1 / 26

Operacinės sistemos

Operacinės sistemos. asist. S. Ramanauskaitė. Įvesties/Išvesties įrenginių tipai. Įvesties/Išvesties įrenginiai gali būti sudalinti į 2 atskiras grupes: Blokiniai – duomenys iš ar į įrenginį keliauja atskirais blokais. Tokiu atveju vienas blokas neturi įtakos kitam (kietasis ir kiti diskai).

kasia
Télécharger la présentation

Operacinės sistemos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Operacinės sistemos asist. S. Ramanauskaitė

  2. Įvesties/Išvesties įrenginių tipai • Įvesties/Išvesties įrenginiai gali būti sudalinti į 2 atskiras grupes: • Blokiniai – duomenys iš ar į įrenginį keliauja atskirais blokais. Tokiu atveju vienas blokas neturi įtakos kitam (kietasis ir kiti diskai). • Srautiniai – duomenys keliauja atskirais srautais, o ne tam tikro dydžio blokais (spausdintuvai, tinklo interfeisas, pelė ir pan.).

  3. Įvesties/Išvesties įrenginių greičiai

  4. Įrenginių kontroleriai • Kiekvienas įrenginys susideda iš: • Mechaninių komponentų; • Elektroninių komponentų. • Elektroniniai komponentai vadinami įrenginio kontroleriais arba adapteriais; • Kontrolerio užduotis yra: • Paversti bitų seką į baitų seką; • Jei reikia atlikti klaidų taisymą; • Padaryti įrenginį prieinamą pagrindinei atminties.

  5. Į/I įrenginių priėjimas • Kontroleriai turi keletą registrų, kurie naudojami įrenginio būsenai nustatyti; • Kai kurie dar turi duomenų buferius, kurie naudojami spartesniam operacinės sistemos skaitymui ar rašymui į tą įrenginį; • Procesorius su Į/I įrenginiu (registrais ar buferiu) gali bendrauti: • Į/I prievadais (atskiras sujungimas duomenų keitimuisi); • Bendra adresų erdvė (įrenginys įsivaizduojamas kaip dalis pagrindinės atminties).

  6. Tiesioginis atminties priėjimas (DMA) • DMA kontrolerių pagalba duomenų perdavime gali nedalyvauti procesorius; • Tokiu atveju ir įrenginys turi turėti DMA kontrolerį

  7. Pertraukimai • Įrenginiai per pertraukimų kontrolerį perspėja, kad nori procesoriaus dėmesio; • Tik tuomet pertraukimas apdorojamas procesoriaus.

  8. Į/I programinės įrangos tikslai • Nepriklausanti nuo įrenginio: • Programos prieina bet kokius Į/I įrenginius; • Iš anksto nebūtina žinoti koks tai įrenginys (Floppy, kietasis diskai ar CD-ROM). • Nepriklausanti nuo pavadinimo • Nesvarbu ar failo arba įrenginio pavadinimas yra tekstas ar skaičius; • Neturi priklausyti kokiame kompiuteryje veikia. • Apdorojanti klaidas • Apdoroti klaidas kiek įmanoma arčiau pačios geležies.

  9. Duomenų perdavimo būdai • Duomenys gali būti perduodami dviem būdais: • Blokuojantis (sinchroninis) • Neblokuojantis (asinchroninis). • Dauguma fizinių įvedimo-išvedimo operacijų atliekamos asinchroniškai. • OS įvedimo-išvedimo operacijas atlieka asinchroniškai, bet pateikia jas vartotojų programoms sinchroninėje formoje.

  10. Įrenginių panaudojimo būdai • Dalinami įrenginiai, galimas vienalaikis kelių vartotojų kreipimasis (diskas). • Išskiriami įrenginiai, negalimas vienalaikis kelių vartotojų kreipimasis (spausdintuvas).

  11. Vartotojo programinės įrangos sluoksnis Nepriklausomas nuo įrenginių OS sluoksnis Įrenginių tvarkyklės Pertraukimų apdorojimas Į/I programinės įrangos struktūra

  12. Pertraukimų apdorojimas • Pertraukimų apdorojimas turi būti atliekamas kaip galima žemesniuose OS lygiuose. • Geriausias sprendimo būdas – leisti procesui, iniciavusiam įvedimo-išvedimo operaciją užsiblokuoti iki operacijos pabaigos ir pertraukimo atsiradimo.

  13. Įrenginių tvarkyklės (Draiveriai) • Visas nuo įrenginio priklausantis kodas yra įrenginio tvarkyklėje. • Kiekviena tvarkyklė valdo vieno tipo, galbūt vienos klasės įrenginius. • Operacinėje sistemoje tik įrenginio tvarkyklė žino įrenginio konkrečias savybes.

  14. Nepriklausantis nuo įrenginių OS sluoksnis • Tipinės nepriklausomo nuo įrenginių sluoksnio funkcijos yra: • įrenginių tvarkyklių bendro interfeiso realizavimas, • įrenginių įvardinimas, • įrenginių apsauga, • nepriklausomo bloko ilgio realizavimas, • buferizavimas, • atminties paskirstymas blokams orientuotiems įrenginiams, • išskirtų įrenginių priskyrimas ir atlaisvinimas, • informavimas apie klaidas.

  15. Vartotojiškas programinės įrangos sluoksnis • Nors didesnė įvedimo-išvedimo programinės įrangos dalis yra OS, tam tikra jos dalis yra bibliotekose, surištose su vartotojo programomis. • Sisteminės užklausos, atliekančios įvedimo-išvedimo užklausas, paprastai yra bibliotekinės procedūros.

  16. Spulingo posistemė • Spulingas – tai darbo su išskirtaisiais įrenginiais multiprograminėje sistemoje būdas. • Specialus procesas – monitorius, kuris turi išskirtines išskirtojo įrenginio panaudojimo teises

  17. Įrenginių tvarkyklės (draiveriai) • Kiekvienas įrenginys yra savitas, tad reikalauja kitokio valdymo kodo; • Tą kodą kiekvieno tipo kompiuteriams kuria įrenginio gamintojas.

  18. Standartinis tvarkyklių interfeisas • Nors ir pateikiamos įrenginio tvarkyklės, jos gali reikalauti papildomo programavimo jų panaudojimui (a) • Kad kiekvieną kartą nereikėtų keisti OS, kai tik pasirodo naujas įrenginys, įrenginiam turėtų būti taikomas standartinis interfeisas (b)

  19. Duomenų buferizavimas bendraujant su Į/I įrenginiais • Nebuferizuoti duomenų; • Buferizuoti vartotojo erdvėje; • Buferizuoti branduolyje ir tik po to perduoti vartotojui; • Dvigubo buferio naudojimas.

  20. Dalyvaujančios dalys bendravimo su Į/I eiga programine prasme • Vartotojo procesai – reikalauja ar gauna duomenis; • Nuo įrenginio nepriklausoma programinė įranga – sąsajos su tvarkyklėmis suvienodinimas; • Tvarkyklės – darbas su pačiu įrenginius; • Pertraukimų valdytojai – įrenginių inicijuotų veiksmų apdorojimui; • Įrenginys – Į/I operacijų atlikimas.

  21. Diskinių įrenginių esmė • Realiai diskai skirstomi į zonas, kurių kiekvienoje yra skirtingas skaičius sektorių; • Supaprastinimui virtualiai galvojama apie vienodai pasiskirsčiusius sektorius.

  22. Diskinių įrenginių esmė • Realiai būna skaitoma informacija iš kelių diskų lygiagrečiai; • Skaitymo galvutės vaikšto tik pirmyn/atgal, o nuskaitymas vyksta diskam sukantis aplink savo ašį.

  23. CD įrašų struktūra • Įrašas formuojamas spirale, reikiamose vietose “išdeginant” žymes, atskirti loginius 0 ir 1

  24. CD įrašų struktūra • Duomenys CD formuojami tam tikrais blokais, kurių struktūra pateikta žemiau; • Yra ir kitų standartų, bet jų esmė išlieka tokia pati.

  25. Disko galvutės valdymo algoritmai Pending requests Initial position • Vertinant nuskaitymą atsižvelgiama į: • Skaitymo galvytės judėjimo greitį; • Sukimosi greitį; • Realų duomenų perdavimo greitį.

  26. Energijos eikvojimas • Energijos sąnaudoms mažinti vaizduokliai dažnai būna sudalinami į zonas; • Atnaujinamos tik tos ekrano vietos, kuriose yra aktyvių (besikeičiančių) elementų.

More Related