K ūno įvaizdžio tobulinimo intervencija

1. Pranešimas 5: Kūno įvaizdžio tobulinimo intervencija

2. Paskaitos tikslai Pateikti informaciją apie: • Intervencijos tikslus (kokie/kam) • Sistemų naudojimą taikant intervencijas • Veiklą, kuri skatintų pasitikėjimą savimi • Intervencijas remiančius išteklius

3. Kam skirti/ kokie intervencijos tikslai? Viešąjai politikai: • Intervencijos tikslai skirti pakeisti fizinę ir socialinę aplinką, kuri gali prisidėti prie nepasitenkinimo savo išvaizda atsiradimo, pavyzdžiui, daryti įtaką teisės aktams, susijusiems su grožio produktų reklama Individams ir grupėms: • Intervencijos tikslas - pakeisti požiūrį ir elgesį individualiame lygmenyje. Šie tikslai dažnai įgyvendinami tarp rizikos grupės žmonių, galinčių patirti nepasitenkinimą savo išvaizda, pavyzdžiui, parengti ugdymo įstaigoms skirtas programas, jas pristatant mažoms grupėms ar ištisoms klasėms

4. Rizikos mažinimas: turinio sandara ir intervencijos pristatymas • “Rizikos veiksnių modelis: - Dauguma priimtų teorinių sistemų yra skirtos tobulinti kūno įvaizdžiui; - Skiriami socio kultūriniai ir individualūs rizikos veiksniai, skatinantis išvaizdos nepasitenkinimo augimą/plėtrą; - Anot teorijos, jeigu bus sumažinta svarbių rizikos veiksnių įtaka, nepasitenkinimas išvaizda bus mažiau tikėtinas. Pavyzdžiai: - Išvaizdos idealų internalizacija; - Negatyvių išvaizdos palyginimų formavimas.

5. Bendri intervencijos metodai

6. 1. Žiniasklaidos priemonioų naudojimas Norėdami pažiūrėti Dove filmą ‘Antpuolis’, paspauskite ant nuorodos http://vimeo.com/4097693

7. Žiniasklaidos poveikis • Žiniasklaidoje vartojamų “idealių” vyrų ir moterų įvaizdžiai gali turėti ilgalaikį ir trumpalaikį neigiamą poveikį kūno įvaizdžio formavimuisi (Levine & Murnen, 2009); • Žiniasklaidos sukurti įvaizdžiai esti visur – todėl lengviau pakeisti mūsų požiūrį į juos, nei bandyti juos uždrausti ar keisti; • Jauni žmonės, turintys aukštesnįžiniasklaidos priemonių naudojimolygį, išgyvena mažesnį nepasitenkinimą kūnu (McLean, Paxton & Wertheim, 2013).

8. Žiniasklaidos priemonioų naudojimas • Žiniasklaidos priemonių naudojimasyra gebėjimas naudotis, analizuoti, vertinti ir kurti įvairias žiniasklaidos formas (Žiniasklaidos priemonių naudojimocentras, 2011); • Mūsų tikslas - suteikti įgūdžių jauniems žmonėms dekonstruoti ir kritikuoti žiniasklaidos įvaizdžius ir pranešimus, su kuriais jie susiduria, taip mažinant neigiamą žiniasklaidos poveikį.

9. Žiniasklaidos priemonių naudojimas: žiniasklaida sumani/išradinga • Pati efektyviausia žiniasklaidos priemonių naudojimoprograma, kuri buvo išbandyta mokyklose yra išradinga, sumani žiniasklaida(Australiška versija); • Australijos programą, kuri susideda iš aštuonių dalių, sudaro 50 –ties minučių trukmės paskaitos.

10. Žiniasklaidos priemonių naudojimotobulinimas: Atsargiai! Jeigu ketinate įgyvendinti žiniasklaidos priemonių naudojimo intervenciją, prieš pradėdami: • Parodykite dėstytojams/ studentams kuo daugiau žiniasklaidoje naudojamų vyrų ir moterų idealų; • Akcentuokite, kad tokie įvaizdžiai įtakoja nepasitenkinimą savo išvaizda; • Pradedant intervenciją su pateiktais įvaizdžiais, nepamirškite ir kritinių komentarų – pirmiausia pakomentuokite pateiktus vaizdus.

11. Žiniasklaidos priemonių naudojimas: Užsiėmimų idėjos • Inicijuokite diskusiją apie stereotipinę išvaizdą žiniasklaidoje: - Užduokite klausimų dėstytojams/ studentams apie tipinę vyrų ir moterų išvaizdą žiniasklaidoje (pavyzdžiui, pranešėjai, laidų vedėjai). Kodėl šie žmonės buvo atrinkti? Kuo, Jūsų nuomone, jie yra patrauklūs? - O kas pasakytina apie žmones su fiziniais trūkumais? Kaip jie vaizduojami? Kokį vaidmenį atlieka charakteris?

12. Žiniasklaidos priemonių naudojimas:Užsiėmimai • Žiniasklaidos gudrybės – pažiūrėkite Dove klipą “Evoliucija” ir pasistenkite suvokti kas vyksta fotošopo proceso metu: http://youtu.be/hibyAJOSW8U • Aptarkite ar to tikėjotės? Ar buvo panaudota daugiau manipuliacijų nei tikėtąsi?

13. Žiniasklaidos priemonių naudojimas:Užsiėmimai • “Fotošopo klastotės” – panaudojant vyrų ir moterų nuotraukas (prieš/po), paprašykite studentų, kad šie pamėgintų identifikuoti elementus, kurie buvo panaudoti fotošopo metu. - Pradėkite nuo veido/ plaukų ir pereikite prie viso kūno vaizdo [Stenkitės parodyti kuo daugiau nuotraukų, vaizduojančių liekno/ raumeningo kūno idealus dėstytojams/ studentams] - Padiskutuokite, kodėl šie vaizdai turėjo būti pakoreguoti - Baigdami diskusiją, aptarkite: ar dėl to mes jaučiamės patogiai? Kokia galėtų būti fotošopo įtaka mums? Ar jis turėtų būti uždraustas?

14. Prieš ir po

15. Žiniasklaidos suvokimas: Šaltiniai • Švediška retušavimo svetainė http://demo.fb.se/e/girlpower/retouch/ • Žinaisklaidos priemonių naudojimo centras(JAV) http://www.medialit.org • Jaunos moters kūno įvaizdis skaitmeniniame amžiuje http://www.qvwc.org.au/programs/past- programs/positive-body-image/

16. 2. Atkreipkite dėmesį į bendraamžių poveikį

17. Kodėl brandraamžiai yra taikinys? • Lygybė tarp paauglių yra vienas svarbiausių socialinių aspektų • Helfert ir Warschburger (2011) bei Paxton, Schutz, Wertheim ir Muir (1999)tyrimai parodė, kad nepasitenkinimo išvaizda rizikos veiksniai yra šie - Išvaizdos palyginimų vartojimas - Apkalbos... - ...Patyčios dėl išvaizdos

18. Socialinis palyginimas • Turi neigiamą poveikį, nes jauni žmonės yra linkę lyginti savo kūną su bendraamžių ir išgyvena, jeigu jaučia, kad bendraamžiai yra patrauklesni • Dažnai tokie palyginimai nėra pagrįsti, nes kitų žmonių, tarkime, aukštą/ žemą ūgį įtakoja genai • Mes turime skatinti jaunus žmones vengti lyginti savo išvaizdą su kitais

19. Patyčios • Žmogus, patiriantis patyčias, greitai pajaučia neigiamą jų įtaką savęs atžvilgiu • Patyčios turi ir netiesioginį poveikį (pavyzdžiui, patyčių stebėjimas iš šalies gali atsiliepti ir stebėtojo svoriui), priėmus bendras išvaizdos normas ir standartus • Mes turime stengtis užkirsti kelią patyčioms visuotiniu ir individualiu lygmeniu

20. Apkalbos • Grupinių išvaizdos normų inicijavimas, aplinkiniams pateikiant standartinį išvaizdos apibrėžimą, bei elgesio modeliavimas, siekiant pakeisti kūno formas • Mes turime informuoti jaunimą apie tai, kokį poveikį gali turėti apkalbos, kad šie galėtų jas identifikuoti

21. Bendraamžių intervencijos pavyzdys: Apkalbos • Pristatykite ‘išvaizdos aptarinėjimo’ koncepciją (pavyzdžiui, pastabos apie asmens kūno formas, dydį, veido bruožus, apsirengimą, gymį, išvaizdos defektus) • Padiskutuokite su dėstytojais/ studentais apie neigiamą apkalbų įtaką jų fizinei, socialinei ir emocinei sveikatai ir kitų gerovei • Sukurkite ‘išvaizdos aptarinėjimo’ situaciją ir suvaidinkite tai grupėse, po to apsikeiskite savo scenarijais su kitomis grupėmis • Pasirinkite vieną scenarijų ir paprašykite dėstytojų/ studentų, kad šie aprašytų ‘alternatyvią situacijos pabaigą’ • Užsiėmimo pabaigoje aptarkite prevencines priemones prieš apkalbas.

22. Idėjos papildomai veiklai • Skatinkite dėstytojus/ studentus identifikuoti ir aptarti su išvaizdos diskriminacija susijusius dalykus ir per dabartinėje visuomenėje esančius patrauklius žmones. • Skatinkite dėstytojus/ studentus paanalizuoti įstatymus, susijusius su diskriminacija, Jūsų šalyje. Ar jie apima diskriminaciją dėl išvaizdos? Ar jie mano, kad įstatymai turėtų būti koreguojami? • Paklauskite ar kas nors turi asmeninių pavyzdžių, susijusių su išvaizdos diskriminacija? Pasidalinkite šiais pavyzdžiais ar pabandykite pritaikyti ‘alternatyvią situacijos pabaigą’. • Sudarykite veiksmų sąrašą, kuriuos turėtumėme atlikti, siekiant išvengti šios diskriminacijos. • O ką daryti diskriminacijos aukoms ? Kaip išvengti neigiamos įtakos? Ar jos gali ką nors padaryti pačios? Ką tokiu atveju daryti pašaliniams asmenims?

23. Ką reikėtų daryti, kad apkalbų sumažėtų? • Nukreipkite pokalbį kita linkme • Ignoruokite apkalbas, bet ne patį asmenį • Pabrėžkite kitas savybes (ne išvaizdos) • Bandykite nukreipti dėmesį nuo išvaizdos link kitų aspektų • Neatmeskite netikro susirūpinimo, nuraminkite nesusitelkdami į išvaizdą – pokalbių ciklai • Sutelkite dėmesį į pokalbius apie sveikatą, o ne išvaizdą - Pavyzdžiui, “sveika mityba”, vietoje “dieta” • Prisiminkite, kad žmogus, patenkintas savo išvaizda, nebūtinai yra išdidus ar pagyrūnas • Informacija: Happy Being Me-Richardson & Paxton, 2010)

24. Įrodymais pagrįstos bendraamžių intervencijos • Laimė būti savimi (HappyBeing Me) yra viena sėkmingiausių programų tarp paauglių merginų (Richardson& Paxton, 2010) • Ši programa buvo pakartota su kitomis amžiaus grupėmis bei vyrų ir moterų grupėmis Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje, ko pasekoje gauti teigiami rezultatai (Diedrichs et al., 2012). • Šia programa galima naudotis gavus leidimą iš Prof. Susan Paxton susan.paxton@latrobe.edu.au

25. Papildoma informacija • Y’s Girl Parsisiųsti informaciją iš http://www.ywca.net/Page/What-We-Do/Ys-Girl

26. 3. Kognityvinė disharmonija

27. Kaip kognityvinė disharmonija pasireiškia darbe? • “Internalizacija” įvyksta, kai žmonės priima visuomenės “primestus” išvaizdos idealus ir tiki, kad turi jų siekti. • Internalizacija, kylanti tarp vyrų ir moterų dėl siekio būti lieknu ir raumeningu kaip to reikalauja požiūris į idealų kūną, yra vienas didžiausių rizikos faktorių, įtakojančių nepasitenkinimo savo kūnu vystymąsi (Thompson & Stice, 2001). • Kognityvinės disharmonijos intervencijos sumažina plono idealo internalizaciją.

28. Kognityvinės disharmonijossamprata • ‘Kognityvinė disharmonija’ (Festinger, 1957) reiškia konfliktą, jaučiamą esant neatitikimui (‘disharmonijai’)tarp individo įsitikinimų ir jo elgesio. • Šis konfliktas motyvuoja asmenį keisti savo požiūrį ar elgesį, siekiant išvengti šio pojūčio (Stice et al., 2008).

29. Kognityvinės disharmonijossamprata • Pavyzdžiui: dauguma merginų laikosi dietos, nes tiki, kad lieknas kūnas yra kelias į populiarumą. • Kognityvinės disharmonijos samprata/požiūris skatina merginas ginčyti/užginčyti ryšį tarp lieknumo/plonumo ir populiarumo. • Jeigu intervencija yra sėkminga, dietos neefektyvumas įtakoja naujo požiūrio atsiradimą (ryšio nebuvimas tarp lieknumo ir populiarumo), taigi tikėtina, kad dietos laikytis bus nustota.

30. Kognityvinė disharmonija: Faktai • Yra nemažai šio metodo sėkmės įrodymų tarp vyresnio amžiaus paauglių ir jaunų moterų. • Moksliniai tyrimai buvo nukreipti į dvi programas: Kūno projektas (TheBody Project) ir Kūno įvaizdis (ReflectionBodyImageProgram) (daugiau informacijos kitose skaidrėse) • Šis metodas buvo veiksmingas tarp moterų ir aukštųjų mokyklų bei universitetų moterų grupių (Stice et al., 2008; Halliwell& Diedrich, in press).

31. Užsiėmimai, pagrįsti kognityviniu disharmonijospožiūriu • Aptarkite dabartinius vyrų ir moterų išvaizdos idealus, vaizduojamus žiniasklaidoje (filmai, televizija, žurnalai ir t.t.). • Kas skatina žmones siekti šių idealų? Ar jie tiki, kad pasiekus išsvajoto idealo, gyvenimas pasikeis? • Kiek kainuoja bandymas tų ‘idealų’ pasiekti? Panagrinėkite fizinę, socialinę, emocinę ir finansinę kainas...

32. Kognityvinė disharmonija:Informacija Kūno projektas (TheBody Project) EricStice • Knygos išAmazon • Internetinės prieigos http://www.bodyprojectsupport.org/ Kūno įvaizdis (ReflectionBodyImageProgram) • Kontaktai www.succeedfoundation.org/work/sbip

33. PASITIKĖJIMO SAVIMI SKATINIMAS • Identifikuokite situacijas savo darbe, kai dėstytojų/ studentų kūno įvaizdis yra problematiškas. Kokių priemonių turi būti imamasi, kad šioms problemoms būtų užkirstas kelias? - Pavyzdžiui: studentai dažnai nervinasi prieš pristatydami savo darbus klasės akivaizdoje, nes išgyvena dėl to, kaip atrodys kitų žmonių akivaizdoje - Problemos sprendimas: skatinkite studentus praktikuoti taisyklingą laikyseną ir kūno kalbą. Panaudokite ‘ledlaužio’ metodą, kai yra skatinamas pasitikėjimo jausmas stovint prieš auditoriją ir t.t.

34. PASITIKĖJIMO SAVIMI SKATINIMAS • Apsvarstykite socialinio užimtumo klausimą, susijusį su išvaizdos problemomis (pavyzdžiui, pastangos daryti įtaką politikai ir praktikai savo institucijoje, mieste, šalyje) • Apsvarstykite privalomo mokymo klausimą, susijusį su išvaizdos problemų poveikiu, kartu su profesijos mokytojais ir profesinio mokymo konsultantais

35. VENGTINI DALYKAI... • Venkite viešai kalbėti, naudoti vaizdus, straipsnius ar knygas, susijusias su žmonėmis, kurie išsigydė valgymo sutrikimus - Tai neskatina geresnio savęs vertinimo, o besivystančios valgymo sutrikimų problemos žmonių negąsdina • Venkite užduočių sekti mitybą ar vesti mitybos dienoraščius. - Toks elgesys susijęs su griežta mitybos kontrole. Tyrimai parodė, kad tai nėra efektyvu. • Nesverkite studentų ir netikrinkite jų fizinio pasirengimo klasėse. - Tai skatina nepasitenkinimą savimi, konkurenciją (tai gali sukelti norą laikytis griežtesnės dietos, siekiant geresnių rezultatų) ar išvaizdos lyginimą su kitais.

36. SANTRAUKA • Tikslai, kuriais siekiama skatinti teigiamą požiūrį į išvaizdą, apima viešąją politiką, pavienius asmenis ir grupes • Pagrindiniai intervencijos tikslai yra sutelkti į aktualiausius rizikos faktorius • Metodai apima žiniasklaidos priemonių naudojimą, bendraamžių poveikio mažinimą, kognityvinės disharmonijos kūrimą/ formavimą, siekiant sumažinti liekno ir raumeningo kūno kultą.

37. Informacija • Center for Media Literacy. (2011). Media Literacy- A definition and more. Available URL: http://www.medialit.org/media-literacy-definition-and-more • Diedrichs, P. C., Bird, E., & Halliwell, E. (2012). "Happy Being Me" in Britain: The evaluation of a school-based disordered eating and neagtive body image intervention with pre-adolescent girls and boys. Paper presented at the International Conference on Eating Disorders, Austin, Texas. • Festinger, L. (1957). A theory of cognitive dissonance. Stanford: Stanford University Press. • Halliwell, E., & Diedrichs, P. C. (In press). Effectiveness of a Dissonance Eating Disorder Prevention Program among 12 and 13 year old British Girls. Health Psychology • Helfert, S., & Warschburger, P. (2013). The face of appearance-related social pressure: Gender, age and body mass variations in peer and parental pressure during adolescence. Child and Adolescent Psychiatry and Mental Health, 7, 16-27. • Levine, M., & Murnen, S. K. (2009). "Everybody knows that mass media are/are not [pick one] a cause of eating disorders": A critical review of evidence for a causal link between media, negative body image, and disordered eating in females. Journal of Social and Clinical Psychology, 28, 9-42. • McLean, S. A., Paxton, S. J., & Wertheim, E. H. (2013). Mediators of the relationship between media literacy and body dissatisfaction in early adolescent girls: Implications for prevention. Body Image, 10(3), 282-289. • Paxton, S., Schutz, H. K., Wertheim, E. H., & Muir, S. L. (1999). Friendship clique and peer influences on body image concerns, dietary restraint, extreme weight loss behaviors, and binge eating in adolescent girls. Journal of Abnormal Psychology, 108, 255-266. • Richardson, S. M., & Paxton, S. J. (2010). An evaluation of a body image intervention based on risk factors for body dissatisfaction: A controlled study with adolescent girls. International Journal of Eating Disorders, 43(2), 112-122. • Stice, E., Shaw, H., Becker, C. B., & Rohde, P. (2008). Dissonance-based interventions for the prevention of eating disorders: Using persuasion principles to promote health. Preventive Science, 9, 114-128. • Thompson, J. K., & Stice, E. (2001). Thin-ideal internalization: Mounting evidence for a new risk factor for body-image disturbance and eating pathology. Current Directions in Psychological Science, 10(5), 181-183.