Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenys

1. Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenys Sveikatos apsaugos ministerija

2. Sveikatos sistemos apžvalga. Finansavimas ir valdymas (remiantis PB atskaita ir SAM analize) • Nepaisant keletą pastarųjų metu didėjusio finansavimo, sveikatos apsaugai skiriama BVP dalis Lietuvoje yra viena mažiausių visoje Europos sąjungoje, įskaitant ir naująsias nares. • Kartu išlaikomas vienas didžiausių lovų skaičius vienam gyventojui ir tankiausias ligoninių tinklas ir per silpna pirminė grandis • Menkas biudžetas ir didelis stacionarinių įstaigų skaičius lemia tai, kad paslaugų įkainiai yra per maži ir neatitinka realių sąnaudų • Neefektyvus valdymas visuose lygmenyse

3. Sveikatos sistemos apžvalga. Gyventojai(remiantis PB atskaita ir SAM analize) • Mokant nepakankamą įkainį iš PSDF, vis daugiau tenka prisimokėti pačiam gyventojui • Tai, kartu su kitomis priežastimis, lemia aukštą sveikatos sistemos korupcijos indeksą • Pastaruosius keletą metų (2004 – 2008 m.) sparčiai didėjęs finansavimas beveik nepagerino pacientų padėties ir pasitenkinimo sveikatos sistema

4. Sveikatos sistemos apžvalgaDidžiausi nepasitenkinimo šaltiniai • Gyventojų • Eilės konsultacijoms, tyrimams, stacionarizavimui • Oficialios ir nelegalios priemokos • Nepakankama gydymo kokybė • Negerėjantys ar dažnai blogėjantys sergamumo ir mirtingumo rodikliai

5. Sveikatos sistemos apžvalgaDidžiausi nepasitenkinimo šaltiniai • Medicinos darbuotojų • Neadekvačiai maži atlyginimai atsižvelgiant į krūvį ir atsakomybę • Per dideli darbo krūviai • Nesaugumas ir supriešinimas su pacientu dėl neefektyvios žalos pacientui pripažinimo ir atlyginimo sistemos • Sveikatos sistemos administratorių • Neatitinkantys sąnaudų paslaugų įkainiai • Specialistų trūkumas rajoninėse ligoninėse • Sisteminio požiūrio ir ilgalaikės strategijos nebuvimas • Politikų spaudimas išlaikyti neefektyvias struktūras

6. Sveikatos sistemos apžvalga. Išvados (remiantis PB atskaita ir SAM analize) • Buvęs kasmet didėjantis finansavimas nebepajėgė pagerinti situacijos; šiuo metu nebedidėjantis, o netgi mažėjantis finansavimas sukėlė visišką sumaištį sistemoje ir apnuogino jos neefektyvumą • Galimas, net ir nežymus, tolimesnis finansavimo mažėjimas, nesiimant adekvačių priemonių gali sukelti visišką sistemos paralyžių su atitinkamomis socialinėmis pasekmėmis pacientams, medikų bendruomenei ir visai visuomenei • Sveikatos sistemos biudžetas yra ribotas ir sunku tikėtis, kad artimiausiu metu jis augs, todėl vienintelė išeitis – iš esmės efektyvinti jo naudojimą

7. Būtini pasikeitimai. Kryptys(remiantis PB atskaita ir SAM analize) • Valdymo ir finansavimo pokyčiai • Pirminės sveikatos priežiūros, ambulatorinės pagalbos ir slaugos plėtra • Stacionarinių gydymo įstaigų pertvarka • Vaistų politikos pokyčiai (parengtas vaistų kainų mažinimo planas) • Visuomenės sveikatos ir žmonių dalyvavimo stiprinimas

8. Pertvarkos esmė • Mažinti stacionarinių paslaugų apimtis, o atsilaisvinusias lėšas nukreipti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę pagalbą, dienos stacionaro bei slaugos paslaugas • Sveikatos priežiūros specialistus nukreipti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį • Šiuos pokyčius įgyvendinti ne per struktūrų pertvarką, o per paslaugų pirkimą (finansavimą) • Daugiau atsakomybės bei funkcijų perduoti slaugos personalui

9. Pertvarkos etapai • Atlikti mokslinę analizę, kiek kokių paslaugų artimiausiais metais reikės kiekviename regione • Kiekvienai paslaugai nustatyti objektyvius ir pagrįstus teikimo kriterijus • Įvertinti visas dirbančias įstaigas (pagal paskutinių 3 – 5 metų rezultatus), kokias paslaugas jos teikia, kaip jos atitinka šiuos kriterijus • Atsižvelgiant į gautus rezultatus, tikėtiną finansavimą, konsultuotis su įstaigomis ir jų steigėjais dėl tolimesnio paslaugų teikimo, vienų atsisakant, kitas paliekant ar net plečiant • Sudaryti galutinį gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planą, nustatantį kaip turės atrodyti paslaugų teikimas vienoje ar kitoje įstaigoje po 3 – 5 metų ir, kas labai svarbu, aiškų planą kaip keisis paslaugų finansavimas per šiuos metus, kokie turi būti tarpiniai rezultatai ir kaip bus papildomai finansuojamas pertvarkymo procesas

10. Pertvarka. Pirminė sveikatos priežiūra • Mažėjant stacionarinių paslaugų, pirminė sveikatos priežiūra privalo realiai pradėti spręsti daugumą sveikatos problemų • Būtina ypač ženkliai kelti apmokėjimą šiai grandžiai, pirmiausia,už pasiektus gerus darbo rezultatus. Tam bus perskirstomos lėšos mažinant stacionarinių paslaugų apimtis • Pagerinti gydytojų/ slaugytojų santykį, įvedant atskirą apmokėjimą už gydytojo ir slaugytojos paslaugas • Siekiant efektyvesnio valdymo ir didesnio suinteresuotumo, būtina skatinti, kad kuo daugiau šeimos gydytojų dirbtų savarankiškai kaip privatūs rangovai

11. Pertvarka. Slauga ir palaikomasis gydymas • Slaugos ir palaikomojo gydymo organizavimas ir finansavimas, kartu su biudžetu, perduodamas savivaldybėms • Tai leis: • Integruoti lėšas ir pajėgas skirtas slaugai ir skirtas globai • Teikti daugiau pigesnių ir efektyvesnių paslaugų, pvz. slaugos paciento namuose • Nustatyti optimalias paslaugų apimtis, atsižvelgiant į kiekvieno regiono poreikius

12. Pertvarka. Ambulatorinė grandis • Mažinant stacionarinių paslaugų apimtis, dalį atsilaisvinusių lėšų ir specialistų būtina panaudoti teikiant pigesnes ambulatorines paslaugas, tame tarpe, ambulatorines specialistų konsultacijas, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas • Kartu su pirminės grandies stiprinimu tai leistų išspręsti žymiai daugiau problemų nestacionariniame lygmenyje, bei ženkliai sumažintų ypač aktualią eilių problemą

13. Pertvarka. Stacionarinės paslaugos • Stacionarines gydymo įstaigas siūloma suskirstyti į labai aiškiai apibrėžtą paslaugų spektrą teikiančius ir vienas kito nedubliuojančius tris lygmenis – Rajono, Regiono ir Respublikos lygmens ligonines

14. Pertvarka. Stacionarinės paslaugos.Rajono lygmens ligoninės • Siekiant optimizuoti kaštus ir išspręsti specialistų trūkumo problemą, Rajono lygio ligoninės turėtų turėti minimalų skaičių budinčių tarnybų ir skyrių, kuriems tokios tarnybos būtinos • Todėl optimalus modelis būtų terapijos, slaugos, dienos chirurgijos ir ambulatorines konsultacines paslaugas teikianti įstaiga, kuriai nebūtina visą parą išlaikyti operacinių, laboratorijos ir kitų tarnybų. • Rajono lygio ligoninės steigėja galėtų būti savivaldybė, kuri kartu galėtų spręsti ir slaugos bei palaikomojo gydymo klausimus

15. Pertvarka. Stacionarinės paslaugosRegiono lygmens ligoninės • Regiono lygio ligoninės teiktų visą spektrą stacionarinių paslaugų (chirurgija, akušerija, pediatrija, neurologija ir pan.), kurioms nereikalingos ypač brangios technologijos ir siauros specializacijos specialistai. Kokias būtent sritis optimalu vystyti ir plėsti kiekvienoje ligoninėje parodytų atlikta įstaigos teikiamų paslaugų ir viso jos aptarnaujamo regiono paslaugų poreikių analizė • Ypač svarbu, kad savo kompetencijos ribose jos suteiktų reikalingą pagalbą visiems pacientams ir šie nepatektų į Respublikos lygmens ligonines

16. Pertvarka. Stacionarinės paslaugosRespublikos lygmens ligoninės • Tai ligoninės, kuriose būtų koncentruojama tik pati sunkiausia patologija, taip pat paslaugos, kurioms reikalingos ypač brangios technologijos bei siauros specializacijos gydytojai • Šiose ligoninėse būtų gydomi tik tie pacientai, kuriems pagalbos negali suteikti kitų lygmenų ligoninėse • Šios ligoninės turėtų koncentruotis penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

17. Pertvarka. Stacionarinės paslaugosSpecializuotos ligoninės • Dauguma specializuotų ligoninių (infekcinių, tuberkuliozės, psichiatrijos ir kt.) yra per mažos, kad veiktų efektyviai • Todėl dauguma šių ligoninių turėtų prisijungti prie Regiono lygmens ligoninių arba jungtis tarpusavyje

18. Pertvarkos rezultatai. Pacientai • Geriau apmokama ir efektyviau valdoma pirminė sveikatos priežiūra, taip pat dalies lėšų bei specialistų perėjimas iš stacionarinės į ambulatorinę konsultacinę pagalbą, padės ženkliai sumažinti eiles specialistų konsultacijoms • Mokant realų įkainį už paslaugas, atkris papildomų oficialių mokėjimų būtinybė bei ženkliai sumažės neoficialių mokėjimų bei korupcijos • Esant geresniam apmokėjimui ir efektyvesnei sistemai pagerės gydymo kokybė

19. Pertvarkos rezultataiVisuomenė • Nors visuomenės sveikatos rodikliai priklausomi nuo daugelio kitų veiksnių, tačiau tikėtina, kad geresnis gyventojų rūpinimaisis savo sveikata, didesnis pirminės sveikatos priežiūros finansavimas bei efektyvesnis valdymas padės mažinti sergamumą ir mirtingumą • Mažėjant eilėm, išgyvendinant nelegalius mokėjimus, gerėjant gydymo kokybei didės visuomenės pasitenkinimas ir pasitikėjimas sveikatos sistema

20. Pertvarkos rezultataiMedikų bendruomenė • Didėjant įkainiams už paslaugas didės medikų darbo užmokestis • Mažėjant stacionarinių paslaugų apimtims ir budinčių tarnybų Rajono lygio ligoninėse, taip pat augant darbo užmokesčiui, mažės medikų blaškymasis per daugelį įstaigų bei darbo krūviai • Didėjant pacientų ir visuomenės pasitenkinimui ir pasitikėjimui sveikatos sistema, mažės pacientų ir gydytojų susipriešinimas. Mokant realius įkainius už paslaugas mažės įtampa dėl nepakankamos paslaugų kokybės. Neoficialūs mokėjimai nežeis gydytojų orumo

21. Pertvarkos rezultataiSveikatos sistemos administratoriai • Sąnaudas atitinkantys įkainiai leis subalansuoti gydymo įstaigų biudžetus ir užtikrinti reikiamą kokybę • Patvirtinus pertvarkos planą bus užtikrinta aiški kiekvienos įstaigos perspektyva ir numatytas finansavimas būtinoms reformoms • Mažėjant stacionarinių paslaugų apimtims ir budinčių tarnybų Rajono lygio ligoninėse sumažės specialistų trūkumo problematika

22. Pertvarkos rezultataiValdymas • Patvirtinus pertvarkos programą, sveikatos sistema turėtų aiškią ilgalaikę viziją, kuri nepriklausytų nuo politinių valdžių kaitos bei įvairių lygių valdžios interesų • Daugėjant savarankiškai dirbančių šeimos gydytojų, būtų užtikrintas ypač svarbios pirminės grandies efektyvesnis valdymas • Įdiegus ligoninių valdybų ar kitą kolektyvinio valdymo modelį, kuris kontroliuotų ligoninių vadovų vienasmeninius sprendimus, prisidėtų prie efektyvesnio įstaigų valdymo

23. Rajono (miesto) ligoninė • Priėmimo ir skubios pagalbos • Terapijos I • Slaugos ir palaikomojo gydymo • Dienos chirurgijos I, II • Dienos stacionaro • Stebėjimo • Dienos epizodas stacionare • Reanimacijos I-2 • Pediatrijos I • Vaikų ankstyvosios korekcijos – reabilitacijos • Ambulatorinės reabilitacijos • Ambulatorinių konsultacijų • Visos kitos ambulatorinės paslaugos

24. Regiono ligoninė visos Rajono lygio ligoninėje teikiamos paslaugos ir • Terapijos II • Pediatrijos II • Reanimacijos I-1, II • Neurologijos • Akušerijos • Ginekologijos • Kardiologijos • Ortopedijos – traumatologijos • Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos • Neonatologijos • Nėštumo patologijos • Psichiatrijos • LOR • Stacionarinės reabilitacijos • Dienos chirurgijos REIKALAVIMAS VISIEMS SKYRIAMS - veikiantis atitinkamos specializacijos gydytojo budėjimo įstaigoje paros postas, užtikrinantis skubios pagalbos teikimą visą parą

25. Respublikos ligoninės • Respublikos lygmens ligoninės bus perkamos visų profilių paslaugas, išskyrus paslaugas koncentruojamas universiteto ligoninėse. • Respublikos ligoninėje bus perkamos Regiono ir Rajono ligoninių lygmens paslaugos tuo atveju, jeigu reikiama apimtimi užtikrinamas Respublikos lygmens ligoninės paslaugų teikimas pacientams. • Nustatyti paslaugas perkamas tik iš ASPĮ, kuriose yra universitetų atitinkamos specialybės gydytojų rengimo bazės ir pavesti šį sąrašą sudaryti SAM ir VLK. • Respublikos lygmens ligoninėje perkamos paslaugos, tik jei jos atitinka nustatytus kiekybinius kriterijus (vertinant 2008 m. duomenis): • Širdies chirurgija • Neurochirurgija • Torakochirurgija ir ftiziochirurgija • Veido žandikaulių chirurgija • Angiochirurgija • Vaikų chirurgija • Plastinė chirurgija

26. Kriterijai Regiono ligoninėms Pagrindiniai atrankos kriterijai: • Gimdymų skaičius – ne mažiau 300 gimdymų per metus. Ir/arba • Operacijų skaičius – ne mažiau kaip 3 didžiosios operacijos per parą, viso 1100 operacijų per metus. • Geografinis atstumas – atstumas nuo gyvenamosios vietos iki Regiono ligoninės turėtų būti ne didesnis nei 50 km. Papildomi atrankos kriterijai tolimesnei analizei: • Žmogiškieji ištekliai (vietiniai ar atvykstantys gydytojai). • Naktinių operacijų skaičius – ne mažiau kaip 1 didžioji operacija kas trečią parą, t.y. 120 operacijų per metus. • Skyrių ir padalinių ekonominis veiklos efektyvumas.

27. Bendrieji principai • Siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir pacientų saugumą, parengti pacientų siuntimo tvarką, sudaryti „žaliuosius koridorius“ pacientams patekti į reikalingo lygmens ASPĮ. • Rajono, Regiono ir Respublikos lygmens ligoninių atrankos kriterijai taikomi perkant paslaugas nuo 2010 m. sausio 1 d. • Siūlyti 2011 m. III ketvirtį įvertinti pertvarkos rezultatus ir nuo 2012 m. peržiūrėti ir tikslinti paslaugų pirkimo kriterijus.