LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE SVEIKATOS APSAUGĄ

1. LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA APIE SVEIKATOS APSAUGĄ

2. Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2013metų gruodžio 9 – 17 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausti 1010 15-74 metų Lietuvos gyventojai, apklausa vyko 100 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija plius/minus 3 proc. Respondentų atranka: atsitiktinė maršrutinė (pagal gimtadienio taisyklę) Apklausos metodas: asmeninis interviu respondento namuose. INFORMACIJA APIE TYRIMĄ 2

3. KAIP JŪS BENDRAI VERTINATE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS DARBĄ? LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA, 2013 M. GRUODIS 3 Visi respondentai, (%)

4. Pusė (49%) 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų Sveikatos apsaugos ministerijos darbą vertina gerai (3% labai gerai ir 46% greičiau gerai), o kas trečias (35%) apklaustas gyventojas jos darbą vertina blogai (7% labai blogai ir 27% greičiau blogai). Šeštadalis (17%) respondentų neturėjo nuomonės. Geriau už kitus SAM darbą vertina jaunimas iki 30 metų (54% vertina gerai), miestų gyventojai (51%), respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – virš 2500 litų (53%), turintys aukštąjį išsilavinimą (55%), vadovai (67%), specialistai ir tarnautojai (53%) bei apklausti moksleiviai ir studentai (55%). Ministerijos darbu santykinai daugiau nepatenkinti gyvenantys kaime (41% vertina blogai), pensininkai (40%). Dažniau už kitus apie ministerijos darbą neturėjo nuomonės jaunimas iki 30 metų (21%), gyvenantys mažesniuose miestuose (21%) respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (24%), bedarbiai (22%) bei moksleiviai ir studentai (25%). IŠVADOS 4

5. KAIP JŪS VERTINATE PASIKEITIMUS SVEIKATOS APSAUGOS SRTITYJE, KURIE ĮVYKO ŠIAIS METAIS (2013)? LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA, 2013 M. GRUODIS 5 Visi respondentai, (%)

6. Trečdalis (33%) 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų 2013 metais įvykusius pasikeitimus sveikatos srityje vertina gerai (2% labai gerai ir 31% greičiau gerai), o ketvirtadalis (25%) apklaustųjų praėjusiais metais įvykusius pasikeitimus vertina blogai (8% labai blogai ir 17% greičiau blogai). Kiek daugiau nei trečdalis (36%) respondentų atsakė, kad jie nepastebėjo kokių nors pasikeitimų įvykusių sveikatos apsaugos srityje ir dar 6% neatsakė į šį klausimą. Praėjusiais metais įvykusius pasikeitimus sveikatos apsaugos srityje geriau vertina moterys, miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai. 2013 metais sveikatos srityje vykusiais pasikeitimais dažniau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų), bedarbiai ir pensininkai. Dažniau už kitus pasikeitimų sveikatos apsaugos srityje nepastebėjo jaunimas iki 30 metų (42% jų nepastebėjo ir dar 10% neturėjo nuomonės apie tai), moksleiviai ir studentai (49% nepastebėjo). Gyventojų nuomonė šiuo klausimu labai priklauso nuo bendro jų požiūrio į Sveikatos apsaugos ministerijos darbą – gerai vertinantys ministerijos darbą tuo pačiu teigiamai vertina ir 2013 metais vykusius pokyčius (63% tokius pokyčius įvertino gerai), o blogai vertinantys ministerijos darbą nepatenkinti ir praėjusiais metais vykusiais pokyčiais šioje srityje (55% įvertino blogai). IŠVADOS 6

7. AR JŪS NORĖTUMĖTE, KAD SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJAI IR TOLIAU VADOVAUTŲ V. P. ANDRIUKAITIS? LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA, 2013 M. GRUODIS 7 Visi respondentai, (%)

8. Didesnė dalis (keturi iš dešimties - 41%) 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų norėtų, kad Sveikatos apsaugos ministerijai ir toliau vadovautų Vytenis Povilas Andriukaitis (8% tikrai taip ir 33% greičiau taip), o trys iš dešimties (30%) apklaustų gyventojų atsakė, kad to nenorėtų (12% tikrai ne ir 18% greičiau ne). Trys iš dešimties (29%) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Kad SAM ir toliau vadovautų V. P. Andriukaitis daugiau palaiko moterys (44%), vyresni nei 30 metų žmonės (41% – 44%), respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu (44%), pensininkai (46%), vadovai (45%) bei specialistai ir tarnautojai (47%). Kad ministerijai ir toliau vadovautų V. P. Andriukaitis dažniau nenori bedarbiai (35% iš jų nenori ir 33% sutiktų, kad liktų tas pats ministras). Dažniau už kitus šiuo klausimu neturėjo nuomonės jaunimas iki 30 metų (44%), gyvenantys mažesniuose miestuose (38%), neturintys vidurinio išsilavinimo (45%) bei moksleiviai ir studentai (53%). Gyventojų nuomonė šiuo klausimu irgi labai priklauso nuo SAM darbo vertinimo – gerai vertinantys ministerijos darbą dažniausiai nori ir toliau ministru matyti V. P. Andriukaitį (72%), o blogai vertinantys ministerijos darbą norėtų kito ministro (65% iš jų nesutinka, kad ministerijai ir toliau vadovautų V. P. Andriukaitis). IŠVADOS 8

9. JEIGU JUMS REIKĖTŲ PASIRINKTI, KURIAM IŠ ŠIŲ PASIŪLYMŲ JŪS LABIAUSIAI PRITARTUMĖTE? LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA, 2013 M. GRUODIS 9 Visi respondentai, (%) %

10. Didesnė dalis (43%) 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų mano, kad reikia palikti dabartinį sveikatos draudimo mokestį bei mokamų ir nemokamų paslaugų dabartinį santykį valstybinėse gydymo įstaigose (tai yra nieko nekeisti), ketvirtadalis (24%) pritartų dabartinio sveikatos draudimo mokesčio didinimui ir tuo pačiu kad būtų daugiau nemokamų paslaugų valstybinėse gydymo įstaigose nei dabar, o šeštadalis (17%) apklaustų gyventojų pritartų šio mokesčio sumažinimui, tačiau įvedant privalomus mokėjimus valstybinėse gydymo įstaigose kai kurioms paslaugoms. 16% respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu (nepasirinko nė vieno iš šių trijų variantų – tai dažniau jaunimas iki 30 metų, mažesnių miestų gyventojai). Nieko nekeisti – tokiai nuomonei dažniau respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 1500 litų (51%), pensininkai (48%), vadovai (53%) bei bedarbiai (46%). Pritaria dabartinio mokesčio didinimui – kiek dažniau šį variantą pasirinko vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, darbininkai ir ūkininkai. Pritaria dabartinio mokesčio sumažinimui – tai dažniau gyvenantys miestuose, respondentai baigę kolegiją / technikumą, specialistai ir tarnautojai. Apklausa parodė, kad dabartinio sveikatos draudimo mokesčio didinimui (kad būtų daugiau nemokamų paslaugų) kiek labiau linkę pritarti gyventojai, kurie savo sveikatą vertina blogai, o šio mokesčio mažinimui (įvedant privalomus mokėjimus kai kurioms paslaugoms) šiek tiek daugiau pritartų respondentai, kurie savo sveikatą vertina gerai. Gerai ir blogai vertinančių SAM darbą nuomonė šiuo klausimu nesiskiria (ir vieni, ir kiti siūlo nieko nekeisti). IŠVADOS 10

11. AR JŪS ŽINOTE / GIRDĖJOTE APIE TOKIUS SVEIKATOS MINISTRO V. P. ANDRIUKAIČIO 2013 METAIS PATEIKTUS PASIŪLYMUS BEI DARBUS? LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA, 2013 M. GRUODIS 11 Visi respondentai, (%) %

12. PASAKYKITE, KAIP JŪS VERTINATE ŠIUOS V. P. ANDRIUKAIČIO DARBUS IR PASIŪLYMUS? LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA, 2013 M. GRUODIS 12 Visi respondentai (%)

13. Dažniausiai (kas antras - 48%) suaugę šalies gyventojai pastebėjo Sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio 2013 metais pradėtą kovą su nesąžininga privačių medicinos įstaigų veikla sveikatos apsaugos sistemoje, o kas ketvirtas respondentas atkreipė dėmesį į ministro nuostatą (siekimą), kad būtų užtikrinta nemokama medicinos priežiūra visiems Lietuvos gyventojams (26%) bei į ministro iniciuotą aktyvesnę kovą su rūkymu bei alkoholio vartojimu (24%). Septintadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad jie žino ar girdėjo apie praėjusiais metais ministro pasiūlymą pradėti netradicinės medicinos teisinį reguliavimą (15%) bei tai, kad padidėjo sveikatos sistemos biudžetas 2014 metams (14%). Mažiausiai Lietuvos gyventojai pastebėjo tokius darbus – sėkmingas pirmininkavimas Europos Sąjungos sveikatos apsaugos srityje (8%) bei kad 2013 metais buvo atkurtos vyriausių šalies ir krašto specialistų pareigybės prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Trečdalis (34%) 15 – 74 metų Lietuvos gyventojų nurodė, kad jie nepastebėjo (nieko apie tai negirdėjo) jokių 2013 metais ministro atliktų darbų ar pateiktų pasiūlymų. Tai dažniau jaunimas iki 30 metų (48%), mažesnių miestų gyventojai (38%), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (49%), apklausti moksleiviai ir studentai (57%). Geriausiai (palankiai įvertino trys iš keturių) Lietuvos gyventojai vertina šiuos du ministro V. P. Andriukaičio 2013 metais vykdytus darbus – siekimą, kad būtų užtikrinta nemokama medicinos priežiūra visiems gyventojams (77%) bei pradėtą kovą su nesąžininga privačių medicinos įstaigų veikla sveikatos apsaugos srityje (75%). Septyni iš dešimties respondentų palankiai įvertino ir padidėjusį sveikatos apsaugos biudžetą 2014 metams (70%) bei aktyvesnę kovą su rūkymu ir alkoholio vartojimu (68%), o šeši iš dešimties palankiai vertina sėkmingą pirmininkavimą ES sveikatos apsaugos srityje (61%) bei pradėtą netradicinės medicinos teisinį reguliavimą (59%). Santykinai mažiausiai palankių vertinimų (46%) sulaukė tai, kad buvo atkurtos vyriausių šalies ir krašto specialistų pareigybės prie SAM – nemaža dalis (38%) neturėjo nuomonės šiuo klausimu (galima daryti prielaidą, kad gyventojams nelabai aišku, kuo šis sprendimas yra jiems naudingas). IŠVADOS 13

14. Kova su nesąžininga privačių medicinos įstaigų veikla sveikatos apsaugos sistemoje (pastebėjo 48%) – tai dažniau pastebėjo vyresni nei 30 metų žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovai bei specialistai ir tarnautojai. Trys ketvirtadaliai šį darbą vertina palankiai (25% labai palankiai ir 50% greičiau palankiai), o dešimtadalis įvertino nepalankiai (2% labai nepalankiai ir 8% greičiau nepalankiai). 15% neatsakė į šį klausimą. Siekimas, kad būtų užtikrinta nemokama medicinos priežiūra visiems Lietuvos gyventojams (pastebėjo 26%) – tai dažniau pastebėjo moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose ir kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų). Trys ketvirtadaliai tai vertina palankiai (34% labai palankiai ir 43% greičiau palankiai), o mažiau nei dešimtadalis nepalankiai (1% labai nepalankiai ir 7% greičiau nepalankiai). Šeštadalis (16%) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Palankiau už kitus tai vertina 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, specialistai ir tarnautojai. Padidėjo sveikatos apsaugos biudžetas 2014 metais (pastebėjo 14%) – tai dažniau pastebėjo vyresni nei 30 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2500 litų) bei su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai. Septyni iš dešimties tai vertina palankiai (23% labai palankiai ir 47% greičiau palankiai), o dešimtadalis įvertino nepalankiai (2% labai nepalankiai ir 7% greičiau nepalankiai). Penktadalis (21%) neatsakė į šį klausimą. Palankiau už kitus tokį sprendimą įvertino 30 – 49 metų žmonės, gyvenantys didmiesčiuose, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2500 litų), vadovai, specialistai ir tarnautojai. Aktyvesnė kova su rūkymu ir alkoholio vartojimu (pastebėjo 24%) – tai dažniau pastebėjo moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, pensininkai. Beveik septyni iš dešimties šią kovą vertina palankiai (22% labai palankiai ir 46% greičiau palankiai), o kiek daugiau nei dešimtadalis įvertino nepalankiai (2% labai nepalankiai ir 11% greičiau nepalankiai). Penktadalis (19%) neatsakė į šį klausimą. Palankiau už kitus tai vertina moterys, 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir turintys didžiausias šeimos pajamas per mėnesį (virš 2500 litų), specialistai ir tarnautojai. IŠVADOS 14

15. Sėkmingas pirmininkavimas ES sveikatos apsaugos srityje (pastebėjo 8%) – šeši iš dešimties apklaustų gyventojų tai vertina palankiai (14% labai palankiai ir 47% greičiau palankiai), o daugiau nei dešimtadalis įvertino nepalankiai (2% labai nepalankiai ir 10% greičiau nepalankiai). Ketvirtadalis (27%) neatsakė į šį klausimą (nelabai aktualus gyventojams klausimas). Palankiau už kitus tai įvertino didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2500 litų), vadovai bei specialistai ir tarnautojai. Pradėtas netradicinės medicinos teisinis reguliavimas (pastebėjo 15%) – tai dažniau pastebėjo moterys, vyresni nei 30 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, specialistai ir tarnautojai. Šeši iš dešimties tai vertina palankiai (14% labai palankiai ir 45% greičiau palankiai), o šeštadalis įvertino nepalankiai (2% labai nepalankiai ir 15% greičiau nepalankiai). Ketvirtadalis (24%) neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Palankiau už kitus tai įvertino vyrai, 30 – 49 metų žmonės, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, o santykinai dažniau nepalankiai įvertino moterys, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu. Atkurtos vyriausių šalies ir krašto specialistų pareigybės prie SAM (pastebėjo 6%) – kiek dažniau pastebėjo moterys, vyresni nei 30 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, vadovai bei specialistai ir tarnautojai. Beveik pusė apklaustų gyventojų tokį sprendimą vertina palankiai (9% labai palankiai ir 37% greičiau palankiai), o šeštadalis įvertino nepalankiai (2% labai nepalankiai ir 14% greičiau nepalankiai). Beveik keturi iš dešimties (38%) neatsakė į šį klausimą (galima daryti prielaidą, kad tai jiems neaktuali problema). Palankiau už kitus tokį sprendimą įvertino 30 – 49 metų žmonės, gyvenantys didmiesčiuose, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2500 litų), specialistai ir tarnautojai. IŠVADOS 15