INFORMACIJA APIE PRIEMONES DARBUOTOJ Ų SAUGOS IR SVEIKATOS B Ū KL Ė S GERINIMUI

1. INFORMACIJA APIE PRIEMONES DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS GERINIMUI Aldona Sabaitienė SADM Darbo sąlygų skyriaus vedėjo pavaduotoja

2. Pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą laikotarpis • ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatos Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose pradėtos taikyti nuo 1996 metų. • Europos Sąjungos teisės aktų sistemoje darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu svarbiausia yra pagrindinė 89/391/EEC direktyva. Ją papildo ir išplečia atskiros direktyvos, grindžiamos 89/391/EEC 16 str.

3. Lietuvos Respublikos teisės aktų sistema - Darbo kodeksas, - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, - Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas - Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas - Poįstatyminiai teisės aktai (nuostatai, taisyklės, higienos normos ) ir teisės aktai, parengti pagal atskiras Europos sąjungos direktyvas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais: • Socialinės apsaugos ir darbo ministro, • Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtinti teisės aktai

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 730 patvirtinta Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa. • Įvertinus darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir atsižvelgus į Europos Sąjungos Bendrijos darbuotojų saugos ir sveikatos strategijos kryptis 2002-2006 metams, buvo parengtas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A1-29/V-85 (Žin., 2005, Nr. 22-684) patvirtintas Profesinių pakenkimų prevencijos priemonių 2005-2006 metams planas.

5. KEIČIAMI TEISĖS AKTAI Socialinėsapsaugos ir darbo ministerija, įvertinusi darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, parengėLietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus. Projektų rengimo tikslas yrasudaryti teisines prielaidas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos gerinimui ir nelaimingų atsitikimų darbe mažinimui, visiškai suderinti galiojančio įstatymo nuostatas su ES direktyvos 89/391/EEB nuostatomis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą suderinti su kitais norminiais teisės aktais.

6. LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO PROJEKTAS Projektą rengti paskatino: - galiojančio darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymo praktika ir darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse; - poreikis papildyti galiojantį įstatymą kai kuriomis Europos Tarybos direktyvos dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti, nuostatomis, vadovaujantis Europos Komisijos Užimtumo ir socialinių reikalų direktorato 2004 m. gegužės 5 d. pateiktomis pastabomis. - sudaryti teisines prielaidas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos gerinimui ir nelaimingų atsitikimų darbe mažinimui bei suderinti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas su kitais norminiais teisės aktais. - poreikis perkelti kai kurias Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą ir pripažinti Profesinės sveikatos priežiūros įstatymą netekusiu galios.

7. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik tuo atveju, kai įmonėje nėra arba nepakanka DSS specialistų, darbdavys gali samdyti vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) arba įstaigą, teikiančią įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas ir turinčią licenciją užsiimti tokiai veiklai. Tai yra, prioritetas yra teikiamas įmonėje paskirtiems specialistams ir įmonėse įsteigtoms tarnyboms

8. Siekiant nustatyti reikalavimus samdomoms įstaigoms, norinčioms gauti licenciją, galiojantis įstatymas papildomas 121 straipsniu. • 12 straipsnio 6 dalis papildoma nuostata, kad, kai darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus (ne įmonės darbuotojus) arba samdo įstaigą, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo turi kontroliuoti, kaip samdyti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai arba samdoma įstaiga vykdo sutartinius įsipareigojimus įmonei • Galiojančio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kadvalstybės bei savivaldybių institucijose ar įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos ir, kad šiose institucijose ir įstaigose turi būti paskirti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai. Ši, 3 dalis pripažįstama netekusia galios, nes direktyvos nuostatos turi būti vienodai taikomos visoms įmonėms ir įstaigoms, neišskiriant ir valstybės bei savivaldybių institucijų

9. Atsižvelgiant į Lietuvos Pramonininkų konfederacijos pasiūlymą bei siekiant mažinti nelaimingus atsitikimus darbe, susijusius su netinkama nuolatine potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra, galiojančio įstatymo 16 straipsnio 4 dalis papildoma nuostata, kad juridinių asmenų veikla, susijusi su potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinės priežiūros paslaugų teikimu yra licencijuojama, bei, kad potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administravimą įrenginių savininkai pagal sutartis gali pavesti juridiniams asmenims ir, kad licencijavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Dėl šios priežasties keičiamas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. • Nemažėjant nelaimingiems atsitikimams darbe darbuotojams esant neblaiviems, įstatymo 25 straipsnio 13 punktas papildomas nuostata, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo ir įpareigoja darbdavio įgaliotus asmenis nušalinti nuo darbo darbuotoją, kuris pasirodė darbe neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių, toksinių medžiagų.

10. Įstatymo 39 straipsnis papildomas 5 dalimi, kurioje nustatoma, kad įmonės teikia informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir darbo vietų atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams Valstybinei darbo inspekcijai vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Nemažėjant autoavarijų skaičiui, kurias sukelia neblaivūs transporto priemonių vairuotojai, 21 straipsnis papildomas nuostata, kad darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.

11. LIETUVOS RESPUBLIKOS POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO PROJEKTAS Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymostraipsniai papildomi dėl nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimo. Nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licencijavimas yra būtina priemonė nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai, efektyviam įrenginių naudojimui bei vienodų konkurencinių sąlygų sudarymui juridiniams asmenims, kurie teikia nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas.

12. LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PRIPAŽINIMU NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTAS Patikslinus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus pagalDarbo kodeksą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kitus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, kurių nuostatos suderintos su atitinkamų Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvomis bei pakeitus ir papildžius Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymus, Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymas tapo neaktualiu. Aktualios Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos perkeltos į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą.

13. DĖL PRIEMONIŲ, SKATINANČIŲ DARBDAVIUS GERINTI NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ PREVENCIJĄ, ĮGYVENDINAMŲ 2007 METAIS TVIRTINIMO • Siekiant gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.1020, numatyta 22priemonė – parengti ekonomines priemones, skatinančias darbdavius gerinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, siekiant, kad įmonėse mažėtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičius. Tuo tikslu yra parengtas Priemonių, skatinančių darbdavius gerinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, įgyvendinamų 2007 metais, planas.

14. Plane numatytos šios prioritetinės kryptys ir priemonės: 1. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimai ir papildymai: - Šiuo metu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu numatytas draudėjo įmokų dydžių diferencijavimas priklausomai nuo nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus ir - Draudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodika, patvirtinta Vyriausybės 2005-12-20 nutarimu Nr.1368, nepakankamai skatina darbdavius gerinti darbuotojų saugą bei rūpintis darbuotojų sveikata darbo vietose.

15. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti ir papildyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą nuostatomis, kad, nustatant įmokos tarifo dydį, turėtų būti įvertinama nukentėjusiųjų nuo visų nelaimingų atsitikimų darbe apdraustųjų skaičius, Valstybinės darbo inspekcijos nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytų reikalavimų pažeidimai bei darbo aplinkos atitikimas nustatytiems reikalavimams.

16. Pakeitus ir papildžius Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turės būti papildytaDraudėjų priskyrimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms metodika, patvirtinta Vyriausybės 2005-12-20 nutarimu Nr.1368,rodikliais, įvertinančiais lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, Valstybinės darbo inspekcijos nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, darbo aplinkos atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams.

17. 2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir papildymai • Tikslinga Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekse numatyti prievolę teismams priimti sprendimus, įpareigojančius asmenis vykdyti teisėtus pareigūnų ar kitų viešojo administravimo funkcijas vykdančių asmenų reikalavimus. • Tikslinga parengti ATPK 30(1) straipsnio papildymo įstatymo projektą, nustatant, kad šis straipsnis nebūtų taikomas nagrinėjant bylas, susijusias su darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimais

18. PRIEMONIŲ, ĮGYVENDINAMŲ 2007 METAIS, PANAUDOJANT PROGRAMAI „PROFESINIO SVEIKATOS PAKENKIMO PREVENCIJA IR SAUGOS DARBE GERINIMAS“ SKIRTAS LĖŠAS, PLANAS

19. 2007 m. vasario 26 d. yra priimtas Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“.

20. ŠVIETIMO, MOKYMO, ATESTAVIMO, INFORMAVIMO IR DARBUOTOJŲ INSTRUKTAVIMO DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SRITYJE SISTEMOS TOBULINIMO PROGRAMOS PROJEKTAS

21. Ačiū už dėmesį Aldona Sabaitienė SADM Darbo sąlygų skyriaus vedėjo pavaduotoja