1 / 30

Dr. Alina Petrauskienė MRU, Socialinio darbo katedra, 2008

juro
Télécharger la présentation

Dr. Alina Petrauskienė MRU, Socialinio darbo katedra, 2008

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Nuo savanoriško socialinio darbo link profesionalaus. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO VISUOMENĖJE. KOKS JIS? 1. Varžinskienė, L. Socialinio darbo statusoypatumai socialinių darbuotojų ir partnerių požiūriu. Socialinis darbas, 2008,7(1), p. 100-107.2. Gvaldaitė, L. Socialinio darbo indėlis kuriant žmogaus gerovę. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 2007, 4, p. 144-148. 3. Švedaitė, B. Socialinio darbo kokybės dilema.Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 2007, 4, p. 60-65 Dr. Alina Petrauskienė MRU, Socialinio darbo katedra, 2008

  2. Klausimai egzaminui 17. Socialinio darbuotojo vaidmenį įtakojantys veiksniai ir jų charakteristikos. 18. Kas sąlygoja socialinio darbo kaip profesionalios veiklos problemiškumą Lietuvoje. 19. Kokios žmonių grupės suinteresuotos socialinio darbo kokybe ir kaip ji gali būti siekiama?

  3. SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO: • STATUSAS; • KOMPETENCIJA (žinios, įgūdžiai, vertybės); • VEIKLOS

  4. 1. Profesijos statusas yra: • Veiksnys, padedantis įsitvirtinti kitų profesijų sistemoje; • Socialinio darbo profesijos prigimtis – nuolatinė kaita ir vystimasis; • Socialinio darbo profesija yra įtakojama kintančių visuomenes sąlygų.

  5. Visuomenės įtaka profesijos statusui • Profesijos įsitvirtinimą kitų profesijų sistemoje lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai; • Išoriniai veiksniai: • Visuomenės nuomonė, formuojanti profesijos statusą, nepasikeičianti staiga; • Žiniasklaida (pvz. dažnai ieškant sensacijos, pateikiamas neigiamas socialinio darbo aspektas. Kaip vertinti?) • Tradicijos stoka.

  6. Žiniasklaidos įtaka • Socialinio darbo profesija neišvengiamai turi bendrauti su žiniasklaida; • Žiniaskalida gali ne tik menkinti, bet ir kelti profesijos statusą; • Televizijoje socialinis darbas vaizduojamas kaip problemų sprendimas, kaip sprendimo užbaigtumo trūkumas.

  7. Žiniasklaidos įtaka (spauda, televizija, internetas) • Neigiama (pvz., Kur žiūrėjo socialiniai darbuotojai? Kodėl nebuvo imtasi priemonių?) • Teigiama (atskleidžia didelius visuomenės lūkesčius susijusius su socialiniais darbuotojais); • Visuomenės suteikiamas socialiniam darbui statusas yra gana aukštas; • Visuomenė iš socialinio darbo gana daug tikisi; • Socialiniams darbuotojams visuomenėje suteikiama didelė galia, o jos nepanaudoję – kaltinami ir smerkiami.

  8. Žiniasklaidos įtaka (spauda, televizija, internetas) • Socialinis darbas pristatomas kaip: • savanoriška veikla; • menkinamas profesijos stausas, nes nepriskiriama ekspertinė srytis (maži profesiniai reikalavimai); “Socialinis darbas nėra geranoriška pagalba draugo draugui, kaimyno kaimynui ar artimo žmogaus artimam žmogui. Tuo tarpu internetiniuose puslapiuose kaip tik formuojama tokia nuostata” (B. Švedaitė, 2006)

  9. Tradicijų stoka • Lietuvoje socialinio darbo profesija neturi tradicijų; • Negatyvūs stereotipai; • Patirtis ir žinios, neigiami stereotipai perimami iš kitų šalių; • Visuomenės nuomonė ir tradicijos apie profesiją formuojasi dešimtmečius. • Geresnė pozicija profesijų, turinčių ilgalaikes istorines tradicijas.

  10. Vidiniai veiksniai • Socialinių darbuotojų požiūris į savo profesiją; • Ar pasirinktumėte socialinį darbą jei iš naujo rinktumėtės profesiją? Ar rekomenduotumėte rinktis savo vaikams? Tyrimo (2008) išvados: • Statusas gana žemas nes, nerekomenduotų savo vaikams, profesijos keitimas – bauginantis;

  11. Socialinių darbuotojų požiūris į savo profesiją • Kokį mažiausią išsilavinimą privalėtų turėti socialiniai darbuotojai? Atsakymas: • Kuo mažesnis išsilavinimas tuo profesijos užduotys mažiau priskiriamos ekspertų sričiai; • Socialiniai darbuotojai yra linkę kelti mažesnius reikalavimus savo kolegoms; • 32, 3 proc. mano – socialiniams darbuotojams nebūtinas aukštasis išsilavinimas; “Jei socialinis darbas yra suvokiamas kaip pagalba gaunant įvairias pašalpas, teikiant lankomosios priežiūros paslaugas, tuomet išsilavinimas nereikalingas” L.Varžinskienė, 2008.

  12. Socialinių darbuotojų požiūris į savo profesiją (kompetencija) • Praktikoje mažai reikšmės teikiama: • Konsultavimui; • Ryšių su klientais užmezgimui ir įvertinimui; • Dokumentacijai; • Veiklos vertinimui; • Projektams.

  13. Socialinių partnerių požiūris į socialinio darbo profesiją • Vertinamas aukštasis išsilavinimas (tik nepažymimas koks) • Darbo patirtis • Asmeninės savybės.

  14. 2.Socialinio darbuotojo vaidmens šiuolaikinėje visuomenėje problemiškumas • Profesionalus darbuotojas tas, kuris kompetentingai vykdo veiklas; • Veiklos laikytinos profesijomis, kurioms būdinga: • Sistemingų žinių, įgytų ilgose aukšto lygio studijose, visuma; • Profesinis statusas; • Geras visuomenės vertinimas; • Profesinis etikos kodeksas. Ar socialinis darbas atitinka minėtus kriterijus?

  15. Sunkumai: • Dideli darbo krūviai; • Maži atlyginimai; • Trūksta išteklių; • Sudėtingėjančios klientų problemos;

  16. Tendencijos: Socialinės politikos prasilenkimas su realiais poreikiais ir socialinio darbo praktika • Nevyriausybinių organizacijų silpnėjimas; • NVO netampa pripažintais socialiniais partneriais – trūksta lėšų, darbuotojų kaita, sunku įgyvendinti projektus; • NVO ir savivaldybių (vyriausybinių institucijų) bendradarbiavimo stoka; • Sudėtingas projektų valdymas ir reikalavimai; • Projektui pasibaigus sunku užtikrinti tęstinumą.

  17. Socialinės politikos stoka sąlygoja: • Biurokratinį (formalų) problemų sprendimo būdą (paklūstama taisyklėms, standartams, formalumams, o ne siekiama visapusiškai padėti klientams); • PVZ., Pilnametystės sulaukusį jaunuolį, kuris turi išeiti iš globos institucijos, globos darbuotojai verčia rinktis profesines mokyklas ne pagal jo norą, bet pagal tai, ar jos galės jam suteikti bendrabutį. Darbuotojai nekalti – juos taip dirbti verčia sistema. • Intervencijos fragmentavimą • PVZ., Praktikoje maža taikomi kompleksinės pagalbos modeliai. Jei padedame vaikui, pamirštame, kad jo negalima atskirti nuo šeimos, ištakų, kad į pagalbos procesą būtina įtraukti jam artimiausius žmones, jį supančią aplinką. • Dirbti kartu nemoka skirtingų mokslo sričių, tarnybų specialistai, stokojama koordinuoto veiklos plano, nes toks veiklos metodas yra sudėtingas.

  18. Aiškios socialinio darbo koncepcijos ir metodologijos trūkumas • Sietinas su profesijos jaunumu; • Žmogaus poreikių traktuotės problemiškumas socialinio darbo kontekste (pvz. A. Maslow poreikių traktuotę); • Ne pagalbos, o veikiau kontrolės intervencija; • Neteisingas žmogaus savarankiškumo suvokimas • Specialistų bendradarbiavimo trūkumas

  19. Socialinio darbo metodologija turėtų remtis: • Žmogaus unikalumo supratimu, kad kiekvienas socialinio darbo intervencijos išeities taškas – žmogus, todėl • Svarbu suprasti jo poreikius; • Jausti pagarbą jo likimui; • Trūkstamo poreikio patenkinimą suprasti tik kaip gėrio gestą arba strategiją (veiklos planą)

  20. Socialinio darbo metodologija turėtų remtis: • Pozityvumu: kiekvienas žmogus, bendruomenė yra ištekliai, todėl svarbu vertinti ir stiprinti tai, kad: • kiekvienas asmuo sukūrė savo istoriją, • esamus santykius, • Patirtį – tai esminis profesionalo veiklos taškas.

  21. Socialinio darbo metodologija turėtų remtis: • Partneryste, bendruomeninės veiklos plėtra: • Skatinti jungimąsi į grupes; • Pripažinti pilietinių iniciatyvų kūrimą, NVO; • Plėtoti tarpinstitucinę partnerystę siekiant tenkinti žmogaus poreikius;

  22. 3. Socialinio darbo kokybės aktualumas • “Lietuvoje nei visuomenė, nei ministerija, nei savivaldybės ilgą laiką nežinojo, ko iš tiesų tikėtis iš socialinio darbo. Todėl šiai profesijai buvo keliami per maži lūkesčiai ir per maži reikalavimai” B. Švedaitė, 2007

  23. Socialinio darbo kokybės siekimo tendencijos: • Socialinių paslaugų įstaigų licencijavimas; • Socialinių darbuotojų atestacija; • Socialinių paslaugų įstatymas; • Socialinių paslaugų kokybės kriterijų (standartų) atskleidimas yra svarbus, nes žmonės turi sulaukti kokybiškos pagalbos; • Standartai reikalingi socialinio darbo profesijos pripažinimui.

  24. Socialinio darbo kokybės traktuotės problema • Verslo pasaulyje kokybiška paslauga – paslauga, kuria patenkinti klientai; • O kaip socialiniame darbe? • Pvz., Jei Vaikų teisių apsaugos tarnyba paima vaiką iš šeimos ir apgyvendina globos namuose – sunku įsivaizduoti, kad klientai yra patenkinti. • Ar šiuo atveju socialinio darbo paslauga buvo nekokybiška?

  25. Socialinio darbo kokybė – susitarimo dalykas. Kokios interesų grupės? • Socialinę pagalbą (paslaugas) administruojančioms institucijoms rūpi paslaugų kokybė; • Socialiniams darbuotojams rūpi, kad jiems būtų sudarytos sąlygos kokybiškai dirbti; • Klientai (jų nuomonė dar ignoruojama) tikisi supratimo, pagarbos, arba, kad į jų gyvenimą niekas nesikištų; • Finansų davėjai, fondai

  26. Socialinio darbo kokybės įvertinimo sunkumai: • Galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį klientui yra labai ribota; • Socialinio darbo veiksmingumas priklauso nuo kliento asmeninio įsitraukimo ir jo motyvacijos; • Socialinio darbo kokybės kriterijai kiekvienu atveju skirtingi; • Ugdomieji, asmens vidinio pokyčio procesai yra sunkiai standartizuojami ir technologizuojami.

  27. Socialinio darbo kokybė gali būti apibrėžiama trimis lygmenimis: • Struktūros kokybė – tai organizacinės sąlygos, kurių reikia kokybiškai veiklai įgyvendinti: • Pvz., seniūnijoje yra socialinio darbo etatas; • Seniūnijos teritorijoje veikia dienos centrai; • Globos namai pagyvenusiems

  28. Socialinio darbo kokybė gali būti apibrėžiama trimis lygmenimis: 2. Proceso kokybė – socialinės pagalbos veiksmingumas; • Kokybiški procesai organizacijoje; • Darbo sąlygos; • Dokumentacijos vedimo reglamentai; • Komandinio darbo taikymas; • Veiklos vertinimas.

  29. Socialinio darbo kokybė gali būti apibrėžiama trimis lygmenimis: 3. Rezultato kokybė – diskutuojama, o tai padeda konstatuoti, ar socialinis darbas su konkrečiu atveju buvo sėkmingas, ar ne; “Socialinio darbo profesionalumas gimsta dirbant praktinį darbą ir jį nuolat reflektuojant, permąstant” B. Švedaitė, 2007

  30. Klausimai egzaminui: • Socialinio darbuotojo vaidmenį įtakojantys veiksniai ir jų charakteristikos. • Kas sąlygoja socialinio darbo kaip profesionalios veiklos problemiškumą Lietuvoje. • Kokios žmonių grupės suinteresuotos socialinio darbo kokybe ir kaip ji gali būti siekiama?

More Related