1 / 22

Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui iškilus sunkumams

Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui iškilus sunkumams. Egzistuoja įvairūs mąstymo stereotipai, kad psichologinės pagalbos į specialistus kreipiasi tik silpni, nesugebantys patys išspręsti savo problemų ar apsiginti žmonės.

jacoba
Télécharger la présentation

Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui iškilus sunkumams

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui iškilus sunkumams

  2. Egzistuoja įvairūs mąstymo stereotipai, kad psichologinės pagalbos į specialistus kreipiasi tik silpni, nesugebantys patys išspręsti savo problemų ar apsiginti žmonės. Jei tėveliai laikosi panašios pozicijos, vaikas bijos kreiptis pagalbos apskritai, ne tik į specialistus, bet ir į suaugusius ar bendraamžius.

  3. Juk mes negimstame pasiruošę visoms gyvenimo situacijoms, neturime tam tikrų įgūdžių, kurių turime išmokti. Bandydami vieni išspręsti savo sunkumus gauname didelį emocinį krūvį, ir prisidedame sau dar daugiau dažnai neigiamų išgyvenimų. O gyvenimas ir taip sudėtingas, taigi papildomai ieškoti sunkumų neverta. Taigi, kreiptis pagalbą yra protingas sprendimas, anaiptol nerodantis silpnybės, o atvirkščiai – stiprybę ir norą išspręsti savo bėdas

  4. Svarbu vaikams savo pavyzdžiu parodyti, kad visada reikia ieškoti išeities, kad beviltiškų situacijų nėra.

  5. Krizė ištinka, kai įprastas elgesio būdas neveikia. • Taigi, specialistas gali padėti pa matyti kitokį būdą, kitus galimus problemos sprendimo variantus

  6. Jausmų, minčių neigimas – ne išeitis. Žmogus nėra valingas užgniaužti savo jausmus, „nejausti“. Tai, kad kalbėtis apie tai neverta – mitas. Yra 3 svarbios priežastys, kodėl visada verta kalbėtis apie iškilusius sunkumus ir ieškoti pagalbos: paprastai jau išsikalbėjus vaikui palengvėja, tampa aišku, kokios pagalbos vaikui reikia, ir vaikas pamato, kad jis ne vienas, šalia yra tie, kurie pasirengę padėti.

  7. Suaugusieji turi „matyti ir skaityti“ vaikų ženklus. Jokiu būdu nemenkinti, neironizuoti jų minčių, jausmų ar sunkumų, apie kuriuos jie kalba. Žodžiai svarbūs, bet pavyzdys – dėmesys, elgesys, veiksmai yra daug svarbiau. Jei tėvai sako, kad vaiką myli, bet skiria mažai dėmesio, nepraleidžia kartu laiko, jis dažnai lieka vienas, vaikui labai sunku meile tikėti, ją jausti

  8. Vienišumo jausmas vaikui gali sukelti minčių, kad jis blogas, kad jis nemylimas ir nereikalingas, kad tai jam bausmė. Gyvenimo tempas yra didelis, tėvai turi didelį darbo krūvį, grįžta pavargę, o vaikas vis tiek pasiilgsta, nori pabūti kartu, atkreipti tėvų dėmesį.

  9. Reikėtų vengti frazių: atstok, aš pavargęs, ir jei dabar iš tiesų jaučiamės pavargę, pasakyti vaikui, kad skirsime jam dėmesio po 15 min, kai pailsėsim ir galėsim geriau juos suprasti ir išklausyti.

  10. Po emocinio sukrėtimo:

  11. Jei pastebėjote, kad vaikas bijo likti vienas, bijo tamsos, jei sapnuoja košmarus, ir tai tęsiasi kurį laiką, nebūna vienkartinis įvykis, vadinasi jis sureagavo į tą krizę, netektį. Reikėtų kreiptis į specialistą, kad padėti išsilaisvinti iš tų baimių, iš neigiamų išgyvenimų.

  12. Neigti jausmus, sakyti – praeis, pamiršk, negalvok – ne išeitis. Sunkumai neišnyks, gal kažkur nuguls, bet reiktų padėti vaikui juos išspręsti, išsilaisvinti. Mitas yra ir tai, kad jei kalba vaikas apie savižudybę, tai taip nepadarys. Tyrimai rodo, kad ir 10 kalbėjusių 7 tai bando ir/ar padaro.

  13. Mitas ir tai, kad vaikai negalvoja apie savižudybę, yra atvejų, kai bandė nusižudyti 5 m. vaikas. 1 priežasties nėra, nereikėtų su vaikais ieškoti 1 priežasties, tarsi pateisinimo tam, kas įvyko. Visada tai yra procesas. Nereikėtų interpretuoti, gąsdinti vaikų, kad jei bus blogi ir jiems taip atsitiks ir pan.

  14. Praktika rodo, kad įvykus savižudybei, padaugėja imitacijų, bandymų tokiais būdais atkreipti dėmesį, gauti tai, ko trūksta. Svarbu su vaikais kalbėtis, kad tai netinkamas būdas – ir gauti trokštamo dėmesio ir kad tai yra jau negrįžtamas dalykas, ne sprendimas.

  15. Svarbu skatinti vaikus kreiptis pagalbos, bet ne viešai, ne prie pašalinių asmenų, užtikrinant saugumą, konfidencialumą, kad neišsigąstų.

  16. Verta atsiminti :

  17. Paaugliui reikia jūsų meilės. Nepaisant to, kad fiziškai jūsų sūnus ar dukra jau gali atrodyti subrendę, emociškai jie tebėra vaikai, kuriems reikia jausti, kad yra mylimi ir svarbūs savo tėvams net ir tada, kai jų elgesys yra nepakenčiamas.

  18. Paauglys - kaip veidrodis: jis daugiau atspindi jam teikiamą meilę, negu pats ją skleidžia. Jeigu paaugliui rodoma meilė - jis ją grąžina, jei pyktis - jis ir gražina pyktį.

  19. Paauglio drama tame, kad jis labai nori išsikalbėti, pasidalinti savo išgyvenimais, jis trokšta būti suprastas, tačiau jis neranda žodžių savo jausmams nusakyti bei išreikšti. Būtent todėl, užduodami paaugliui klausimus apie jų gyvenimą, norus, dažniausiai girdime du atsakymus : “nežinau” arba “ normaliai”. Dažniausiai tai yra viskas, ką jie gali pasakyti, kartu stipriai trokšdami, kad juos suprastumėm.

  20. Visada galite kreiptis ir į klasės auklėtoją, socialinį pedagogą, kurie suteiks informaciją apie tai, kur galima gauti pagalbos.

  21. Ruošiant metodinę medžiagą konsultavo E. Pipko (KPPT) • Naudotos I. Jusienės rekomendacijos • Nuotraukos: prieiga per internetą www.google.lt/vaizdai

More Related