150 likes | 543 Vues
Lietuvos tolerancijos profiliai : sociologinis tyrimas. Tyrimo tikslai. Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kitų rasių, religinių bei “probleminių” socialinių grupių atstovus Įvertinti Lietuvos gyventojų diskriminacijos patirtį. Tyrimo metodika. Reprezentatyvi gyventojų apklausa
E N D
Tyrimotikslai • Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į kitų rasių, religinių bei “probleminių” socialinių grupių atstovus • Įvertinti Lietuvos gyventojų diskriminacijos patirtį
Tyrimometodika • Reprezentatyvi gyventojų apklausa • Tyrimo laikas: 2003 m. lapkričio 6 – 9 d. • Respondentų skaičius: N = 1044 • Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai • Apklausos būdas: interviu respondento namuose • Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas. • Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Druskininkuose, Visagine; Trakų, Alytaus, Šakių, Plungės, Pakruojo, Šilutės, Kėdainių, Utenos, Tauragės ir Rokiškio rajonuose. Tyrimas vyko 18 miestų ir 56 kaimuose. • Maksimali statistinė paklaida – 3,1 proc.
Tyrimo iniciatoriai ir dalyviai • Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano įgyvendinimo komisija prie LR Seimo Žmogaus teisių komiteto • Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "VILMORUS“
Požiūris į įvairių grupių diskriminavimą priimant į darbą Ar galima pateisinti, jei darbdavys nepriima į darbą asmens, jei jis yra…?
Įvairių institucijų darbo užkertant kelią rasizmui ir ksenofobijai vertinimas
Ar Lietuvai reikalinga nacionalinė programa prieš rasizmą, ksenofobiją ir netoleranciją?
Išvados • Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai mano, kad yra tolerantiškesni už savo kaimynų ir kitų šalių atstovus. • Jie teigiamai vertina įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų darbą užkertant kelią rasizmui ir ksenofobijai. • Mažiausiai gyventojai tolerantiški čigonams, kitos seksualinės orientacijos žmonėms, narkomanams, migrantams ir pabėgėliams. • Labiausiai Lietuvos žmonės jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinio bei psichinio neįgalumo. • Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuvai reikalinga nacionalinė programa prieš rasizmą, ksenofobiją ir netoleranciją, tačiau lygiai tiek pat gyventojų mano, kad tokios programos Lietuvai nereikia.