubinas (1994) teigė, kad nepaisant įvairių skirtumų, visiems socialiniams konfliktams būdinga: • Jie kyla iš suvokiamo interesų išsiskyrimo. • Yra ribotas pasirinkimų, kurių galima imtis konflikte, kiekis (pvz., galima dominuoti, pasiduoti, pasitraukti, nieko nedaryti, derėtis ar gali įsikišti trečioji šalis). • Juos skatina mišrūs motyvai (pvz., varžymosi, bendradarbiavimo, individualizmo). • Jie gali būti užbaigti keičiant elgesį ar nuostatas. • Atveda į rezultatus, kurie gali būti įvairūs, nuo visiškai destruktyvių iki visiškai konstruktyvių. • Juos veikia daug įvairių ankstesnių priežastinių dalykų (pvz., fizinis kontekstas: vieta, komunikavimo galimybės, laiko apribojimai ir kt.; socialinis kontekstas: dalyvių skaičius, įvairūs santykių aspektai, atvirumas stebėtojams ar trečiųjų šalių įsikišimui, individualūs lūkesčiai, ir pan.; probleminių klausimų kontekstas: ginčijamų klausimų skaičius, seka, grupavimas ir kt.).

22. ŠIUOLAIKINĖS KONFLIKTŲ SPRENDIMO MOKSLO KRYPTYS • KOKIOS SĄLYGOS SKATINA KONSTRUKTYVŲ IR DESTRUKTYVŲ KONFLIKTŲ SPRENDIMO PROCESĄ • KOKIOS APLINKYBĖS, STRATEGIJOS, TAKTIKOS LEIDŽIA VIENAI ŠALIAI KONFLIKTINĖJE SITUACIJOJE VEIKTI SĖKMINGIAU UŽ KITĄ • KAS LEMIA KONFLIKTUOJANČIŲ ŠALIŲ SUSITARIMO POBŪDĮ, JEIGU JOS SUGEBA PASIEKTI SUSITARIMĄ • KAIP TREČIOSIOS ŠALYS GALI BŪTI NAUDOJAMOS TAM, KAD KONFLIKTAS NETAPTŲ DESTRUKTYVUS, ARBA KAIP PADĖTI PATEKUSIEMS Į AKLAVIETĘ DERYBININKAMS KONSTRUKTYVIAU VALDYTI KONFLIKTĄ • KAIP GALIMA IŠMOKYTI ŽMONES KONSTRUKTYVIAU VALDYTI SAVO KONFLIKTUS • KADA IR KAIP ĮSIKIŠTI Į UŽSITĘSUSIUS, SUNKIAI SPRENDŽIAMUS KONFLIKTUS • KAIP BŪTŲ GALIMA SUPRASTI, KODĖL ETNINIAI, RELIGINIAI, IDENTIŠKUMO KONFLIKTAI DAŽNAI TAMPA DESTRUKTYVŪS, SUNKIAI IŠSPRENDŽIAMI • KAIP VAKARŲ ŠALYSE SUKURTAS TEORIJAS GALIMA PRITAIKYTI KITOJE KULTŪRINĖJE APLINKOJE • KAIP PASPARTINTI ŠALIŲ SANTYKIŲ ATKŪRIMĄ PO AŠTRAUS DESTRUKTYVAUS KONFLIKTO • KAIP NUSTATYTI KONFLIKTINĖS SITUACIJOS “KRITINIUS MOMENTUS” ARBA “POSŪKIO TAŠKUS” • KAIP KONFLIKTO ŠALIŲ ELGESĮ IR JŲ POŽIŪRĮ LEMIA JŲ IŠANKSTINIAI ĮSITIKINIMAI, “KONFLIKTO ĮRĖMINIMAS”

23. Švietimo plėtra • Nuo 1992 m., kai JAV buvo 2000 programų, jų skaičius išaugo iki 20 400 įvairaus pobūdžio programų mokiniams 86 000 valstybinių mokyklų (Sweeney, Carrutthers, 1996; Jones, 2004; Garrard, Lipsey, 2007) • 2000 m. 381 koledžas ir universitetas siūlė bent vieną konfliktų srities dalyko kursą, per penkerius metus tokių institucijų skaičius išaugo šimtu (Heeden, Coy, 2006). • 2000 m. daugiau kaip 100 kolegijų ir universitetų Jungtinėse Amerikos Valstijose siūlė alternatyvaus konfliktų sprendimo programas. Alternatyvus ginčų sprendimas dėstomas daugelyje teisės mokyklų. 2003 m. 184 teisės mokyklos turėjo 887 kursus ir programas, kuriose buvo siūlomas bent vienas nesutarimų sprendimo dalykas. Dauguma kursų apėmė apžvalginius nesutarimų sprendimo dalykus, penkiasdešimt mokyklų siūlė kursą, sutelkiantį dėmesį į arbitražą, septyniasdešimt devynios mokyklos akcentavo mediaciją (tarpininkavimą), aštuoniasdešimt septynios siūlė derybų dalyką (Gray, 2006). • 2006 m. buvo siūloma 450 konfliktų sprendimo bei taikos tyrimų programų 390-yje institucijų, iš jų 133 ne JAV (Smith, 2007).

24. 21-AJAME AMŽIUJE VADYBININKAMS SVARBIAUSIOS KETURIOS TARPUSAVYJE PRIKLAUSOMOS KONFLIKTO SRITYS • KONFLIKTAS TARP PASITURINČIŲJŲ IR VARGINGESNIŲJŲ • KONFLIKTAS TARP KOMPANIJŲ IR VALSTYBIŲ • KONFLIKTAS TARP AUKŠČIAUSIŲJŲ VADYBININKŲ IR KITŲ SUINTERESUOTŲJŲ DALYVIŲ • KONFLIKTAS TARP ARTIMŲJŲ IR TOLIMŲJŲ TIKSLŲ

25. Konfliktų teorijos • Žmonių poreikių • Komunikacijos ir socialinės dinamikos • Tapatumo (identiškumo) • Konflikto transformacijos • Principinių derybų • Bendruomenės ryšių

26. Svarbiausi konfliktinėse situacijose poreikiai • Saugumo, tapatumo, galimybės kontroliuoti savo gyvenimą poreikiai (Pruitt, 2006) • Saugumo, tapatumo, gerovės poreikiai bei apsisprendimo teisė (Cristie, 1997)

27. ŽMONIŲ POREIKIŲ TEORIJA

28. Socialinis tapatumas • Žmonėms būdinga socialinė kategorizacija (reagavimas, kai žmonės suvokiami ir skirstomi pagal tai, kokiai grupei jie priklauso). • Žmonės tapatina, sieja save su tam tikromis grupėmis ir taip įgyja savivertę. Grupėms priskiriama atitinkama vertė, ir žmogus sutapatina save su grupe, kurią aukštai vertina ir kurios narys jis yra. • Žmonės lygina grupes, su kuriomis tapatinasi, su kitomis. Žmonėms būdingas palankus šališkumas savo grupei.

29. Tapatumo konfliktai kyla, kai asmuo ar grupė jaučia, kad patiria grėsmę jo ar jos savasties jausmas arba yra neigiamas jo teisėtumas ar gerbtinumas. • Žmonės yra linkę siekti teigiamo socialinio tapatumo. Socialinį tapatumą sudaro individo savivaizdžio aspektai, kylantys iš socialinių kategorijų, kurioms individas jaučiasi priklausantis, ir vertės bei emocinio reikšmingumo, priskiriamo narystei toje grupėje. • Kuo žemesnis grupės subjektyvus statusas lyginant su tinkamomis palyginimui grupėmis, tuo mažesnę įtaką jis gali daryti teigiamam socialiniam tapatumui. Žmonės gali bandyti palikti žemo statuso grupę ar atsieti save nuo jos. Grupės nariai gali siekti teigiamo grupės išskirtinumo naudodami socialinį kūrybiškumą: keisdami ar kitaip apibrėždami elementus, lyginamus situacijoje (lyginti savąją grupę su kitomis pagal kokį nors naują matmenį; keisti vertybes, priskiriamas grupei, kad ankstesni neigiami palyginimai taptų suvokiami kaip teigiami; keisdami ar pasirinkdami lyginimui kitą grupę, kad būtų išvengta palyginimo su aukšto statuso grupe). Vienas iš būdų padidinti subjektyvų savo grupės statusą yra socialinis varžymasis. Žemas subjektyvus grupės statusas tiesiogiai nelemia grupių tarpusavio varžymosi, socialinio tapatumo procesai daro įtaką grupių tarpusavio sąveikai (Tajfel, Turner, 2004).

30. TAPATUMO (IDENTIŠKUMO) TEORIJA

31. Konflikto transformacija(pagal J. P. Lederachą, 1997) • Konflikto transformacija yra neprievartinis socialinis pokytis, kuris padeda konkrečiai bendruomenei pereiti konflikto fazes, sumažinti smurtą ir kartu pasiekti teisingumą. Pripažįstama, kad ir tada, kai konfliktas yra destruktyvus, tikslas gali būti abiem pusėms naudingas procesas ir rezultatas.

32. Transformavimas gali būti įvairaus pobūdžio, vykti įvairiose srityse (Miall, 1996): • Konteksto (pavyzdžiui, pokyčiai tarptautinėje ar regiono aplinkoje). • Struktūros (pavyzdžiui, pokyčiai galios struktūrose, santykių simetriškumo padidėjimas). • Veikėjų (pavyzdžiui,vadovų pasikeitimas, tikslų pokyčiai, pakitimai konflikte dalyvaujančios grupės viduje). • Probleminių klausimų (pavyzdžiui, vyksta konstruktyvus kompromisas, probleminiai klausimai susiejami ar atsiejami, kinta problemos). • Asmeniniai (pavyzdžiui, pokyčiai požiūriuose, noruose, susitaikymo ženklai).

33. KONFLIKTO TRANSFORMACIJOS TEORIJA

34. KONFLIKTO TRIKAMPIS Turinys Santykiai Procedūros

35. KONFLIKTO TRIKAMPIS Turinys: nepakankamų išteklių situacija; konkretus konflikto turinys Santykiai Procedūros

36. KONFLIKTO TRIKAMPIS Turinys Procedūros: procesai, taikomi sprendimui priimti; “sprendimų erdvė”; sąveikos taisyklės Santykiai

37. KONFLIKTO TRIKAMPIS Turinys Santykiai: Šalių tarpusavio santykiai, tokie kaip galia, praeitis, reputacija, teisėtumas Procedūros

38. BENDRUOMENĖS RYŠIŲ TEORIJA

39. PRINCIPINIŲ DERYBŲ TEORIJA

40. TARPKULTŪRINIŲ KOMUNIKACIJOS PROBLEMŲ TEORIJA

41. KONFLIKTO LYGIAI IR KONFLIKTO STRATEGIJOS

42. Sąlygos, padedančios kilti konfliktams • 1.Greitai pasiekiamos sėkmės laikotarpiai. • 2. Neaiškumai jėgų santykio vertinime. • 3. Nuoskaudą keliantis palyginimas. • 4. Statusų neapibrėžtumas. • 5. Visuotino susitarimo dėl socialinių normų susilpnėjimas. • 6. Mąstymas pagal principą “viskas arba nieko”. • 7. Grupės narių bendravimas. • 8. Individai, sugebantys tapti lyderiais.

43. Sąlygos, mažinančios konflikto tikimybę • Visuotinis sutarimas dėl socialinių normų. • Informacijos apie kitos pusės pasiekimus trūkumas. • Fizinė ir psichologinė atskirtis ( segregacija). • Griežtos statusų sistemos buvimas. • Socialinis mobilumas. • Fiziniai ir socialiniai barjerai, trukdantys bendrauti. • Esamų ar potencialių veiklių lyderių pašalinimas. • Pagalbos, slopinančios konfliktą, veikimas iš šalies.

44. Pirminiai konfliktų šaltiniai • Ekonominiai skirtumai • Vertybių skirtumai • Galios skirtumai • Etnocentrizmas • Nesuderinami tikslai • Klaidingas suvokimas

45. Konfliktų priežastys

46. Informacijos konfliktai kyla dėl: • informacijos stokos; • neteisingos informacijos; • skirtingo informacijos supratimo; • skirtingo požiūrio į tai,kas yra svarbu; • skirtingų įvertinimo būdų.

47. Interesų konfliktai kyla dėl: • suvokiamo ar esamo rungtyniavimo; • skirtingų turinio; • procedūrinių; • psichologinių interesų.

48. Vertybių konfliktai kyla dėl: • skirtingų elgesio ir minčių vertinimo kriterijų; • skirtingo gyvenimo būdo; • ideologijos; • religijos.

49. Struktūros konfliktai kyla dėl: • destruktyvaus elgesio ar sąveikos; • nelygios kontrolės; • nuosavybės ar netolygaus resursų padalijimo; • nelygios jėgos; • geografinių, fizinių ar aplinkos veiksnių; • laiko suvaržymų.

50. Santykių konfliktai kyla dėl: • stiprių emocijų; • klaidingo suvokimo ar stereotipų; • netinkamo bendravimo ar bendravimo trūkumo; • pasikartojančio negatyvaus elgesio.