A dministracin ės prevencinės priemonės

1. Administracinės prevencinės priemonės

2. Administracinių prevencinių priemonių sąvoka • administracinės prevencinės priemonės – tai administracinės prievartos priemonių rūšis, kurios taikomos siekiant iš anksto užkirsti kelią teisės pažeidimų ar nusikaltimų padarymui bei atsiradus tam tikroms ypatingoms, nepaprastoms aplinkybėms.

3. Administracinių prevencinių priemonių ypatumai (požymiai) • taikomos esant tam tikroms nepaprastoms, ypatingoms aplinkybėms, numatytoms įstatyme ir kitame norminiame administraciniame teisės akte; • tikslas - iš anksto užkirsti kelią kriminaliniam nusikaltimui ar teisės pažeidimui, kuris dar neįvyko, bet jis realiai gresia ir gali būti padarytas, arba siekiant užkirsti kelią kitiems žalingiems padariniams, kurie gali atsirasti nepriklausomai nuo žmonių valios;

4. prevencinių priemonių taikymui nereikia teisės pažeidimo fakto, nes kompetentingos institucijos įstatymo nustatytais atvejais gali apriboti asmenų teises, nors jie ir nepažeidė teisės normų; • vienas iš prevencinių priemonių ypatumų yra tas, kad jos nustatytos ne teisės normos sankcijoje, o dispozicijoje; • prevencinių priemonių taikymo pagrindas yra reali prielaida, jog gali būti padarytas teisės pažeidimas ar kita neteisėta veika, kiltipavojusžmoniųsveikataiargyvybei; • taikomos ne kompetentingų institucijų subjektyvia nuožiūra, o kai būna ypatingos aplinkybės, numatytos normos dispozicijoje (pvz.: gaisrai, avarijos, epidemijos ir pan.).

5. Prevencinių priemonių reikšmė • pirma, prevencija – tai humaniška priemonė. Kiekviena bausmės forma, net ir rimčiausių priežasčių sąlygojama, daro žiauresnius ir tuos žmones, kurie baudžiami, ir tuos, kurie baudžia; • antra, prevencija ne tik gina visuomenę nuo nusikalstamų ar kitokių neteisėtų veiksmų, bet ir apsaugo neatsaprius, linkusius pasiduoti pagundoms asmenis nuo tolesnio moralinio smukimo, neleidžia jiems peržengti paskurtinės ribos ir tapti nsikaltėliais. Kartu prevencija padeda išvengti nubaudimo, kuris gali būti naujo pažeidimo priežastis, o visuomenė išveėngia nemalonaus būtinumo bausti. Prievartos taikymo atvejų mažinimas teigiamai veikia visuomenės moralę; • trečia, prevencija užkerta kelią neteisėtais veiksmais moralinės ir materialinės žalos padarymui, kurios dažnai nepajėgūs visiškai kompensuoti net ir kruopščiausias tyrimas bei nuobaudos parinkimas; • ketvirta, prevencija yra daug efektyvesnis teisėtvarkos užtikrinimo būdas nei pažeidėjų baudimas, kuris, kaip rodo praktika, neatima pažeidėjams galimybės daryti naujus pažeidimus, o prevencinės priemonės tokią galimybę atima.

6. Skiriamos šios administracinės prevencinės priemonės • oficialus įspėjimas; • transportopriemonių, krovinių, dokumentų ir kitų procesų tikrinimas; • pareigūno teisė įeiti į fiziniams ir juridiniamsasmenimspriklausančiasgyvenamąsias ir (ar) negyvenamąsias patalpas, taip pat patekti į transporto priemones; • transporto ar ryšio priemonių, priklausančių asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, naudojimas esant tarnybiniam būtinumui; • laikinas transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo, skrydžių apribojimas arba uždraudimas.

7. Oficialus įspėjimas • Šios priemonės taikymas dažniausiai susijęs su sistemingu ar mažareikšmiu viešosios tvarkos ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymu. Oficialus įspėjimas užtikrina asmenų elgesio kontrolę, turi profilaktinį-auklėjamąjį pobūdį. • Pagal Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę kviesti į policiją ir oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (įvairūs visuomenės bendrojo gyvenimo taisyklių, moralės normų pažeidimai, girtavimas ir kitoks nederamas elgesys dažnai paskatina daryti ne tik administracinius teisės pažeidimus, bet ir nusikaltimus. Tam, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams, policijos pareigūnai iškviečia antivisuomeniškai besielgiančius asmenis, išaiškina jiems antivisuomeninių jų poelgių esmę ir įstatymus, numatančius atsakomybę, ir oficialiai įspėja, jog už antivisuomeninius veiksmus, jie gali būti traukiami teisinėn atsakomybėn).

8. Pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnį, jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikoma prevencinė poveikio priemonė - oficialus perspėjimas. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkiusnusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

9. Policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus duomenis, įgalioja policijos pareigūną pareikšti asmeniui oficialų perspėjimą (1 dalis). • Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas sprendimą dėl oficialaus perspėjimo taikymo, turi teisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą (2dalis). • Sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu. Nutarimą patvirtina policijos įstaigos vadovas (3 dalis). • Oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti (4 dalis). • Asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas (5 dalis). • Jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus (6 dalis).

10. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus įstatymo 24 straipsnio 1 punktą, vaiko teisių apsaugos kontrolierius priima sprendimą įspėti asmenis, pažeidusius vaiko teises ar jo teisėtus interesus; • Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Saugumo departamento uždaviniams ir funkcijoms atlikti departamento pareigūnai turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka oficialiai įspėti asmenis;

11. Taip pat prie prevenciniųpriemoniųreikėtųpriskirti ir privalomuosius nurodymus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 punkte reglamentuota, jog privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, siekiant tokių pažeidimų išvengti;

12. Praktika • Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja buvo iškviesta į policijos nuovadą bei įspėta dėl galimo vaiko teisių pažeidimo – neteisėto trukdymo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžiančia veika. Jai buvo paaiškinta, kad šis įspėjimas neužtraukia jokios teisinės atsakomybės, pareiškėja ant įspėjimo pasirašė. T. M. paaiškino, kad jos motinos S. S. pareiškimas neatitinka tiesos, jai sąmoningai trukdoma susigrąžinti motinystės teises. Atsakovas nurodė, kad Policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Pareiškėjai surašytas įspėjimas policijos praktikoje yra laikomas išaiškinamojo pobūdžio dokumentu, o ne sankcija, todėl siekis panaikinti įspėjimą prilygsta siekiui panaikinti paties pokalbio su T. M. faktą.

13. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Tokių pasekmių nebuvimas reiškia, jog ginčo iš esmės nėra, o nesant ginčo – nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. administracines bylas Nr. A14–261/2007, AS146–669/2009 ).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7–ojo policijos komisariato viešosios policijos Lazdynų policijos nuovados įgaliotos pareigūnės surašytas 2008 m. sausio 4 d. įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Ginčijamą įspėjimą Lazdynų policijos nuovados pareigūnė surašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, kad policijos pareigūnas, vykdydamas nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, taip pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams asmenis, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašytus į policijos profilaktines įskaitas, taip pat kviesti į policiją ir oficialiai įspėti kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Taigi ginčijamas 2008 m. sausio 4 d. įspėjimas yra tik prevencinio pobūdžio. Tuo tarpu procesinis dokumentas, kuris administracinio teisės pažeidimo byloje sukuria suinteresuotiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes, yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtas nutarimas skirti pažeidėjui administracinę nuobaudą arba nutarimas nutraukti bylą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnis, 287 straipsnio 1, 2 dalys), kurį asmuo, turintis teisę apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 straipsnį ir nesutikdamas su šiuo nutarimu bei iš jo kylančiomis pasekmėmis, turi teisę apskųsti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 7–ojo policijos komisariato viešosios policijos Lazdynų policijos nuovados įgaliotos pareigūnės 2008 m. sausio 4 d. surašytas įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, negali būti laikomas administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl bylą dėl reikalavimo panaikinti minėtą įspėjimą vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo argumentus, bylos faktines aplinkybes, taikytinus teisės aktus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nutraukus bylą dėl reikalavimo panaikinti 2008 m. sausio 4 d. įspėjimą dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio, pareiškėjos reikalavimai įpareigoti atsakovą tinkamai atlikti tyrimą ir imtis nurodytų veiksmų bei priemonių atitinkamai netenkintini. (LVAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A-438-536/2010)

16. Administracinė byla Nr. A(143)-600/2010 • Įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal Įstatymo 4 straipsnį (2003-04-03 įstatymo Nr. IX-1486 redakcija), šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Įstatymo 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

17. Pasisakydama dėl byloje esančių ir kolegijai susipažinti pateiktų įrodymų įvertinimo, kolegija pažymi, kad įslaptintoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikra pareiškėjo veikla nėra suderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymųsi ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Tokie slapti duomenys, kaip vieninteliai kaltinantys įrodymai, atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negalėtų lemti oficialaus perspėjimo taikymo. Tačiau šiuo atveju, teismui pateikta įslaptinta medžiaga pirmosios instancijos teismo buvo vertinta kartu su byloje esančiais (neslaptais) duomenimis iš policijos įskaitos. Tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma, kolegijos manymu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad 2009 m. kovo 6 d. oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai. (LVAT 2010-04-27 nutartis adm. byloje Nr. A(143)-600/2010, LVAT 2010-04-19 nutartis adm. byloje Nr. A(756)-162/2010, LVAT 2010-03-29 nutartis adm. byloje Nr. (146)-499/2010 ir kt. LVAT 2009-10-08 nutartis adm. byloje Nr. A(822)-391/2010 (publikuota “Administracinė jurisprudencija” Nr. 18))

18. Administracinės prevencinės priemonės “oficialus įspėjimas/perspėjimas” nepainioti su • įspėjimu kaip administracine nuobauda (ATPK 21 straipsnis); • Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtu įspėjimu (žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą - įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti); • Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 162 straipsnio 2 dalyje numatytu įspėjimu kaip poveikio priemone (darbingiems lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, kurie pažeidinėja darbo drausmę, taip pat lygtinai paleistiems asmenims, kurie pažeidinėja viešąją tvarką ar jiems nustatytas pareigas, pataisos inspekcijos vadovas gali skirti poveikio priemones – įspėjimą arba papeikimą);

19. įspėjimu, kaip poveikio priemone, numatytu kai kuriuose atitinkamą licencijuojamą veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 29 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad taikyti lošimus organizuojančioms bendrovėms šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nustatytas poveikio priemones, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. Nr. 740 nutarimu patvirtintų Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių Licencijos galiojimas bendrovei gali būti sustabdytas arba Priežiūros komisija bendrovę gali įspėti apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu bendrovė nesilaiko Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, šių Taisykliųreikalavimų ir lošimo reglamento. Priežiūros komisija šiame punkte nustatytas poveikio priemones taiko atsižvelgdama į licencijuojamos veiklos pažeidimo pobūdį. Priežiūros komisija, priėmusi sprendimą įspėti bendrovę apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą arba sustabdyti licencijos galiojimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja bendrovę, nurodydama licencijuojamos veiklos pažeidimus, ir nustato terminą, per kurį bendrovė privalo pašalinti nurodytus pažeidimus. • ir kt. (Reklamos įstatymas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kt.)

20. Transporto priemonių, krovinių, dokumentų ir kitų procesų tikrinimas • LR fitosanitarijos įstatymo 7 str. 3 d. nustatyta, kad augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę juos įvežant, vežant ir vežant tranzitu tikrina Tarnybos pareigūnai. Fitosanitarinis tikrinimas turi būti atliekamas iki muitinės procedūrų įforminimo. • Pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis

21. LR asmens ir turto saugos įstatymo 7 str. 5 (saugomame objekte tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonėse esančius krovinius bei su jais susijusius dokumentus, jei tame objekte galioja leidimų režimas) ir 6 (turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, pareikalauti iš įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir juos, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, apžiūrėti) punktai

22. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 3 d. 1 (muitinės pareigūnas turi teisę reikalauti iš asmenų pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus), 2 (muitinės pareigūnas turi teisę tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės) ir 8 (muitinės pareigūnas turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus) punktai

23. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 6 d. 7 p. (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgalioti pareigūnai turi teisę tikrinti, ar statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo veikla atitinka įstatymus, kitus teisės aktus bei normatyvinius statybos techninius dokumentus ir, jeigu yra pažeidimų, – taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones), 10 p. (atrankos būdu tikrinti, ar statinių projektų ir statinių ekspertizių atlikimo procedūros atitinka teisės aktų nuostatas)

24. Lietuvos Respublikos policijosveiklosįstatymo 18 str. 1 d. 1 p. (policijos pareigūnas turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus) 8 p. (policijos pareigūnas turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti);

25. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 str. 2 d. 2 p. (valstybiniai miškų pareigūnai turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportą ir dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami teisės aktų nustatytą tvarką pažeidžiant sumedžioti gyvūnai); • Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 str. 2 d. 1 p. (valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu);

26. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 str. 2 d. 1 p. (Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę tikrinti asmens dokumentus), 6 p. (persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, kuris slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, stabdyti kelių transporto priemones ir tikrinti vairuotojo, keleivių ar transporto priemonės dokumentus ir joje esančius krovinius bei daiktus);

27. LR valstybės sienos apsaugos įstatymo 20 str. 1 p. (valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus); • LR finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo 11 str. 1 d. 1 p (tarnybos pareigūnai turi teisę tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę finansinę ar kitokią veiklą, turto buvimo faktus, jo įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas);

28. Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 13 punktą, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti; sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus

29. Pareigūno teisė įeiti į fiziniams ir juridiniamsasmenimspriklausančiasgyvenamąsias ir (ar) negyvenamąsias patalpas, taip pat patekti į transporto priemones • Pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

30. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 3 d. 9 (muitinės pareigūnas turi teisę atliekant asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (tarp jų ir asmenų užplombuotas) patalpas bei teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai); • Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 6 d. 2 p. (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgalioti pareigūnai turi teisę kai tai susiję su pareigomis, netrukdomi patekti į statybvietes, statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esančius butus ir reikalauti iš statybos dalyvių pateikti visus statybos dokumentus)

31. Lietuvos Respublikos policijosveiklosįstatymo 18 str. 3 d. 1 p. (policijos pareigūnas turi teisę persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui);

32. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 str. 2 d. 3 p. (Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas pagrįstų duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, nekliudomai įeiti į visų nuosavybės formų ir rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu);

33. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 9 str. 1 d. 1 p. (valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų);

34. LR valstybės sienos apsaugos įstatymo 20 str. 5 p. (valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę persekiodami asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų ir bendrovių patalpas, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas. Atsisakius paklusti, Tarnybos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama prokuratūrai;

35. LR finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. (tarnybos pareigūnai turi teisę nekliudomai įeiti į fizinių bei juridinių asmenų patalpas, naudojamas veiklai ar pajamoms gauti, ar teritoriją jų darbo metu, o ne darbo metu - su tų patalpų ar tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, tikrinti ūkinei finansinei ar kitokiai veiklai naudojamą turtą ir techniką bei pagamintą produkciją, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka jėga atidaryti patalpas ar transporto priemones); • LR policijos rėmėjų įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. (policijos rėmėjai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimui ar sulaikytas nusikaltėlis, stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju).

36. Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 2 punktą, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas (MAĮ 122 straipsnis (jeigu mokesčių administratorius praneša, jog pavedimas atlikti patikrinimą išrašytas, ir pavedime nurodyta mokesčių administratoriaus pareigūno atvykimo diena, mokesčių administratoriaus pareigūnas, atliekantis mokesčių mokėtojo patikrinimą ir pateikęs tarnybinį pažymėjimą bei pavedimą atlikti patikrinimą, turi teisę visą patikrinimo atlikimo laikotarpį mokesčių mokėtojo darbo valandomis nekliudomai įeiti į mokesčių mokėtojo patalpas, teritoriją (tarp jų nuomojamas ar naudojamas panaudos teisinių santykių pagrindu), taip pat į mokesčių mokėtojo privačias patalpas ir teritoriją, jei jose vykdoma veikla. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę patekti tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka, jei įstatymai nenustato kitaip (1 dalis))

37. Jei įstatymai nenustato kitaip, be išankstinio įspėjimo patekti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas mokesčių mokėtojo patalpas, išskyrus fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, mokesčių administratorius turi teisę operatyvaus patikrinimo metu. Šiuo atveju įeiti į minėtas mokesčių mokėtojo patalpas mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę ir ne darbo valandomis, jei yra pagrįstų įtarimų, kad daromi teisės pažeidimai (MAĮ 122 straipsnio 2 dalis); • Mokesčių mokėtojas turi teisę atsisakyti įleisti mokesčių administratoriaus pareigūną į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas patalpas, jei: 1) mokesčių mokėtojui nebuvo įteiktas pranešimas apie pavedimo atlikti patikrinimą išrašymą (išskyrus atvejus, kai patikrinimas gali būti atliekamas be pranešimo); 2) mokesčių mokėtojui nepateikiamas pavedimas atlikti patikrinimą; 3) pavedime atlikti patikrinimą nenurodyti į patalpas norintys patekti mokesčių administratoriaus pareigūnai arba jie nepateikia savo tarnybinių pažymėjimų; 4) pavedime atlikti patikrinimą nurodyti patikrinimo atlikimo terminai neprasidėję arba pasibaigę (MAĮ 122 straipsnio 3 dalis).

38. Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį, CAA įgalioti atstovai, vykdydami orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūrą, turi teisę netrukdomi patekti į savininko arba naudotojo aviacijos paskirties administracines bei gamybines patalpas, taip pat į orlaivį ir juo skristi.

39. Transporto ar ryšio priemonių, priklausančių asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, naudojimas esant tarnybiniam būtinumui • Lietuvos Respublikos policijosveiklosįstatymo 18 str. 3 d. 5 p. (policijos pareigūnas turi teisę važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlį, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą. Transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka), 6 p. (policijos pareigūnas turi teisę esant tarnybiniam būtinumui, nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis. Ryšių priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka).

40. LR valstybės saugumo departamento įstatymo 19 str. 9 p. (Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi teisę neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatyta tvarka netrukdomai patekti į juridiniams asmenims, asmenims, neturintiems juridinio asmens teisių, bei fiziniams asmenims priklausančias teritorijas, patalpas ir transporto priemones, taip pat pasinaudoti šių asmenų transporto ar ryšio priemonėmis. Jeigu transporto ar ryšio priemonės savininkas arba valdytojas reikalauja, išduodama Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatytos formos pažyma, pagal kurią iš Saugumo departamento lėšų kompensuojami patirti nuostoliai ar materialinė žala);

41. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 str. 2 d. 5 p. (Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką, veždamas asmenį, kuriam būtina skubi medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomai naudotis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines ar konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto ar ryšių priemonėmis. Jeigu transporto ar ryšių priemonės savininkas ar valdytojas pareikalauja, išduodama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatytos formos pažyma, pagal kurią iš Specialiųjų tyrimų tarnybos lėšų kompensuojami patirti nuostoliai ar materialinė žala);

42. LR valstybės sienos apsaugos įstatymo 20 str. 6 p. (valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę persekiodami ir sulaikydami valstybės sienos pažeidėjus, atremdami ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, panaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, priklausančias ryšių priemones ir transportą);

43. Laikinas transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo, skrydžių apribojimas arba vykdomų darbų uždraudimas • Lietuvos Respublikos policijosveiklosįstatymo 18 str. 3 d. 7 p. (policijos pareigūnas turi teisę laikinai apriboti patekimą į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui); • LR valstybės sienos apsaugos įstatymo 20 str. 7 p. (valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turi teisę laikinai apriboti arba nutraukti susisiekimą per valstybės sieną dėl stichinių nelaimių, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo irišplitimo arba įgyvendinant karantino priemones, vykdant pasienio paieškos operacijas ir kitais ypatingais atvejais);

44. Pagal LR aviacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, Jeigu CAA nustato, kad užsienio valstybės orlaivis yra netinkamas skraidyti arba orlaivyje yra gedimų, kurie gali turėti įtakos tinkamumui skraidyti, CAA turi teisę neleisti jam pakilti. CAA privalo pranešti tos valstybės atsakingai institucijai apie orlaivio būklę ir CAA sprendimą. Jeigu užsienio valstybės institucija nusprendžia, kad orlaivis yra netinkamas skraidyti, bet tam tikromis sąlygomis jis gali būti perskraidintas į remonto vietą, tokiu atveju, jeigu bus įvykdytos šios institucijos ir CAA nustatytos sąlygos, orlaiviui leidžiama pakilti. Tokio skrydžio metu orlaivyje gali būti tik orlaivio įgula ir techniniai specialistai.

45. Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ar sukėlėjų nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas. Karantinas • Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (9 straipsnis). Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ar sukėlėjų nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas: • 1) jei ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą (LR SAM 2002-06-13 įsakymas Nr. 278 “Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo”), sukėlėjų nešiotojai (kai šie asmenys neveiksnūs, – vienas iš jų atstovų pagal įstatymą) atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai. Atsisakymo būtinai gultis į ligoninę arba būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo vengimo faktas, taip pat šiame punkte nurodyti pažeidimai turi būti įrašyti asmens medicininiuose dokumentuose, o bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai infektologai ar kiti gydytojai specialistai, nustatę šiuos asmenis, turi apie juos nedelsdami informuoti teritorinę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigą ir atitinkamos savivaldybės gydytoją. Asmenys, vengiantys būtinojo hospitalizavimo, būtinojo izoliavimo, atsako pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;

46. 2) jei ligonis ar asmuo, įtariamas, kad serga pavojinga ar ypač pavojinga liga, yra be sąmonės ar nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, o jį būtina skubiai gydyti norint išgelbėti gyvybę; • 3) jei nėra pakankamai laiko gauti neveiksnaus asmens, sergančio, įtariamo, kad serga įrašytomis į šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, taip pat turėjusio sąlytį su sergančiaisiais šiomis ligomis, atstovo pagal įstatymą sutikimo.

47. Sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo ir jo trukmės priima komisija, sudaryta iš ne mažiau kaip trijų gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras – gydytojas infektologas (gydytojas dermatovenerologas ar ftiziatras, pulmonologas). Šį sprendimą tvirtina savivaldybės gydytojas. Jis privalo informuoti apie tai asmenį, dėl kurio priimtas toks sprendimas, o jei šis asmuo yra neveiksnus, – vieną iš jo atstovų pagal įstatymą. Apie šį sprendimą asmuo, kuriam taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, turi būti pasirašytinai supažindintas. Jei asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą dėl būtinojo hospitalizavimo, būtinojo izoliavimo turi patvirtinti du liudytojai. Apie būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo paskyrimą turi būti įrašoma į ligos istoriją. Asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas taikomas, kol pacientas tampa nebepavojingas kitiems asmenims, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, įskaitant būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo dieną.

48. Jei pacientas dėl sveikatos būklės tebėra pavojingas kitiems asmenims, būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, gali pratęsti tik teismas savivaldybės gydytojo motyvuotu prašymu. Tokie prašymai išnagrinėjami Civilinio proceso kodekso 312(30)–312(33) straipsniuose nustatyta tvarka per 3 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo terminą pratęsti galima ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Teismo sprendimas būtinai hospitalizuoti ligonį vykdomas skubiai. • Asmenų būtinąjį hospitalizavimą ir būtinąjį izoliavimą organizuoja savivaldybės gydytojas. Pristatant asmenį būtinajam hospitalizavimui ir būtinajam izoliavimui, privalo dalyvauti policija. Ji užtikrina viešąją tvarką būtinai hospitalizuojant asmenis.

49. Sprendimus dėl privalomosios pradinės karo tarnybos karių, kalinamųjų ir nuteistųjų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo priima ir jų vykdymą organizuoja atitinkamai Krašto apsaugos ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos sveikatos priežiūros tarnybų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Minimų asmenų būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas gali būti taikomi ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, įskaitant būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo dieną. Pratęsti terminą per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį gali tik teismas, o kariams – tik karinio vieneto vadovas pagal motyvuotą sveikatos priežiūros tarnybų vadovų teikimą.

50. Būtinai hospitalizuotas ar būtinai izoliuotas asmuo, o kai jis neveiksnus, – vienas iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti pasirašytinai supažindintas su savo teisėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (izoliavimui skirtose patalpose) ir jų ribojimais. Jei asmuo atsisako arba nesugeba pasirašyti, jo informavimą turi patvirtinti du liudytojai. • Ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, ir sukėlėjų nešiotojų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo organizavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.