KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČI Ų VADYBA

1. KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČIŲ VADYBA Juozas Kirstukas, ASU tel. 8680 45158 Mokymų paslaugos teikėjas: VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“

2. Aktualumas: • 2007-2013 m. laikotarpiu vietos veiklos grupės ir kaimo bendruomenės gaunasvarią finansinę paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), inovatyvių ir kaimo pokyčius inicijuojančių projektų įgyvendinimui • Lietuvos pozicija dėl vietos politikos po 2013 m. labai priklauso nuo to, • kiek šalies gyventojai pasirengę organizuoti savo ekonominį ir socialinį gyvenimą pagal žinių visuomenės reikalavimus, • kiek Lietuvai tebėra aktualūs senosios vietovės politikos modelio akcentuojami siekiai.

3. MOKYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI • Tikslas – VVG ir kaimo bendruomenių atstovams suteikti žinių apie šiuolaikines kaimo plėtros teorines koncepcijas, aptarti pokyčius ir inovacijas bei jų valdymo aktualijas. • Uždaviniai: • aptarti naujausias kaimo plėtros ir vystymosi teorines paradigmas bei jų raišką; • pagilinti žinias apie inovacijas kaimo plėtroje; • susipažinti su inovatyviais kaimo plėtros projektais; • identifikuoti kaimo plėtros pokyčių veiksnius ir perspektyvas, aptarti svarbiausius pokyčių valdymo metodus ir priemones.

4. KAIMO PLĖTROS INOVACIJOS IR POKYČIŲ VADYBA

5. 1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijosVietos gyventojų dalyvavimas ir socialinė sanglauda

6. 1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijosKaimo įvaizdis

7. 1. Šiuolaikinės kaimo plėtros koncepcijosVietovės identitetas

8. Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas • Nuo 2003 m. ES palaipsniui pereina prie naujojo požiūrio. • Vykstančios diskusijos rodo, kad po 2013 m. ES politikoje gali atsirasti dar daugiau naujovių, nes visuomenė reikalauja iš esmės peržiūrėti paramos teikimo principus ir pagrįsti, už kokių vertybių sukūrimą remiami žemdirbiai ir vietos gyventojai.

9. Vietovės vystymo politikos ir novatoriškos vadybos aktualumas • Derybose dėl ES kaimo politikos po 2013 m. Lietuva turi būti pasirengusi argumentuoti, kuo mūsų nacionalinių problemų sprendimas bus naudingas kitoms ES šalims, nes ketinama paramą sutelkti tik tiems dalykams, kurie svarbūs visai ES ar kelias valstybes apimančiam regionui. • Tuo tarpu vietos problemų sprendimą siūloma finansuoti iš nacionalinio biudžeto.

10. Šiuolaikiškų koncepcijų pridėtinė vertė • KŪRYBIŠKUMAS +NOVATORIŠKUMAS + KONTEKSTAS = PRIDĖTINĖ VERTĖ

11. Pridėtinės vertės potencialo vystymas: subalansuotumas • Vietovės išteklių ir gebėjimų vystymas priklauso: • nuo konkurencinių pranašumų išlaikymo; • nuo vietovės vystymo veikėjų sugebėjimo pasiimti tą pridėtinę vertę, kuri yra užsidirbama iš jos išteklių ir gebėjimų. • Ištekliais besiremiančio požiūrio į konkurencinius pranašumus esmė susitelkia į šias išteklių ir gebėjimų charakteristikas: • ilgaamžiškumas, • suprantamumas, • pakeičiamumas, • pakartojamumas.

12. Pridėtinė inovacijų vertė

13. 2. NAUJI KAIMO PLĖTROS PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI2.1. Socialinės inovacijos, jų reikšmė, tikslai ir uždaviniai • Inovacija • pritaikyta, įgyvendinta kūrybiška idėja; • atnaujinimas, pertvarkymas; • organizacijos siūlomų produktų ir paslaugų atnaujinimas, jų kūrimo ir paskirstymo tobulinimas; • naujų derinių, kombinacijų įgyvendinimas; • gimsta spontaniškame kūrybiniame procese panaudojant įvairių formų žinias ir reaguojant į rinkoje susiformavusius ir potencialius poreikius.

14. Inovacijų samprata • “Plačiuoju požiūriu inovacija reiškia sėkmingą ir veiksmingą bet kokių naujovių taikymą ir panaudojimą ekonomikos ir socialinei sritims. • Inovacija siūlo naują problemos sprendimą ir šitaip patenkina tiek individo, tiek visuomenės realų poreikį.“ (Europos žalioji inovacijų knyga, 1995) • „Inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus.“ • (Lietuvos Inovacijų versle programa, 2000)

15. Inovacijų sistema Sąlygos verslumui ir inovacijoms Kūrybinga visuomenė Tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklaveika Mokslo ir verslo partnerystė/tinklaveika Inovacijų sistema Konkurencinga ekonomika Inovacijų paklausa Inovacijų kultūra ir inovaciniai gebėjimai Inovacijų kultūra ir inovaciniai gebėjimai Inovacijų eksportas Produktyvumas ir PV = kaip ir ES Paramos instrumentai Inovacijų paramos infrastruktūra Inovacijų pasiūla Del dizaino Finansiniai paramos instrumentai Koordinavimas ir kontrolė

16. Sąlygos atsirasti inovacijoms • Kurti inovacijas reiškia sunkiai, sutelkus dėmesį, kantriai dirbti. Jei šių savybių trūksta, talento, proto ir žinių neužteks. • Sėkmingos inovacijos turi būti paremtos Jūsų stipriosiomis pusėmis. Inovacija turi būti svarbi inovatoriui. • Inovacija turi būti sukurta rinkos poreikiu, skirta rinkai ir kontroliuojama rinkos .

17. Svarbiausi veiksniai, įtakojantys sėkmingą inovacijų diegimą • Tinkami ir pakankami žmogiškieji ištekliai; • Verslumo ir inovacijų kultūra; • Prieinamas, pakankamas, įvairių šaltinių finansavimas; • Efektyvus mokslo-verslo, verslo-verslo vietinis ir tarptautinis bendradarbiavimas; • Efektyvus valdymas ir paramos infrastruktūra; • Palanki teisinė, administracinė aplinka.

18. Pastaruoju metu Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje labai daug dėmesio skiriama socialinėms inovacijoms, • kuriossuprantamos kaip naujų elementų įvedimas į esamą piliečių gerovės užtikrinimo sistemą, keliant socialinių poreikių tenkinimo kokybę bei optimizuojant turimus resursus. • Tai atsispindi ir ES 2020 strategijoje, kurioje Europos piliečių gerovėsgerinimaskeliamas kaip vienas iš prioritetinių tikslų.

19. Socialinių inovacijų įgyvendinimas padeda surasti • naujus politinius sprendimus; • žymiai efektyvesnes, veiksmingesnes, labiau atitinkančias gyventojų poreikius praktines priemones. • Socialines inovacijos siekia rasti būdų, kaip kompleksiškai su nauja idėja imtis spręsti įsisenėjusias problemas, kurių nepavyksta sutvarkyti verslui net ir su valstybės parama

20. Koncepcija socialinių inovacijų diegimui visose gyvenimo sferose • Ši koncepcija Lietuvos mastu sudarytų prielaidas socialinių inovacijų kūrimui ir įgyvendinimui, nuolat tobulinant nacionalinę piliečių gerovės užtikrinimo sistemą. • Socialinių inovacijų sukūrimui ir įgyvendinimui siūlomi socialiniai klasteriai, kurie apibūdinami kaip nacionalinės gerovės plėtros instrumentai. • Socialinis klasteris - tai tarpusavyje susijusių valstybės ir savivaldybės organizacijų, socialinių mokslų, verslo struktūrų bei nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių viešus interesus jungtis, orientuota į socialinių inovacijų sukūrimą ir įgyvendinimą.

21. Socialiniųinovacijųvystymoalternatyvos: • · Išoriniaiveikėjaikuriairdiegiasocialinesinovacijas (perspektyvaišviršaus į apačią); • · Vietosbendruomenėskuriairdiegiasocialinesinovacijas (perspektyvaišapačios į viršų); • · Išoriniaiagentaipadedavietosbendruomenėmskurtiirdiegtiinovacijas.

22. Atviri inovacijų klausimai • kuo būtų galima prisidėti prie to, kad kaimiškos vietovės savo specifinęinovacijų jėgą galėtų dar labiau išplėtoti? • Kokį multiplikatoriaus efektą duoda inovacijos integruotaiplėtrai? • Kaip inovacijos gali prisidėti prie galimo konkurencingumo gerinimo, socialinės harmonijosstiprinimo? • Kaip gali būti pailiustruotas socialinis inovacijų poreikis? • Kokie vidiniai ir išoriniaiveiksniai įtakoja inovacijų perdavimo procesą?

23. 2.2. Kaimo bendruomenių inovacijos potencialas Inovacijos - pagrindinė LEADER koncepcija • InovacijosyrapagrindinėBendrijosiniciatyvos LEADER koncepcija, nukreiptaskatinti„novatoriškoms, pavyzdinėms, perduodamomspriemonėms, galinčiomspraskintinaujuskaimoplėtroskelius. • Aplamaikaimiškomsvietovėmsbendramekontekstegalimos dvi alternatyvos: • • arbajosstengiasipanaudotinaujasplėtrosgalimybes, kurios ne visadayrapaprastaišsiaiškinti, tačiaukuriosskatinavietoslygmeniuryžtingumą, kūrybiškumąirkoncentravimąsi. • • arbanereaguoja į naujaiatsiradusiasproblemas. Tai išnaujosukeliagrandininęreakciją:pablogėjęsvietovėsidentitetas, josgyventojųstruktūra, paslaugųpasiūlairt.t.

24. Novatoriškumas pagal LEADER • Veikla, kurios tikslas padidinti vietos išteklių (būdingų specifinei vietos aplinkai, įskaitant ir kultūros bei aplinkos aspektus, turizmą ir vietos identitetą, vietos gyventojų kompetencijos imtis iniciatyvos didinimą) vertę; • veikla, kuri nebuvo įtraukta į kitas vystymosi strategijos priemones (kitas ES ar nacionalinių programų remiamas priemones); • veikla, kuri siūlo naujus vietovių silpnybių ir grėsmių (didėjanti bedarbystė žemės ūkio srityje, išsilavinusių žmonių išvykimas, didėjanti izoliacija dėl tam tikrų verslo ir privačių paslaugų išnykimo, aplinkos kokybės blogėjimas ir t.t.) pašalinimo sprendimus; • veikla, kuri atitinka įprastą inovacijos apibrėžimą, ypač technologijos ir patirtis (knowhow): naujas produktas, naujas procesas, nauja organizacijos forma ar nauja rinka; tarp jų ir naujų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas vietovėse.

25. 2007–2013 METŲ KPP PRIEMONĖ “KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA” Priemonės įgyvendinimo būdai: LEADER METODU PLANAVIMO BŪDU Pareiškėjai teikia paraiškas vietos veiklos grupei (VVG); Sprendimą dėl paramos skyrimo projektui priima VVG; kada teikti paraiškas skelbia VVG. Parama skiriama tik savivaldybėms; Skirtingų savivaldybių projektai nekonkuruoja: Projektinių pasiūlymų pateikimo periodas iki 2010 m. Pabaigos.

26. KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA • priemonė skatina: • gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, • ekonominės veiklos gyvybingumą, • turistų pritraukimą. • priemonė svarbi: • kaimo identitetui išsaugoti • migracijai mažinti • priemonė yra investicinio pobūdžio

27. PRIEMONĖS ,,KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA” TIKSLAI Bendrasis tikslas: kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse Specialieji tikslai sumažinti gyventojų mažėjimą kaimo vietovėse padidinti kaimų gyvenamosios aplinkos patrauklumą išsaugoti kultūrinį paveldą įkuriant ir plėtojant tradicinių amatų centrus Veiklos tikslai rekonstruoti (atnaujinti) pastatus sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą puoselėti tradicinių amatų technologijas sudaryti sąlygas tradiciniams amatams pristatyti ir prekiauti amatininkų gaminiais atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etninės kultūros, architektūrinę vertę turinčius kaimo paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus

28. Veiksniai lemiantys inovacinį potencialą • Kaimo plėtros lyderių polinkis į naujas sprendimo priemones; • Turimas inovacinis potencialas (gebėjimas generuoti inovacijas); • Vietovės institucijų ir darbuotojų kompetencija; • Vietovės institucijų inovacijų (vidaus veikla ir jos administravimas) lygmuo.

29. ....kaimo bendruomenės inovacijaSocialinių inovacijų bankas

30. 2.3. Inovacinė kultūra ir jos puoselėjimas kaime • KULTŪRA - tai: • Įsitikinimai, vertybės, gyvenimo “taisyklės” • Išmoktas elgesys, gyvenimo būdas • Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą • Problemų sprendimo būdas, prisitaikant prie aplinkos ir gyvenant kartu • Vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus” jausmus, mintis ir elgesį nuo “neteisingų” • .....

31. Organizacijų kultūra ir sėkmingų inovatyvių organizacijų kultūros bruožai Aršie kultūros elementai/ samprata tinka įmonėms ir organizacijoms? • Organizacijoje egzistuojančios vertybės, veiklos “taisyklės” • Išmoktos/ priimtos elgesio organizacijoje normos • Organizacijos tradicijos, perduodamos iš darbuotojų kartos į kartą • Organizacijoje įprastas problemų sprendimo būdas • Organizacijos vertybių sistema, kuri atskiria “teisingus” jausmus, mintis ir elgesį nuo “neteisingų” • ... Sėkmingų inovatyvių organizacijų bruožai • Sisteminis visų impulsų, kurie gali sąlygoti inovacijas, fiksavimas • Darbuotojų kūrybiškumas • Geras komandos darbas • Inovacijų vadyba • Sukurta inovacinė kultūra

32. INOVACIJŲ KULTŪRA - tai • RIZIKOS, NEAPIBRĖŽTUMŲ IR POKYČIŲ TOLERAVIMAS • ORIENTACIJA Į MOKYMĄSI • ORIENTACIJA Į TINKLAVEIKĄ • ORIENTACIJA Į LANKSTUMĄ IR MOBILUMĄ

33. Inovacijų kultūra

34. Inovacijų kultūra

35. Inovacijų kultūra

36. 2.4. Naujų idėjų įgyvendinimas ir problemos Norint sėkmingai „parduoti” savo idėją reikia žengti tokius žingsnius •Išdėstyti idėją ir priežastis, dėl kurių verta į ją gilintis; •Nurodytijosstipriąsiasirsilpnąsiaspuses; •Papasakoti, kaip idėją priima kiti; •Paprašyti, kad pašnekovas pareikštų savo nuomonę ir išsakytų abejones. Viską išklausyti, parodant, jog supranti jo poziciją; •Paprašyti paramos įveikiant galimus neigiamus idėjos įgyvendinimo padarinius; •Sutarti dėl tolesnių idėjos įgyvendinimo žingsnių.

37. ASOCIACIJA „... VIETOS VEIKLOS GRUPĖ“ kviečia teikti vietos projektų paraiškas pagal... • ... • IV. GALIMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI • V. NETINKAMI PAREIŠKĖJAI IR PARTNERIAI • VI. VIETOS PROJEKTO TINKAMUMO REIKALAVIMAI • VII. Tinkamos IR NEtinkamos finansuoti IŠLAIDOS ir jų nustatymo tvarka • VIII. LĖŠŲ VIETOS PROJEKTAMS ĮGYVENDINTI DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA • ... • X. VIETOS projekto NAUDOS IR KOKYBĖS KRITERIJAI • ...

38. Šiaulių r. VVG nustatyti vietos projektų naudos ir privalumų vertinimo kriterijai ir jiems suteikti didžiausi balai

39. Ar inovacijų diegimas - misija neįmanoma?Bandomųjų integruotų VVG strategijų pasiskirstymas pagal tematiką

40. . • PAGRINDINIAI VVG VEIKLOS SĖKMĖS VEIKSNIAI • Integruotos ir subalansuotos kaimo raidos siekis • Pasirinktos vietos plėtros strategijos atitikimas regiono gyventojų poreikiams • Kuo didesnės visuomenės dalies įtraukimas į VVG veiklą • Idėjinė motyvacija, pasireiškianti darbu savanoriškais pagrindais, nesiekiant už jį atlygio • Bendradarbiavimo su socialiniais-ekonominiais partneriais kokybė • Vadybiniai ir administraciniai gebėjimai, valdant grupės veiklą • VVG narių kompetencija, užtikrinanti jiems paskirtų užduočių atlikimą • Sugebėjimas pritraukti veiklai reikalingas lėšas iš įvairių šaltinių • Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių dėka įgyjamos žinios bei iš kitų teritorijų pritraukiamos finansinės investicijos ir žmogiškieji ištekliai • Noras mokytis ir lavinti įgūdžius • Ryžtas diegti naujoves, naujovių diegimas grupės viduje Erika Ribašauskienė Modifikuotapagal : Babravičienė, 2007; Gumbrevičienė, 2008; Hasanagas & Real, 2004; Liebler & Ferri, 2004; McDowell, 2003; OECD, 2006; Stakėnienė, 2007

41. 3. POKYČIAI KAIMO PLĖTROJE IR JŲ VADYBA3.1. Pokyčiai, jų būtinumas ir įgyvendinimo procesas • Pokyčiai – tai pakeitimai, kurie vykdomi siekiant tobulinti ar net iš esmės keisti vienus ar kitos organizacijos gyvensenos elementus. Šie pakeitimai yra sąlygojami pasikeitimų organizacijos išorės aplinkoje arba jos viduje vykstančių kaitos procesų. (pokyčių pasekmė - Quinn, Magnusen, Garnall ir kt.) • Pokyčiai – tai organizacijos aplinkos ir vidaus pasikeitimai, vykstantys objektyviai ir visiškai nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio, rezultatų, vadybos bei kitų aspektų. Jų neįmanoma pakeisti, pakreipti kita linkme ar kaip nors veikti. (Sąmoningai vykdomi, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir plėtoti vietoves - J. Clemmer, Kurst, Johnson, Morgan ir kt.)

42. Pokyčių (permainų) rūšys • Radikalios permainos. Tai dideli, reikšmingi, staigūs ir dažniausiai netikėti pasikeitimai. Tokių permainų atveju svarbiausia yra reakcija į pasikeitimus. Nuo reagavimo lankstumo, konstruktyvumo, savalaikiškumo priklauso tolesnių įvykių sėkmė. • Laipsniškos permainos. Tai nedideli, priklausomi nuo situacijos pakeitimai, kuriuos atlikus įvyksta kitos permainos. Šie nuosekliai atliekami pakeitimai gali peraugti į labai didelius pakeitimus. • Inicijuotos permainos. Jų priežastis yra ne pasikeitusi aplinka, bet pats žmogus. Tokių permainų pagrindinis veiksmas yra akcija. Čia svarbiausia, kokia ji - ar parengta, ar ryžtinga, ar išbaigta.

43. Permainų grupės (1) • Planuotas pokytis. Jo tikslas – parengti visą organizaciją ar pagrindinę jos dalį prisitaikyti prie didelių organizacijos tikslų ir krypčių pasikeitimų. Tiksliai planuotas pokytis apibrėžiamas kaip apgalvotas struktūrinių inovacijų, naujos politikos ar tikslo sukūrimas ir įdiegimas arba kaip veikimo filosofijos, klimato ar stiliaus pokytis.

44. Permainų grupės (2) • Neplanuotas pokytis. Kai pokyčiai įmonėse vyksta spontaniškai, t. y. iš anksto nepasirengus, didelė tikimybė, kad įgyvendinti jie neduos tokio rezultato, kokio tikėtasi. Neplanuotos permainos neišvengiamos. Dažnai jos veikia krizinių situacijų atsiradimą. Tačiau to nereikia bijoti, nes krizinė situacija - pokyčių šaltinis.

45. Išorinės pokyčius sąlygojančios prielaidos • nauji mokslo atradimai • globaliniai pasikeitimai visuomeniniuose pasaulio vystymosi procesuose • neprognozuojami kitų organizacijų ekonominės ir vadybinės veiklos veiksmai • ekonomikos globalizavimo ir internacionalizavimo procesai

46. Vidinės pokyčius sąlygojančios prielaidos • Organizacijos personalo kokybinis augimas, sąlygotas naujų žinių įsisavinimo, bendrojo visuomenės išsivystymo lygio didėjimo, socialinių, politinių ir kultūrinių pasikeitimų ir pan. • Organizacijos kiekybinis plėtimasis, sąlygotas objektyvaus gaminamų produktų ar paslaugų paklausos didėjimo, naujų realizavimo rinkų atsiradimo. • Organizacijos išsigimimas (revitalizacija), sąlygotas organizacijos technologinių, organizacinių, vadybinių, motyvacinių sistemų stagnacijos, jų objektyvaus keitimosi būtinumo.

47. Būtinos pokyčių organizacijoje sąlygos (Obrazcovas, 2008) 1.Nepasitenkinimas esama situacija. Būtinybė –išradimų motina (problema, tikslai, struktūra, pasiūla, paslaugos, veikla, personalas). 2.Teisingumas sau ir kitiems. Neturėtųbūtimelo ir veidmainystės. Pripažinkime sau: „Mano veiksmai neduoda teigiamų rezultatų.” 3.Atvirumas. Noras įgyti žinių. 4.Noras daryti, veikti, atsisakyti to, kas neduoda rezultatų, ir imtis kitos veiklos. 5.Pasitikėjimas savo veiksmais. 6.Drąsa vadovauti. Reikalingas žmogus, kuris pasakytų: „Karalius nuogas.”Reikia atsisakyti senų vadovavimo metodų, struktūrų, personalo ir t.t.

48. Pokyčių klasifikacija (1) Turinio požiūriu : • Techniniai technologiniai pokyčiai, charakterizuojantys medžiagų, žaliavų, įrengimų, aparatūros, technologinių procesų ir pan. pakeitimus. • Ekonominiai pokyčiai, charakterizuojantys finansinių išteklių įsigijimo, paskirstymo ir panaudojimo pakeitimus. • Organizaciniai vadybiniai pokyčiai, charakterizuojantys valdymo organizavimo sferos pakeitimus.

49. Pokyčių klasifikacija (2) Vyksmo laike ir vykstančio proceso pobūdžio požiūriu: • Evoliuciniai pokyčiai, vykstantys pamažu, tolygiai keičiantys vienus ar kitus organizacijos parametrus. • Revoliuciniai pokyčiai, vykstantys staigiai ir iš esmės pakeičiantys vienus ar kitus organizacijos parametrus.

50. Pokyčių klasifikacija (3) Apimties masto požiūriu: • Mikropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi) nedideli, profilaktiniai pakeitimai. • Makropokyčiai, kai įvyksta (įvykdomi) esminiai, fundamentalūs pakeitimai.