Ekspresionizmo bruo ai Jurgio Savickio noveleje Vagis

1. Ekspresionizmo bruo�ai Jurgio Savickio noveleje �Vagis� Lietuviu kalba XI klaseje Z. Pak�tiene Vilniaus gele�inkelio transporto ir verslo paslaugu mokykla 2012.01.21 1

2. Jurgis Savickis- prozininkas, ekspresionistas (1890 � 1952) Tikras �iandienos lietuvio � europiecio, laisvo ir atviro pasaulio gyventojo, pirmtakas. J. Savickis � Vakaru kulturos �mogus. Domejosi menu (daile, teatru). Laisvai kalbejo keliomis Europos kalbomis Lietuvos diplomatas. U�sienyje rupinosi lietuviu kulturos populiarinimu. 2012.01.21 2

3. ekspresionizmas (pranc. expressionisme - expression - i�rei�kimas, i�rai�kingumas, i�rai�ka) XX a. pirmuju 3 de�imtmeciu avangardistine V. Europos dailes, literaturos, muzikos, architekturos ir teatro srove, kuriai budinga atviras, pabre�tas autoriaus pasaulejautos, emociju, viziju rei�kimas, anarchistines, pacifistines ir antimiescioni�kos idejos, apibendrinti, hiperbolizuoti, da�nai groteski�ki vaizdai. 2012.01.21 3

4. Ekspresionistai vertino menu sinteze, �is judejimas apeme daug meno ru�iu: literatura, muzika, daile, �oki, teatra, kina, architektura. 2012.01.21 4

5. daile Ekspresionizmas 2012.01.21 5

6. 2012.01.21 6 Ry�kiausias ekspressionizmas vokieciu ir austru mene.

7. Ekspresionizmo u�uomazgos 19a. pabaigos Vakaru Europos tapyboje Edvardo Munko nervinga technika ir neiprastos spalvos daugeliui ekspresionistu tapo ikvepimo �altiniu. 2012.01.21 7

8. Edvardas Munkas 1863-1944. 2012.01.21 8

9. Ekspresionizmas Ekspresionizmo terminas apima 20 a. prad�ios vokieciu modernistines dailes, literaturos, teatro krypti, kuri rei�kesi nuo 1905 iki 1930 m. XX a. II de�imtmecio prad�ioje ekspresionizmo terminu vokieciu kritikai vadino prancuzu fovizmo ir kubizmo tapyba, eksponuota Berlyno parodose. 2012.01.21 9

10. Francas Markas. Melynas arklys. 1911 m. Netrukus �is terminas isitvirtino kaip naujosios vokieciu dailes apibudinimas Apeme �Tilto� (�Die Br�cke�), �Melynojo raitelio� (�Blaue Reiter�) pavieniu dailininku kurinius. �i tapybos kryptis klestejo 1910-20 m. vokieciu dailininku grupuotese Drezdene, veliau Berlyne. 2012.01.21 10

11. Ekspresionistai

12. Emilis Nolde. Sujaudinti �mones. 1913 m. Ekspresionizmo tikslas � menininko jausmu, i�gyvenimu, busenu perteikimas (ekspresija). Apibendrintos ir sujauktos formos, grynos, ry�kios spalvos prie�inamos tradicinei tapybai ir impresionizmui.

13. Maksas Pech�teinas (1881-1955) Vokieciu tapytojas. Subjektyviai-dramatinis pasaulio suvokimas Apibendrinantys linijiniai ritmai daiktu formos deformacija

14. Karlas �mitas- Rotlufas.Emi portretas.1919 m. Ry�kiu netikrovi�ku spalvu, dramati�ku potepiu ekspresionisto paveikslas virpa gyvybe. 2012.01.21 14

15. �or�as Ruo.Trys klounai.1928 m. Jie sieke itaigos, impulsyvios menines rai�kos, 2012.01.21 15

16. �or�as Ruo. Kristaus galva. 1939m kure subjektyvias nerimo, baimes, kancios kupinas vizijas. Dailininkai ikvepimo semesi i� primityvizmo, liaudies meno, vaiku pie�iniu, atitinkamu dailes istorijos periodu kurybos (pvz. gotikos, manierizmo). 2012.01.21 16

17. Augustas Make 1887-1914 2012.01.21 17

18. Augustas Make. Dama �aliu apsiaustu. 1913 m sieke susikurti tokias vaizdines formas, kurios daugiau reik�tu vidinius ju jausmus nei atspindetu i�orini pasauli. 2012.01.21 18

19. Elfridas Lose �Vechtleris. �Interjeras su moterimi ant lovos. (Akvarele) 2012.01.21 19

20. Egonas �ile. Autoportretas. (1910) vienas i� geriausiu austru modernistu (1890-1918) tapyba ir grafika pasi�ymi nervingais spalvu kontrastais, lanksciu pie�imu.

21. Ernestas Molenhaueris. 1892-1963 Rytu Prusijos kulturiniu tradiciju menininkas. Gime Tapiau(Austrija). Daile studijavo Karaliauciaus dailes akademijoje. Sienines tapybos praktika atliko Til�eje. 2012.01.21 21

22. Ernestas Molenhaueris. Nidos prieplauka 1962 m. Atostogas leido dailininku pamegtoje Nidoje, Hermano Blodes vie�butyje, kuriame iki Pirmojo pasaulinio karo kure jau �inomi vokieciu menininkai ekspresionistai Maksas Pech�teinas, Karlas �midtas-Rottlufas, Lovis Korintas, Oskaras Molis 2012.01.21 22

23. Ernestas Molenhaueris 2012.01.21 23

24. Nida � ekspresionizmo lop�ys De�imtasis Nidos ekspresionistu pleneras (2004m.) buvo skirtas Nidos dailininku kolonijos ikurejui, vie�bucio �eimininkui ir meno mecenatui Hermannui Blodei (1862�1934) atminti. Nida buvo vienu svarbiausiu ikvepimo �altiniu �ymiems ekspresionistams Maksui Pech�teinui ir Karlui �midtui Rotlufui 2012.01.21 24

25. Ekspresionizmas �iandien Prie� trylika metu, vilniecio dailininko Sauliaus Kruopio suorganizuotas Nidos tapybos pleneras atgaivino XX a. prad�ioje gyvavusia menininku tradicija rinktis H. Blodes �Dailininku verandoje�. Per daugiau kaip de�imtmeti plenere dalyvavo ivairiu �aliu menininkai ekspresionistai. 127 i� ju susibure i Nidos menininku asociacija. Plenero dauguma - vokieciai 2012.01.21 25

26. �Nidos ekspresija� Skaiste Butnoriute. Auksine vienatve. 2000 2012.01.21 26

27. Kurie i� pateiktu darbu priklauso ekspresionizmui? 2012.01.21 27

28. �ymiausi ekspresionistinio judejimo menininkai Francas Markas Emilis Nolde Maksas Pek�teinas Karlas �midtas Rotlufas �or�as Ruo Augustas Make Elfridas Lose �Vechtleris Egonas �ile Ernestas Molenhaueris. Sauliaus Kruopis Skaiste Butnoriute

29. Ekspresionizmas daileje XX a. I puses stilistine kryptis, kuri i�rai�kingumu, spontani�kais spalvu ir �viesos deriniais nuosekliai stengesi atsiriboti nuo tikrovi�kumo tapyboje ir grafikoje. Tikslas � menininko jausmu, i�gyvenimu, busenu perteikimas (ekspresija). Rai�ka - apibendrintos ir sujauktos formos, grynu, ry�kiu spalvu kontrastai prie�inami tradicinei tapybai ir impresionizmui.

30. muzika Ekspresionizmas 2012.01.21 30

31. Muzikinis ekspresionizmas Prad�ia 1905 m. Populiarus tarp austru ir vokieciu kompozitoriu. 2012.01.21 31

32. Ekspresionizmo muzikoje prad�ia Richardo �trauso operos �Salomeja� (1905) �Elektra� (1908) Jose netruksta kar�tu jausmu, labai rai�kios vokalines partijos svarbus orkestro, kuriancio lemties nuotaika, vaidmuo. 2012.01.21 32

33. Ekspresionistine muzika isigali disonansai ir i�nyksta tonacija. Ekspresionistine tradicija nenutruko per visa XX a. ir paplito ivairiuose kra�tuose. Ji iki �iol gyvuoja operineje ir simfonineje kuryboje. 2012.01.21 33

34.  Gustavas Maleris-austru kompozitorius(1860-1911), 1907 metais Gustavas Maleris i�vyko i Amerika. Tai padaryti ji priverte intrigos Vienos teatre. Taciau Amerika laimes neatne�e. Maleris sunkiai sirgo. Tad jo paskutinieji kuriniai � �Daina apie �eme� ir 9-oji simfonija �viesiai liudni, nuspalvinti mirties nuojautos. 9-oji simfonija � 4 daliu. jos i�destytos novatori�kai: kra�tines letos, o vidury � 2 skerco. Muzikine kalba artima ankstyvajam austru ekspresionizmui. 2012.01.21 34

35. literatura Ekspresionizmas Kilme Laikas I pasaulinio karo i�vakares Vieta Vokietija 2012.01.21 35

36. �ymiausi ekspresionistai J. R. Becheris G.Benas G. Heimas F.Volfas G. Traklis 2012.01.21 36

37. literatura Ekspresionizmas Lietuvoje Jurgis Savickis/ Jurgis Rimo�ius Kazys Boruta 2012.01.21 37

38. Jurgis Savickio kuryba Noveliu rinkiniai: ,,�ventadienio sonetai�, 1922 m.; ,,Ties auk�tu sostu�, 1928 m. ; ,, Raudoni batukai�, 1951 m. ; Romanas ,,�ventoji Lietuva� ,1952 m. ; karo metu dienora�tis ,,�eme dega�, 1956 m. ; Kelioniu apra�ymu knygos: ,,Atostogos�, ,,Truputis Afrikos�, ,,Keliones�. 2012.01.21 38

39. Jurgis Savickio kurybos bruo�ai �mogaus vieni�umo tema, susvetimejimo jausena Netiketas susidurimas su likimu Karo, miesto motyvai Vaizdai ir �od�iai netiketi, ry�kus, intensyvus, tapybi�ki Subtilios u�uominos Kulturines nuorodos Minties �uoliai Rimtumo ir komi�kumo derme 2012.01.21 39

40. Stilistines priemones Ironija �od�io, posakio vartojimas prie�inga tiesioginei reik�me Humoras Pakantus, nepiktas juokas Parodija svetimo stiliaus imitacija pa�aipos tikslais Paradoksas netiketas, prie�taraujantis iprastiniam mastymui 2012.01.21 40

41. 2012.01.21 41 Ka turetume pastebeti?

42. Ka turetume pastebeti? Pavir�inis sluoksnis: Buiti�kas vaizdelis Vagyste kaime Vagies sugavimas Kaimieciu ker�tas, stebimas vaiko Vaiko naivus �moni�kumas paskatina vagi paleisti Vagyste- moralinis �monu i�bandymas Tema Apra�yta J.Biliuno apsakyme �Vagis� 2012.01.21 42

43. Kas neiprasta pasakojime? Pasakotojas Vertina ivykius Siu�eto pabaiga ai�ki Palyginimai iprasti Pasakotojas Vengia vienaprasmio ivykiu vertinimo Siu�eto pabaiga paradoksali, niekur neveda Palyginimai Priverciantys �yptelti 2012.01.21 43

44. Kas neiprasta pasakojime? Aplinkos apra�ymas i�samus Ivykiai Nuoseklus , leti Meninio vaizdavimo budai Tradiciniai Aplinkos apra�ymas Keletas detaliu Ivykiai U�uominos, greiti Meninio vaizdavimo budai Modernus Lakoni�kumas Simboli�kumas �okiravimo elementai 2012.01.21 44

45. Ko reiktu tiketis? Neiprastos detales ka�ka rimta rei�kia... Spejimus galime pasitikslinti tik atid�iau isiskaitydami 2012.01.21 45

46. I fragmentas. I pastraipa. Kokios nuorodos? 1.Kaip gerai tureti savo namas. 2.Savo namas, �iluma. 3.Pilna troba �moniu, pancius vejanciu. 4.U ta ta, �ilta, gerai! - Taip gali manyti �mogus, kuris kaip �uva i�guitas po pasauli bastos. 2012.01.21 46

47. Erdves, laiko, veikeju prie�prie�a Namai Tureti gerai Gaubia �iluma Laikas - universalus dabar �mones Pasaulis Tremtis, Persekiojimas Laikas Visada �mogus 2012.01.21 47

48. II pastraipa. Kaip kinta nuorodos? 1. U�rukytoj ir dumu prileistoj grycioj seni �mones pasakojo apie senos gadynes ple�ikus, kaip ju pavogti arkliai buvo ri�ami prie med�iu, kaip arkliai i� bado �ieves grau�e, kaip kunigams ikaitintais virbalais padus svilino. 2012.01.21 48

49. Erdves, laiko, veikeju vertybiniai �enklai suprobleminami Pasaulis �monems prie�i�kas Grycia � U�rukyta dumu prileista-nesaugi Laikas Dabar �mones Seni Kunigai Pasaulis Ple�ikams saugus-apvirtusio pasaulio vaizdas Laikas Senos gadynes �mones Ple�ikai 2012.01.21 49

50. III pastraipa. Nuorodos 1. Vaikas, dro�inedamas lentele ir noredamas i� jos smuika padaryti, svajojo ir klause. 2.-Nagi, kad dabar ateitu per prisnigusi dar�eli ple�ikas... 3.Ple�ikas rodesi vaikui auk�tas, malonus, gra�iais juodais rubais apsiredes, lyg kunigas su blizganciais kalio�ais. 4.Kodel jam taip rodesi - jis ne�inojo. 2012.01.21 50

51. Kuo vaikas skiriasi nuo suaugusiuju? Vaikas Smuika dro�ia Meninis pa�aukimas Muzikalumas �mones Kankina ple�ika Vaikas tarp dvieju prie�i�ku pasauliu: �moniu Ple�iku �mones Pancius veja Ple�ikai Kankina kunigus 2012.01.21 51

52. II fragmentas Vaikas tyliai stovejo ties piktadariu, lyg ji kas butu tvirtai laikes. Jis negalejo atspeti, kur jis bus ji mates. Rarotu vaizdas mine jam �i piktadari: �alias veidas, suple�yti mar�kiniai, pasvirusi galva... Dideliame altoriuje prikaltas ant kry�iaus Kristus turejo tokio pat pana�umo. Kas tai �piktadarys�! 2012.01.21 52

53. Ple�ikas Isivaizduojamas auk�tas, malonus, gra�iais juodais rubais apsiredes, lyg kunigas su blizganciais kalio�ais. Tikroveje Nekasdieni�kas �alias veidas, suple�yti mar�kiniai, pasvirusi galva... Koki jums matyta paveiksla jis primintu? 2012.01.21 53

54. Kontrastingu vaizdu jungtis Vagis Realybe Vaikas primena Kristaus kankintoja Vagis Visagalis Vaikas sutrikes Kristus Svajones Bunda vaiko samone Vagis Bejegis Vaikas nesaugus 2012.01.21 54

55. III fragmentas �moniu elgesys nemoralus Sarkazmas -pikta pa�aipa, noras pa�eminti Fizinis smurtas Vaikas atstovauja �moniu po�iuriui Vaiko samones nubudimas Vidinio, psichologinio veiksmo kulminacija Priima savaranki�ka sprendima 2012.01.21 55

56. IV fragmentas �Misterijos� prasme- Vaikas suaugo. Geba protestuoti prie� dvasine degradacija. Ekspresionistai teige, jog �monijos i�sigelbejimas- visuotine meile, laisve, pasiprie�inimas 2012.01.21 56

57. Jurgio Savickio novele �Vagis� Novele trumpa, bet labai talpi (koncentruoto �od�io menininkas) Vaizdai ry�kus artimi ekspresionistinei literaturai, ypac dailei Vaizdu sudetis: Atsiminimai Trumpi dabarties vaizdeliai I�skirtines detales (pasakotojas megsta ironi�kai jas komentuoti) vartoja ivairiu terminu, savoku, svetimu kalbu �od�iu megsta humora ir ironija 2012.01.21 57

58. Jurgio Savickio novele �Vagis� ekspresionizmo bruo�ai Gyvenime lyg teatre �mogus atlieka tam tikra vaidmeni. Veikejai - kompleksuoti, pasidave instinktams. Gyvenimas- rusti komedija. vaizduojamas pasaulis � �iaurus, negailestingas, keliantis gresme egzistencijai. �mogaus santykis su tikrove konflikti�kas. Demesys vidinei �mogaus itampai. Gyvenima fiksuoja stambiais, grafi�kais bruk�niais, jaudinsi del meiles bei kitu am�inuju vertybiu likimo I�pa�istama dabartis. 2012.01.21 58

59. Ekspresionizmas Ekspresionizmas buvo individualaus mai�to prie� visuomenes morale ir tvarka i�rai�ka. Pavadinimas (lot. �expressio � �i�rai�ka�) atspindi sieki laisvai ir spontani�kai perteikti subjektyvius vidinius i�gyvenimus, neretai � labai sutir�tintomis spalvomis. Ekspresionistai buvo itin grie�ti visuomenes kritikai. Jie kovojo su miescioni�kumu, ji priskirdami �penktajam luomui� (nusikalteliams, valkatoms, prostitutems ir menininkams) bei bohemai. 2012.01.21 59

60. Pasvarstykite Kodel vagis ir vaikas yra �kankintiniai�? Nupie�kite ekspresionistinio stiliaus iliustracija �iai novelei. 2012.01.21 60